Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.5.1.5.; 2.5.8.3.; 2.5.8.10.; 2.5.29.3.; 2.6.2.7.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.8.; 3.2.6.11.

2016 m. gruodžio 2 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „SB Lizingas“ ieškinį atsakovei R. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1374,91 Eur skolą, 123,49 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2014-02-06 su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C506638553, o 2015-06-12 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C506638553, pagal kurias ieškovė suteikė atsakovei kreditus, o atsakovė įsipareigojo nustatytu terminu grąžinti juos bei sumokėti palūkanas ir sutarties administravimo mokestį. Atsakovė kreditų negrąžino, uždelsė mokėti sutartyse nurodytus mokėjimus, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė vieną iš su atsakove sudarytų sutarčių. Ieškovė nurodo, kad atsakovės skolą sudaro 1374,91 Eur negrąžintas kreditas ir 123,49 Eur delspinigiai, iš viso 1498,40 Eur.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka su pagrindine skola, delspinigiais, tačiau prašo nepriteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymi, kad neturi finansinių galimybių apmokėti įsiskolinimą, todėl prašo išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis. Nurodo, kad yra pensijinio amžiaus, gauna senatvės pensiją, laikinai, t. y. iki gruodžio 30 d. dirba nepilną darbo dieną valytojos pareigose, giminės ir artimieji materialinės pagalbos jai neteikia, gyvena skurdžiai. Pažymi, kad skolą galėtų mokėti minimaliomis mėnesinėmis įmokomis.

Tiek ieškovė, tiek atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį šalims pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėtina ieškovei ir atsakovei nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnis).

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2014-02-06 ieškovė su atsakove sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. C402458136 (Sutartis 1), pagal kurios sąlygas ieškovė suteikė atsakovei 868,86 Eur (3000,00 Lt) dydžio kreditą, kurį atsakovė kartu su 121,64 Eur (420,00 Lt) sutarties mokesčiu įsipareigojo grąžinti sutartyje numatytu grafiku iki 2016-02-15. 2015-06-12 ieškovė su atsakove sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. C506638553 (Sutartis 2), pagal kurios sąlygas ieškovė suteikė atsakovei 1300,00 Eur dydžio kreditą, kurį atsakovė kartu su 182,00 Eur sutarties mokesčiu įsipareigojo grąžinti sutartyje numatytu grafiku iki 2017-06-25. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartis neįvykdė, suteiktų kreditų negrąžino, įmokų laiku nemokėjo. Abiejų sutarčių bendrųjų sąlygų 12.1.1. p. numatyta, kokie atvejai laikomi esminiu sutarties pažeidimu: jeigu kredito gavėjas nustatytais terminais negrąžina kredito davėjui kredito ar jo dalies ir/ar nesumoka kredito davėjui palūkanų ir/ar kitų sutartyje nustatytų mokėtinų sumų, jei mokėjimas yra pradelstas daugiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 proc. negrąžintos kredito sumos arba mėnesio mokėjimas yra pradelstas daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės. Vadovaudamasi atsakovės padarytu esminiu sutarties pažeidimu ir Sutarties 2 bendrųjų sąlygų 10.2.2. p., ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį 2 su atsakove bei 2016-03-04 pranešimu Nr. 5-34836 informavo ją apie Sutarties 2 nutraukimą. Ieškovė taip pat paskaičiavo atsakovei netesybas pagal abi vartojimo kredito sutartis – 0,05 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 123,49 Eur (pagal Sutartį 1 – 13,22 Eur, pagal Sutartį 2 – 110,27 Eur), už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumos, iš viso už 180 dienų, pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 13.1 p.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų vartojimo kredito sutartčių pagrindu atsirado vartojimo kredito prievoliniai teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalis, numato, kad šalys turi teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tarp šalių sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. C402458136 (Sutartis 1) Vartojimo kredito sutartį Nr. C506638553 (Sutartis 2) nėra nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka, yra teisėtos ir galiojančios, todėl turi būti vykdomos. Atsakovė pripažįsta ieškovės reikalavimus, kylančius iš šių sutarčių. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė atsakovei suteikė kreditus, atsakovė suteiktais kreditais naudojosi, tačiau savo įsipareigojimų pagal sutartis neįvykdė - iki šiol ieškovei negrąžino 1374,91 Eur kredito kartu su sutarties mokesčiu. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė ir pagrįstai apskaičiavo susidariusio įsiskolinimo dydį, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1374,91 Eur negrąžino kredito priteisimo yra visiškai tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 123,49 Eur delspinigių. Civilinio kodekso 6.71 straipsnio nuostatos numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o už jam tenkančios prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą privalo sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1-2 dalys, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė (kredito gavėja) įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartis Nr. C402458136 ir Nr. C506638553 nevykdė, be pareigos grąžinti kreditą, atsakovė taip pat turi pareigą sumokėti ieškovės paskaičiuotus delspinigius. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.72 straipsnis). Pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 13.1 p. šalys susitarė, kad paskolos gavėjai bus skaičiuojamos netesybos – 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumos, jeigu atsakovė nustatytais terminais negrąžins kredito. Ieškovė paskaičiavo 123,49 Eur delspinigius už 180 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad delspinigiai buvo paskaičiuoti pagrįstai ir teisėti, ieškovės reikalavimas dėl 123,49 Eur delspinigių priteisimo taip pat tenkintinas.

Dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė prašo šioje dalyje ieškinio netenkinti.

Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. antstolis V. S., bylos Nr. 3K-3-594/2007; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Šimtas aukštų“ (teisių perėmėjas – Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“) v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. D., bylos Nr. 3K-3-553/2008). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. BUAB „Saulėtekis”, bylos Nr. 3K-3-888/2003; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v. Lietuvos ir Kinijos UAB „Lichua”, bylos Nr. 3K-3-161/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006). Apibendrinant pabrėžtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Kitoks CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimas neatitiktų palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principų, kuriais siekiama užtikrinti prievolės šalių teisėtų interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prancūzijos įmonė Compagnie Industrielle de Pelleteries, S.A. v. UAB „Vobekra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-553/2011). Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007).

Šiuo atveju nenustatyta jokių išimčių, dėl kurių skolininkė (atsakovė) galėtų būti atleista nuo procesinių palūkanų mokėjimo. Atsakovė dar iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos galėjo siekti taikiai išspręsti kilusį ginčą, prašyti išdėstyti skolos mokėjimą dalimis ir pan., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi šiuos veiksmus, todėl vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 92,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 60,00 Eur žyminis mokestis, 10,02 Eur išlaidos už teisinę pagalbą rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad nurodytos išlaidos buvo patirtos civilinėje byloje Nr. eL2-6063-965/2016), 18,78 Eur išlaidos už teisinę pagalbą rengiant ieškinį, 4,04 Eur išlaidos už informacijos apie skolininką paiešką. Šioje byloje mokėtinas 34,00 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 34,00 Eur žyminio mokesčio, o likusi 26,00 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovei (Civilinio proceso kodesko 80 straipsnio 1 dalies 1 puntas, 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl ieškovės patirtos 66,84 Eur bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš atsakovės (Civilinio proceso kodekso 79, 93 straipsniai).

Dėl skolos išdėstymo dalimis

Atsakovė pateikė teismui prašymą priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis teismo nustatytam laikotarpiui dėl sunkios jos materialinės padėties. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kadangi sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalu išlaikyti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra pensijino amžiau gauna senatvės pensiją. 2016-10-26 nutartimi atsakovė buvo įpareigota pateikti įrodymus apie jos sunkią turtinę padėtį (pažymą apie gaunamas pajamas, banko sąskaitų išrašus, išrašą iš Nekilnojamojo turto registro ir pan.), tačiau teismo reikalaujamų dokumentų nepateikė. Ieškovė teismui nepateikė nuomonės dėl atsakovės prašymo dėl skolos išdėstymo dalimis. Iš VSDFV duomenų nustatyta, jog atsakovė nuo 2016-03-15 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jai laikotarpiu nuo 2016-03-15 iki 2016-10-31 išmokėta 1495,79 Eur darbo užmokesio neatskaičius privalomųjų mokėjimų. Atsakovė nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirba valytojos pareigose nepilnu etatu ir dirbs tik iki 2016-12-30. VĮ Registrų centras duomenimis atsakovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl darytina išvada, kad sprendimo nukreipimas priverstinai vykdyti iš karto po jo įsiteisėjimo neabejotinai dar labiau pasunkintų atsakovės padėtį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant dar labiau nepabloginti atsakovės padėties ir sudaryti sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą, t. y. tuo pačiu užtikrinti ieškovo teises ir teisėtus interesus, siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, teismas pripažįsta, kad yra tikslinga atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti ir nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui (Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270, 284 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės UAB „SB lizingas“ ieškinį atsakovei R. N. dėl skolos priteisimo tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. N. 1374,91 Eur skolą, 123,49 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1498,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-10-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 66,84 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovės UAB „SB lizingas“ naudai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-02 sprendimo įvykdymą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 124,87 Eur (vienas šimtas dvidešimt keturi Eur 87 ct) Eur, pradedant mokėjimą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Grąžinti ieškovei UAB „SB lizingas“ 26,00 Eur (dvidešimt šeši eurai 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2016-09-14, mokėjimo užduoties kodas ZE28342.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.