- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- I-1957-764/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. (E. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–17), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 70 000 Eur neturtinę žalą.
Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2004 iki 2010 metų tam tikrais laikotarpiais jo laisvė Lukiškių TI-K buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Periodiškai kamerose, kurių plotas buvo nuo 6,43 kv. m iki 8,1 kv. m., pareiškėjas buvo kalinamas kartu su 3–6 asmenimis, t. y. neužtikrinant minimalaus teisės aktuose nustatyto kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui. Be to, didžiąją kamerų ploto dalį užimdavo lovos ir kiti baldai. Kalinant pareiškėją perpildytose kamerose buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. Kamerose nebuvo įrengtas arba neveikė pagalbos iškvietimo mygtukas, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės, kilus poreikiui, susisiekti su pareigūnais. Lukiškių TI-K sudarė pareiškėjui galimybę tik vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, nors yra pripažinta, kad tai pažeidžia Konvencijos 3 str. Kamerose nebuvo ventiliacijos sistemos, todėl vėdintis būdavo galima tik per langą. Toks vėdinimas nebuvo pakankamas, todėl kamerose būdavo drėgna, sienų ir lubų paviršiai buvo padengti grybelio. Šaltuoju metų laiku kamerose būdavo šalta, o šiltuoju – karšta ir tvanku. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas tik mūrine sienele, todėl nebuvo užtikrintas privatumas, kamerose tvyrodavo blogas kvapas. Būdamas Lukiškių TI-K pareiškėjas nebuvo aprūpintas patalyne, rankšluosčiais ir higienos priemonėmis, išduodamas minkštasis inventorius buvo susidėvėjęs ir itin blogos būklės, be to, nebuvo dezinfekuojamas. Lukiškių TI-K administracija leisdavo tik vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, be to, dažnai nebūdavo karšto vandens. Tiekiamas maistas nebuvo pakankamai kaloringas, pateikiamas atšalęs. Kamerose buvo įsiveisę tarakonai ir graužikai, jų naikinimo darbai atliekami nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pagal Konvenciją, kalinimas antisanitarinėmis sąlygomis gali būti prilygintas kankinimui. Kalindamas pareiškėją žiauriomis, antisanitarinėmis ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, Lukiškių TI-K pažeidė jo teises ir sukėlė neturtinę žalą kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str., todėl pagal CK 6.271 str. valstybei kyla pareiga šią žalą atlyginti. Pareiškėjo patirta neturtinė žala pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais, psichologine įtampa, papildomais nepatogumais ir diskomfortu. Pareiškėjas prašo teismą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi apie savo teisių pažeidimus sužinojo tik po to, kai per televiziją pamatė prezidentės interviu apie netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė priteisti jam neturtinę žalą. Patikslino, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiais nuo 2004-04-22 iki 2004-06-22 ir nuo 2009-02-10 iki 2009-07-15.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 22–30) prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes skundą dėl, jo manymu, netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2004 iki 2010 metų teismui padavė tik 2016-12-23. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe, t. y. asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą. Lukiškių TI-K neturi galimybės pateikti teismui duomenų, susijusių su pareiškėjo skundo argumentais dėl kalinimo perpildytose kamerose, kadangi suimtųjų skaičiaus patikrinimo žurnalų minimalus saugojimo terminas yra 3 metai. Nuteistieji ir suimtieji Lukiškių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto nustatytą planą, o jos įrengtos laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pagalbos iškvietimo mygtukai kamerose įrengti, tačiau dažnai neveikia dėl to, kad yra sugadinami pačių nuteistųjų / suimtųjų. Sanitarinis mazgas nuo bendro kameros ploto yra atitvertas mūrine sienele ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Asmenys maitinami laikantis nustatytų fiziologinių mitybos normų, nustatytų Vyriausybės. Pagal teisės aktus, suimtiesiems / nuteistiesiems sudaroma galimybė vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, bet, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sudarė sąlygas pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimui. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobūdžio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali būti pripažįstami objektyviais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo E. M. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė 2004–2010 metais (laikotarpiais nuo 2004-04-22 iki 2004-06-22 ir nuo 2009-02-10 iki 2009-07-15) Lukiškių TI-K buvo ribojama, pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas.
Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, kilusią laikotarpiais nuo 2004-04-22 iki 2004-06-22 ir nuo 2009-02-10 iki 2009-07-15, tačiau skundą teismui pateikė tik 2016-12-27 (b. l. 18). Lukiškių TI-K prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 1.115 str., 1.134 str. 1 p.), o iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis (CK 1.125 str. 8 d., 1.134 str. 1 p.) (2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).
Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 d. nustatyta, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmenys, reikalavimus atlyginti neturtinę žalą kildinantys iš netinkamų kalinimo sąlygų, apie savo teisių pažeidimus sužinojo (turėjo žinoti ir suvokti) tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013, 2014-08-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014, 2016-03-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-474-662/2016).
Pagal CK 1.131 str. 2 d., teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013, 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi nurodyti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).
Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, kad kalėdamas Lukiškių TI-K jis nežinojo apie savo teisių pažeidimus negali būti pagrindas atnaujinti senaties terminą, kadangi teismui nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys, kad pareiškėjas nežinojo ar negalėjo žinoti, kad yra kalinamas antisanitarinėmis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, kad Lukiškių TI-K pažeidžia jo teises dėl ko jis patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus.
Akivaizdu, kad visą nurodytą kalinimo laikotarpį pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti, jog yra kalinamas antisanitarinėmis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, tačiau skundą teismui padavė tik 2016-12-27. Jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškinio senaties terminą jis praleido dėl objektyvių ir nuo jo valios bei pasirinkto elgesio būdo nepriklausiusių priežasčių, kurių pagrindu praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas, pareiškėjas nenurodė. Jų nenustatė ir teismas.
Įvertinęs tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, atsakovės atstovas prašo jį taikyti, o pagrindas jį atnaujinti nenustatytas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K buvusių laikotarpiais nuo 2004-04-22 iki 2004-06-22 ir nuo 2009-02-10 iki 2009-07-15, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.