Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė, sekretoriaujant Žydrūnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovei L. P., jos advokatui Vytautui Šilingui, institucijos duodančios išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Gintautui Pajaujui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovui A. P., institucijos duodančios išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Atsakovas, kuriam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ( b.l.51) į teismo posėdį neatvyko laikytina be svarbių priežasčių, atsiliepimo nepateikė.

Institucijos duodančios išvadą, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, atstovo nuomone ieškinys dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės aiškinimų, bylos duomenų (b.l. 52- Marijampolės AVPK VTS miesto PN raštas Nr. 64-2-S-1884) seka, kad šalių šeima iširo dėl atsakovo kaltės, kuri pasireiškė netinkamu elgesiu šeimoje ( girtavimu, fizinio smurto naudojimu ieškovės atžvilgiu), ko pasekoje nuo 2010 m. spalio mėnesio pradžios šalys gyvena atskirai. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir remdamasis ieškovės aiškinimu, liudytojos R. N. parodymais bei bylos duomenimis (b.l.52), pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pasireiškusios piktnaudžiavimu alkoholiu, fizinio smurto naudojimu ieškovės atžvilgiu (CK 3.61 str . 2 d.). Tokiu būdu darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, o nuo santuokos sudarymo jau praėję daugiau nei vieneri metai , abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs, todėl šalių santuoka nutrauktina ( LR CK 3.61 str. 2 d., 3.51 str. ), paliekant ieškovei santuokinę pavardę – P. (CK 3.69 str.) .

Šalys dalintino turto bei kreditorių neturi.

Šalių nepilnametės dukros O. P., g. 2008-05-25, gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, su kuria faktiškai ir gyvena dukra bei kuri ją nuo 2010 -11-01 viena išlaiko ir rūpinasi ja (CK3.174 str.).

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės . Jei tėvai savo noru neteikia vaikui išlaikymo, tai išlaikymas iš tėvų priteisiamas priverstinai ( CK 3.192 str. 1 d.).

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam , doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikų vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes ( Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys ) . Analogiškai nacionalinėje teisėje – CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas . Šios teisės normos paskirtis yra užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį tiekiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą ( LAT CBS teisėjų kolegijos 2005-01-26 nutartis civilinėje byloje R. B. v. M. U., Nr. 3K3-3-36/2005 ). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo ( CK 3.3 straipsnio 1 dalis ) , kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių ( fiziologinių ) poreikių tenkinimu ( LAT CBS teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V.Sinkevič v. M.Sinkevič , Nr. 3K-3- 259/2004 ) . Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas . Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai ( LAT CBS teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje D.Korsakas v. T. K., Nr. 3K-3- 286/2004; 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje A. N. v. A. N., bylos Nr. 3K-3-583/2004 ) . Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais vaiko poreikiais, o pastaruosius lemia jo gabumai ir polinkiai . Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt. ( LAT CBS teisėjų kolegijos 2005-01-26 nutartis civilinėje byloje R. B. v. M. U., Nr. 3K3-3-36/2005 ).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ( CK 3.192 str. 1 d. ) . Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str. 2 d. ) . Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai ( CK 3.192 str. 3 d. ) .

Iš ieškovės aiškinimų , bylos duomenų ( b.l. 5 – gimimo liudijimas ) seka, kad atsakovas yra ieškovės dukros O. P., g. 2008-05-25 , tėvas, o dukra nuo 2010m. spalio pradžios gyvena su ieškove, kuri ją išlaiko ir rūpinasi.

Iš ieškovės aiškinimo seka, kad atsakovas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką nuo 2010 metų lapkričio 1 d..

Iš ieškovės aiškinimo, bylos duomenų nustatyta kad dukros poreikiams patenkinti mėnesiui reikalinga 750 Lt suma. O būtent: higienos priemonės 50 lt., maistas 300 lt., rūbai bei avalynė apie 100 lt., vaistai bei maisto papildai 100 lt., ugdymo priemonėms 50-100 lt., kuro įsigijimui 100 lt..

Bylos duomenys ( b.l. 8- duomenys apie gaunamas ieškovės socialines išmokas) liudija kokia dalimi prie dukros išlaikymo prisideda ieškovė, kuri yra bedarbė (b.l.11-12).

Iš bylos duomenų ( b.l.21) nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto, indėlių (b.l.23,124,25,26,27,44,45,45), bei automobilių neturi (b.l.22). Atsakovas dirba A. B. , vykdančią individualią žemės ūkio veiklą. Apiformintas puse etato (b.l.32, 34, 35). Iš ieškovės, liudytojos liudytojos R. N. parodymų seka, kad faktiškai atsakovas dirba visu etatu ir likusią dalį darbo užmokesčio gauna vokelyje, kaip ir kiti pas minėtą ūkininkę dirbantys darbuotojai. Atsakovas yra sveikas ir darbingas. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti vadovaujamasi CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį; nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Nors kitų duomenų, apart liudytojos R. N. parodymus, apie atsakovo realias pajamas ( kaip teigia ieškovė ne mažiau 800 litų per mėnesį - dirba šėriku prie gyvulių bei padeda remontuoti žemės ūkio techniką) , byloje nėra, tačiau, teismo nuomone, ši aplinkybė ( gaunamų pajamų dydis) privalo būti vertinama drauge su aplinkybėmis, jog atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, todėl turėjo ir turi galimybę dirbdamas gauti su darbo teisiniais santykiais susijusias didesnes pajamas ir užtikrinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Dabartinis MMA dydis yra nustatytas 2008 metais, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą yra būtina įvertinti ir tokius ekonominius faktorius kaip infliacijos lygis, vartojimo prekių kainų augimas ir pan. Atsižvelgiant į materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką bei nustatytas faktines aplinkybes, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą bei būtinų vystymosi ir išsilavinimo sąlygų sudarymą, išlaikymas dukrai iš atsakovo priteisiamas po 350 Lt kas mėnesį ( CK 3.192 str.,3.196 str.1d.1 p., 3.200 str., 3. 208 str.) .

Iš atsakovo priteisiamas ir išlaikymo įsiskolinimas . Re­mian­tis CK 3.200 straips­niu iš­lai­ky­mas tu­ri bū­ti pri­tei­sia­mas nuo tei­sės į iš­lai­ky­mą at­si­ra­di­mo die­nos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. To­kią tei­sę at­sa­ko­vo ne­pil­na­metis vai­kas pa­gal kil­mę įgi­jo nuo jo gi­mi­mo die­nos ( CK 3.137 straips­nio 1 da­lis, 3 da­lis) . Pa­gal CK 3.192 straips­nio 1 da­lį tė­vai pri­va­lo ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­me­čius vai­kus nuo tei­sės į iš­lai­ky­mą at­si­ra­di­mo die­nos, t. y. nuo vai­kų gi­mi­mo die­nos. By­lo­je nu­sta­ty­ta, kad at­sa­ko­vas, bū­da­mas vai­ko tė­vu (pa­gal kil­mę), pa­rei­gos iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­metį vai­ką ne­vyk­dė nuo 2010-11-01, to­dėl iš jo, re­mian­tis CK 3.200 straips­niu, pri­tei­sia­mas iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mas už lai­ko­tar­pį nuo 2010-11-01 iki pareiškimo padavimo dienos 2012-03-26, po 350 lt. kas mė­ne­sį , viso 5899 lt. ( 16 mėn. 26 d. x 350 lt. ) ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 01 07 nutartis civilinėje byloje A. Č. v. G.Kraujalis, bylos Nr. 3K-3-23/2004 ; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 10 07 konsultacija).

Iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (b.l.37) (CPK 93 str. 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str. ,14 str., 260 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą CMS , akto įrašo Nr. 449, dėl atsakovo kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę – P.

Nustatyti nepilnametės O. P., g. 2008-05-25, gyvenamąją vietą su ieškove L. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 5899(penkis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis) litus išlaikymo įsiskolinimo dukrai O. P., g. 2008-05-25, a.k. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. (2010-11-01) iki ieškinio padavimo dienos, tai yra iki 2012 m. kovo 26 d. (2012-03-26) imtinai, priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys L. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) dukrai O. P., g. 2008-05-25, a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą , mokant periodinėmis išmokomis po 350 (tris šimtus penkiasdešimt) litų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją , pradedant skaičiuoti nuo pareiškimo padavimo dienos - t.y. nuo 2012 m. kovo 26 d. (2012-03-26) , priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys L. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. P. valstybės naudai šias bylinėjimosi išlaidas : 126 (vieną šimtądvidešimt šešis) litus žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 400 (keturis šimtus) litų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovui atlyginimo (įmokos kodas 5630), sumokant VMI prie LR FM sąskaiton Nr. LT 247300010112394300 , Swedbank, AB..

Nukreipti sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai ( CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą .