Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-08-24 · Civilinė byla Nr. e2-1297-823/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-24
Bylos Nr.
e2-1297-823/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02831-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Kategorijos
  • 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1297-823/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02831-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11; 3.5.14 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Virbla“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,POSTERUS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2452-562/2017, kuria teismas netenkino bankroto administratorės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi iškėlė UAB „Virbla“ bankroto bylą, bendrovės bankroto administratore paskyrė UAB „POSTERUS“. Nutartimi, kuria UAB „Virbla“ iškelta bankroto byla, įmonės valdymo organams, be kita ko, nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.Bankroto administratorė UAB „POSTERUS“ kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl minėto teismo įpareigojimo nevykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi bankroto administratorės prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad nėra pateisinama situacija, kai dėl to paties įstatyme nustatyto įpareigojimo nevykdymo sankcijų taikymas sprendžiamas skirtingais pagrindais, t. y. pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies nuostatas. Išdavus vykdomąjį raštą ir pradėjus vykdymo veiksmus, sankcijų taikymo klausimas įprastai sprendžiamas pagal CPK 771 straipsnio nuostatas. Tokiu būdu iš esmės bankroto proceso metu po keletą kartų lygiagrečiai sprendžiamas klausimas dėl nuobaudų už tą patį pažeidimą taikymo skirtingais pagrindais.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu UAB „Virbla“ bankroto administratorė UAB „POSTERUS“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Buvusi bendrovės vadovė neperdavė teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų atitinkamais terminais, tačiau klausimo dėl baudos skyrimo už šių pareigų nevykdymą teismas ex officio nesvarstė, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad vadovavimasis vien ĮBĮ įtvirtintomis poveikio priemonėmis asmens, nevykdančio teismo sprendimo ir vilkinančio bankroto procesą, atžvilgiu yra nepakankamas ir neefektyvus.CPK numatytos priverstinės teismo sprendimo vykdymo priemonės. Tuo tarpu ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatos reglamentuoja ne teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluoto įpareigojimo priverstinio vykdymo priemones, o tik sankcijų taikymą už teismo sprendimo nevykdymą. Tai yra du skirtingi institutai, kurie, kitaip nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neprieštarauja vienas kitam. Baudos skyrimo tikslas yra nubausti asmenį už pareigos nevykdymą, tuo tarpu vykdymo proceso tikslas yra užtikrinti teisino sprendimo vykdymo privalomumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė išduoti vykdomąjį dokumentą, įmonės valdymo organams per teismo nutartimi nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą bei dokumentus.CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, įtvirtinta taisyklė, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Vienas iš tokių specialiųjų įstatymų, reglamentuojančių įmonių bankroto procesą, yra ĮBĮ (ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje taip pat suformuluota analogiška civilinio proceso įstatymų, reglamentuojančių bankroto bylų nagrinėjimą, konkurencijos taisyklė, pagal kurią bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir jų tarpusavio konkurencijos atveju turi prioritetą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-381/2016).Sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1080-370/2017, kurioje, siekdama suformuoti vieningą praktiką nagrinėjamam ginčui aktualiu klausimu, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad teisinėms pasekmėms už pareigos perduoti įmonės turtą ar dokumentus nevykdymą esant įtvirtintoms specialiame įstatyme – ĮBĮ (bauda ir (ar) teisės būti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovu ribojimas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 14 dalis), CPK 646 straipsnio 1 dalis, kurioje reglamentuojamas vykdomojo rašto išdavimas pagal įsiteisėjusį vykdytiną sprendimą, tuo atveju, kai įmonės valdymo organai nevykdo įpareigojimo (pareigos) bankroto administratoriui perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą, netaikytina.Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1080-370/2017 taip pat pažymėjo, kad pagal ĮBĮ nuostatas teismas, vadovaudamasis įstatymu, nustato (privalo nustatyti) terminą įpareigojimams bankroto administratoriui perduoti turtą ir dokumentus įvykdyti, o pareiga perduoti juos kyla įstatymo pagrindu ir tik asmenims, kuriems šis įpareigojimas adresuojamas. Net jei pirmosios instancijos teismas nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla nurodo įpareigojimą valdymo organams perduoti turtą ir dokumentus, tai vertintina tik kaip ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintos nuostatos pakartojimas (faktiškai turi būti nustatytas tik ĮBĮ įtvirtintos pareigos vykdymo laikotarpis). Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, bendrovės valdymo organams nevykdant įpareigojimo bankroto administratorei perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą. Toks teismo procesinis sprendimas atitinka tiek įstatymų nuostatas, tiek minėtą aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, o atskirajame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo ginčijamos teismo nutarties keitimui ar jos panaikinimui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė