- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-07
- Bylos Nr.
- N-438-303-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Artūras Drigotas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pažeidėjas
- R.K.
- Kategorijos
- 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutarties R.K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų priimtu 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimu R.K. buvo nubausta 300 Lt bauda už nusižengimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 182¹ straipsnio 1 dalyje įvykdymą, t. y. už tai, kad ji 2008 m. lapkričio 5 d., apie 19.30 val., SPA centre, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siūlė tenkinti lytinę aistrą atliekant erotinį masažą už 150 Lt materialinį atlygį, savo paslaugas reklamuoja interneto svetainėje adresu (duomenys neskelbtini) nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini).
Skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui R.K. prašė šį nutarimą panaikinti.
Skunde paaiškino, jog yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, kad vienas iš kvalifikuojančių ATPK 182¹ straipsnio sudėties požymių yra vertimasis, t. y. versliškas turtinės naudos bet kokiomis formomis siekimas ar gavimas. Vadinasi, atsakomybė pagal šį straipsnį gali atsirasti kai nustatomas ir užfiksuojamas turtinės naudos gavimo faktas už atlikimą ar siekimą atlikti ATPK 182¹ straipsnio dispozicijoje numatytą konkrečią veiką – prostituciją, kurios sąvoka suprantama kaip nuolatiniai veiksmai, kuriais siekiama gauti materialinės naudos už lytinius santykius. Nuolatiniai veiksmai suvokiami kaip nuolatinis lytinis santykiavimas už atlygį. R.K. papildomai paaiškino, kad policijos pareigūnai netinkamai ištyrė faktines aplinkybes, susijusias su šiuo administraciniu teisės pažeidimu. Nors bylos nagrinėjimo metu ji neigė patalpinusi tokio turinio skelbimą ir prašė nustatyti tokio pobūdžio skelbimą patalpinusį asmenį, jai buvo atsakyta, kad skelbimo autorių nustatyti nėra galimybės bei šio skelbimo patalpinimo faktas nėra aplinkybė, dėl kurios administracinio teisės pažeidimo bylos teisena privalo būti nutraukta. R.K. pabrėžė, kad jai kelia abejonių policijos pareigūno tarnybinių pranešimų išsamumas ir objektyvumas, neaišku kokiu pagrindu tarnybinis pranešimas buvo papildytas, atrodo, kad kuo daugiau laiko praeina, tuo geriau prisimenamos pokalbio detalės, nes antrasis tarnybinis pranešimas surašytas beveik po dviejų savaičių, todėl kyla abejonių, ar toks tarnybinis pranešimas galėtų būti vertintinas kaip pakankamas rašytinis įrodymas administracinio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti. Liudytojai S.V. ir Č.R. teigė, kad tokio pokalbio kaip nurodoma tarnybiniuose pranešimuose negirdėję, atvirkščiai, klientu prisistačiusiam policijos pareigūnui buvo pasiūlyta galimybė masažuotis pas kitą asmenį, tačiau jis primygtinai reikalavo masažuotis pas pareiškėją. Liudytoja Č.R. yra lenkų tautybės ir nemoka lietuviškai skaityti ir rašyti, tačiau apklausos metu vertėjas nedalyvavo. R.K. pateikė dokumentus pagal kuriuos galima teigti, kad ji turi teisę verstis komercine veikla, t. y. klasikiniu masažu ir teikia šiuos masažus: medaus, šokolado, anticeliulitinį, kaklo ir pečių juostos, galvos ir veido, klasikinį, aromaterapinį, atpalaiduojantį. Šie visi masažo būdai su aprašymais ir kainomis buvo patalpinti masažo kabinete matomoje vietoje ir klientu prisistatęs policijos pareigūnas buvo užsisakęs atpalaiduojantį masažą. R.K. pabrėžė, kad administracinio teisės pažeidimo faktas grindžiamas tik policijos pareigūno tarnybiniuose pranešimuose esamais subjektyviais pamąstymais, todėl nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 29 d. nutartimi R.K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog ištyręs byloje surinktus įrodymus, K. ir jos pažįstamų asmenų liudytojų S.V., Č.R. paaiškinimus vertina kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės, ir padarė išvadą, jog bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistų M.P. bei I.Š. parodymais abejoti nėra pagrindo. Teismo nuomone, vien aplinkybė, kad R.K. teikiamos erotinio masažo paslaugos reklamuojamos internete, ji savo veikla verčiasi SPA centre „SEA OF SPA“, kuriame turi kabinetą ir pati pasiūlė atlikti erotinį masažą, ką patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistas M.P., leidžia daryti išvadą, jog R.K. veiksmai yra nuolatiniai ir pripažįstami kaip nuolatinis lytinės aistros tenkinimas, atliekant erotinius masažus.
