- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-15
- Bylos Nr.
- N-556-1866-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 29 d. nutarties I. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnas I. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. balandžio 8 d. 23.55 val. Vilniaus raj., kelio Vilnius-Panevėžys 25 km, vairavo automobilį ,,Toyota Carina” neblaivus, pasitikrinti, ar nėra neblaivus, atsisakė, patikrinimui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo bei transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 68, 70, 61.1, 61.2, 61.3 punktų reikalavimus. I. B. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį bei 129 straipsnį.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) 2006 m. gegužės 17 d. nutarime konstatuota, kad I. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 3 dalyje, už kuriuos jam paskyrė galutinę nuobaudą – 2500 Lt baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 30 mėnesių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą. Nurodė, kad tą vakarą buvo išgėręs, tačiau automobilio nevairavo. Automobilį vairavo jo pažįstamas R. J., kuris, vengdamas susidūrimo su kitu automobiliu, nuvažiavo nuo kelio į kelkraštį, kuriame įklimpo. R. J. nuėjo ieškoti pagalbos, o I. B. liko prie automobilio. Tuo metu į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 29 d. nutartimi I. B. skundo nepatenkino, Institucijos 2005 m. gegužės 17 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas liudytojų policijos pareigūnų Ramūno Paužuolio ir Zenon Drozd parodymais, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 828, tarnybiniais pranešimais, kitais įrodymais nustatė, jog I. B. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Teismas konstatavo, kad pažeidėjui paskirta nuobauda adekvati padarytam pažeidimui.
II.
I. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartį arba sušvelninti piniginę baudą ir sugrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai nustatė teisės pažeidimo buvimo faktą.
2. R. Paužuolio parodymai, nurodyti tarnybiniame pranešime ir teisme, nesutampa. Šiems parodymams taip pat prieštarauja ir pareigūno Z. Drozd parodymai.
3. Teismas, tirdamas įrodymus, atsisakė patenkinti apelianto prašymą apklausti įvykio liudininką A. S., kuris būtų patvirtinęs, kad automobilis neturėjo jokių galimybių pajudėti iš vietos. Teismas vadovavosi tik pareigūnų parodymais, kurių teiginiai buvo šališki ir netikslūs.
4. 2001 m. baigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto dieninį skyrių, įgijo inžinieriaus specialybę, tačiau gauti darbą pagal specialybę pavyko tik 2006 m., kai įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje „Comliet”, kur iki šiol dirbu projekto dalies vadovu. Netekęs vairuotojo pažymėjimo, neturės galimybės ir toliau dirbti bendrovėje, nes darbo reikalais teisė vairuoti transporto priemones yra būtina. Kol kas savo šeimos neturi, gyvena Vilniuje nuosavame bute su drauge, kurią išlaiko, nes yra našlaitė ir studijuoja mokamame dieniniame skyriuje. Šiam butui įsigyti paėmė paskolą iš banko. Jeigu neteks darbo, neturės iš ko grąžinti paskolos (93 000 Lt). Be to, tėvai yra pensininkai, o motina net įstatymo nustatyta tvarka pripažinta nukentėjusiuoju nuo 1939-1990 m. okupacijų asmeniu. Tėvų pensijos yra nedidelės, tėvui yra galvos trauma, motinos sveikata irgi prasta. Be to, juos vežioja pas daktarus. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad yra išklausęs paskaitas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus organizmui.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad transporto priemonių vairavimas esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų yra viena iš pagrindinių priežasčių, turinčių įtakos avaringumui ir žuvusiųjų žmonių skaičiui šalies keliuose. Tai akcentavo ir Europos Komisija 2003 m. spalio 21 d. rekomendacijoje Nr. 2004/345/EC ,,Dėl kelių eismo saugumo nuostatų vykdymo užtikrinimo”. Tokiems vairuotojams būtina taikyti griežčiausias įstatymuose numatytas priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad profesinė veikla ir darbo pobūdis negali būti priežastis taikyti švelnesnę nuobaudą arba jos rūšį, ypač kai yra sunkinančių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Asmuo, dėl kurio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neigia vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau ši pozicija nėra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą ir pagrįstai paliko galioti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato padarytą išvadą, kad būtent apeliantas I. B. 2006 m. balandžio 8 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
Toks teiginys iš esmės buvo pagrįstas liudytojų R. Pažuolio, Z. Drozd parodymais, kuriais pagrindo netikėti nėra. Minėtų policijos pareigūnų parodymai duoti teismo posėdžio metu buvo išsamūs, nuoseklūs, nesiskyrė nuo tarnybinių pranešimų, surašytų 2006 m. balandžio 9 d. ir 2006 m. balandžio 24 d. Abejonių jų (parodymų) tikrumu neiškilo. Pagrindo daryti konkliuzijai apie policijos darbuotojų parodymų prieštaravimą taip pat nėra. Abu šie asmenys matė, jog įstrigusią transporto priemonę buvo bandoma išvaduoti iš kliūties. Kaip tai buvo bandoma padaryti, ar judant į priekį ir iš karto atgal, ar tik stengiantis važiuoti atbuline eiga, reikšmės teisinei kvalifikacijai neturi. Svarbiausia tai, kad transporto priemonė judėjo ir ją vairavo būtent asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn, kuris atsisakė atlikti testą dėl neblaivumo patvirtinimo ar paneigimo. Įvykio aplinkybių detalesnis, platesnis, vaizdingesnis paaiškinimas nepatenka į „prieštaravimo“ sąvoką, todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas (dėl pareigūnų parodymų nesutapimo) atmestinas.
Liudytojas R. J. įvykio vietoje atvykus pareigūnams nebuvo. Jo parodymai nepaneigia faktinės aplinkybės ir nesukelia abejonių, kad bandymas išvažiuoti iš griovio atlikinėtas asmens patraukto administracinėn atsakomybėn. Taigi tiek institucija, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, tiek pirmosios instancijos teismas, tinkamai vertino surinktus įrodymus ir pagrįstai nesirėmė I. B. paaiškinimais.
IV.
Administracinė nuobauda už administracinį teisės pažeidimą, apibrėžtą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 3 dalyje, griežta. Įstatymų leidėjas įpareigojo organus, nagrinėjančius šiuos administracinius teisės pažeidimus, už tokias veikas privalomai skirti administracines nuobaudas: baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. I. B., nepatenkinus skundo dėl nutarimo panaikinimo, prašo sumažinti baudą ir neatimti specialiosios teisės, t. y. dėl pastarojo reikalavimo taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
ATPK 30¹ straipsnis - speciali teisės norma, suteikianti organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinės teisės pažeidimo bylas, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į to paties kodekso 31 straipsnyje nustatytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teisę skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Akivaizdu, jog kitokios arba švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas nei numatyta sankcijoje teisiškai galimas esant visumai išskirtinių sąlygų, tačiau nepaprastų visumos sąlygų, lemiančių kitokio baigiamojo akto (liečiančio specialiosios teisės atėmimą) priėmimą negu pirmosios instancijos teismo, nenustatyta.
Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn nurodo esą netekęs teisės vairuoti transporto priemones praras darbą, bet tai tik prielaida neparemta faktiniais duomenimis (b.l. 10).
Antra vertus, aplinkybė dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo darbe nėra išskirtinė traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atsakomybę švelninanti aplinkybė.
I. B., prašydamas nustatyti mažesnę baudą, nenurodė, ar ji turėtų būti sumažinta iki sankcijos minimumo, ar skiriama mažesnė nei sankcijos minimumas, tačiau bet kokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tam nėra pagrindo.
Teisei priešingą veiką įvykdęs asmuo kaltu dėl jos neprisipažino. Atvirkščiai kliudė organams, nagrinėjantiems administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatyti materialią tiesą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ATPK 31 straipsnyje, nėra. Pateikdamas įrodymus, kurie, apelianto nuomone, įgalintų mažinti baudą (paskola, pensijinio amžiaus tėvų priežiūra), prie administracinės bylos nepridėjo rašytinių faktinių duomenų apie gaunamą darbo užmokestį, kiekvieną mėnesį grąžintinos kredito sumos dalį, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kad yra vienintelis asmuo, galintis padėti tėvams. Tokiu būdu aplinkybių, suponuojančių administracinės nuobaudos baudos keitimą, nenustatyta taip pat.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio poveikio priemonės turi sukelti realiai neigiamo pobūdžio pasekmes, nes tik tokiu atveju būtų galima pasiekti administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.).
Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino surinktų įrodymų visumą, tinkamai taikė teisės normas. Priimtas sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. B. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.