Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo A. S. skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 23 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsniu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl minėtų teisės normų aiškinimo.

III.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. kovo 13 d. rašte Nr. (23.1-08-3-5) ENA-7581 yra nurodyta jo apkundimo tvarka, t. y. kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius) ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos.

Pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 4 dalį administracinių teismų kompetencijai priskiriamos bylos dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų.

Pasak pareiškėjo, Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. kovo 13 d. raštu Nr. (23.1-08-3-5) RNA-7581 paaiškino dėl kokių priežasčių nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. kovo 17 d., jis 10 parų buvo sužlugdytas finansiškai – buvo blokuotos jo trys asmeninės banko sąskaitos ir tokiu būdu sutrikdytas kitų finansinių įsipareigojimų vykdymas. Tai, pareiškėjo teigimu, minėtu laikotarpiu sukėlė aibę nepatogumų. Teigia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, neinformuodama pareiškėjo apie galimų sankcijų ir terminų taikymą, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 83 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, nustačius, kad jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsniuose. Aiškindamas šių straipsnių nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Įvertinusi pareiškėjo skundžiamo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. kovo 13 d. rašto Nr. (23.1-08-3-5) RNA-7581 turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. kovo 13 d. raštas Nr. (23.1-08-3-5) RNA-7581 „Dėl A. S. prašymo“ teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, taip pat nenustato jokių pareigų. Šiuo raštu buvo atsakyta į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą pareiškėjo prašymą raštu pateikti išsamų paaiškinimą dėl kokių priežasčių buvo blokuotos banko sąskaitos. Rašte išdėstyta informacija apie jau įvykusias aplinkybes, apie priimtus aktus, kurių pagrindu iš pareiškėjo banke esančių sąskaitų buvo nurašyta jam priskaičiuota 165,55 Eur mokestinė nepriemoka, tačiau jokių privalomų nurodymų, pareigų pareiškėjui nėra nustatyta, taip pat nesuteikta jam jokių naujų teisių. Todėl šis sprendimas vertintinas kaip informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl remiantis išdėstytais argumentais, yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Iš pirmosios instancijos teismui pareiškėjo pateikto skundo turinio matyti, kad neturtinės žalos atsiradimą, pareiškėjas sieja su VMI rašte pateikta informacija, todėl spręstina, kad šie reikalavimai yra neatsiejamai susiję, ir atsisakius priimti skundo reikalavimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. kovo 13 d. rašto Nr. (23.1-08-3-5) RNA-7581 panaikinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundu iš esmės pareiškėjas ginčija mokestinės nepriemokos nurašymą iš jo banko sąskaitų, apie tai iš anksto jo neinformavus, ir dėl minėtų aplinkybių patirtus išgyvenimus. Iš skundžiamo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. kovo 13 d. rašto Nr. (23.1-08-3-5) RNA-7581 matyti, kad teisines pasekmes pareiškėjui iš esmės sukėlė rašte nurodytas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. kovo 7 d. Nurodymas Nr. (23.31-08) 467-68948 nurašyti 165,55 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Todėl pareiškėjui išaiškintina, kad gindamas pareiškėjo manymu, jo pažeistas teises, nurašant mokestinę nepriemoką iš jam priklausančių banko sąskaitų, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą, ginčydamas minėtą VMI 2017 m. kovo 7 d. Nurodymą Nr. (23.31-08) 467-68948, tuo pačiu atkreipdamas dėmesį į skundų padavimo terminus ir ABTĮ 30 straipsnį, reglamentuojantį praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimus.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.