Teismas pabrėžė, jog pareiškėjos teiginys, kad jai kelia abejonių policijos pareigūno tarnybinių pranešimų išsamumas ir objektyvumas, neaišku kokiu pagrindu tarnybinis pranešimas buvo papildytas, yra nepagrįstas, kadangi specialistai, siekdami išaiškinti asmenis besiverčiančius prostitucija, vykdė savo tarnybines pareigas, duomenis fiksavo tarnybiniuose pranešimuose, prisiminus papildomas aplinkybes, nėra draudžiama jas papildomai fiksuoti surašant tarnybinį pranešimą. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, jog yra įrodyta, kad R.K. vertėsi prostitucija, todėl pagal ATPK 182¹ straipsnio 1 dalį yra nubausta pagrįstai. Teismas akcentavo, kad administracinė nuobauda skiriama siekiant ne tik bausti, bet ir auklėti, kad asmuo laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų. R.K., siūlydama tenkinti lytinę aistrą, atliekant erotinį masažą už 150 Lt materialinį atlygį elgėsi neatsakingai, negerbė įstatymų, todėl paskirta administracinė nuobauda yra tinkama, atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio, 30² straipsnio reikalavimus ir yra ne per griežta kaip poveikio priemonė.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismo buvo paprašyta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis sustabdyti nagrinėjamą bylą, kadangi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje 2009 m. sausio 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-00156-09 pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio l dalį, dėl internetiniame tinklalapyje patalpinto tikrovės neatitinkančio ir žeminančio skelbimo ir ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys turėtų tiesioginę reikšmę nagrinėjamai administracinei bylai. Tačiau teismas šio prašymo iš viso nesiteikė nagrinėti, nenurodydamas jokių motyvų. Apeliantės nuomone, tokiais veiksmais teismas pažeidė jos teisę į teisingą ir objektyvų bylos išsprendimą. Apeliantė pabrėžia, kad jai inkriminuojamas pažeidimas grindžiamas skelbimu Internete ir „trafaretiniu" policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kurį bylos nagrinėjimo metu reikėjo pataisyti, t.y. „pritempti" iki reikiamo standarto, kvalifikuojant tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, akivaizdu, kad teismas bylą išsprendė remdamasis tik vieno policijos pareigūno abejones keliančiu tarnybiniu pranešimu, kaip pagrindiniu įrodymu, atmesdamas kitus byloje surinktus įrodymus ir būtinas nustatyti byloje aplinkybes. Tokiu būdu, apeliantės manymu, formuojama ydinga praktika tiriant ATPK 182¹ straipsnyje numatytus pažeidimus, bei sukuriama terpė policijos pareigūnams piktnaudžiauti jiems suteiktais įgaliojimais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinę nuobaudą paskyrusi institucija – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes ir nustatė būtinus administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 182¹ straipsnio 1 dalyje, požymius bei aplinkybes. R.K. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta byloje surinkta medžiaga, jokių procesinių pažeidimo įforminimo trūkumų nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantė R.K. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, numatyto ATPK 182¹ straipsnio 1 dalyje įvykdymą, t. y. už tai, kad ji 2008 m. lapkričio 5 d., apie 19.30 val., SPA centre, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siūlė tenkinti lytinę aistrą atliekant erotinį masažą už 150 Lt materialinį atlygį ir savo paslaugas reklamavo Interneto svetainėje adresu (duomenys neskelbtini) nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini).
ATPK 182¹ straipsnio 1 dalis numato, kad vertimasis prostitucija ar atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų. Kaip matyti iš ATPK 182¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, vienas iš jomis apibrėžiamo administracinio teisės pažeidimo požymių yra vertimasis, t. y. versliškas turtinės naudos bet kokiomis formomis siekimas ar gavimas. Nagrinėjamu atveju apeliantei pareikštas kaltinimas yra grindžiamas tiek Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto M.P. parodymais, užfiksuotais jo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 26 – 38) bei duotais nagrinėjant bylą teisme (b. l. 63), tiek spausdinta informacija iš Interneto svetainės (duomenys neskelbtini), kur galimai buvo skelbiama apie apeliantės teikiamas paslaugas - lytinės aistros tenkinimą, atliekant erotinį masažą už 150 Lt materialinį atlygį (b. l. 24).
Tačiau byloje yra pateikti duomenys, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje, 2009 m. sausio 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 17-1-00156-09 pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio l dalį, dėl internetiniame tinklalapyje patalpinto tikrovės neatitinkančio ir žeminančio skelbimo (b. l. 54 – 55, 78). Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad šio ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys turėtų tiesioginę reikšmę nagrinėjamai administracinei bylai, kadangi skelbimas, kuris buvo publikuojamas Interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), yra vienas iš esminių pareiškėją kaltinančių įrodymų ir gali patvirtinti jos veiklos versliškumą.
Kaip jau buvo minėta, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Nors duomenys apie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui (b. l. 54 – 55), tačiau teismas šios bylos aplinkybės netyrė ir nevertino, neišreikalavo duomenų apie ikiteisminio tyrimo eigą ir baigtį, neišnagrinėjo R.K. prašymo sustabdyti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą kol nebus baigtas minėtas tyrimas (b. l. 63). Konstatuotina, jog dėl šių aplinkybių egzistuoja įstatyminis pagrindas perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktas)
Dėl šių priežasčių apeliantės R.K. skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis panaikinama, perduodant šiam teismui iš naujo nagrinėti R.K. administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.K. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo nagrinėti R.K. administracinio teisės pažeidimo bylą.
Nutartis neskundžiama.