Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. 2016-09-08 pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos motina O. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėja kreipėsi nustatyta tvarka pas notarą ir sužinojo, kad motina nėra priėmusi palikimo po tėvo mirties - paveldėjimo byla po tėvo mirties nebuvo užvesta. Pareiškėjos motinai priklausė butas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi butas buvo registruotas motinos vardu, po tėvo mirties pareiškėjos motina nesikreipė į notarą, tačiau faktiškai paveldėjo visą tėvui priklausiusį turtą, tame tarpe ir tą dalį buto, kuri priklausė tėvui. Pareiškėja yra vienintelė įpėdinė, po motinos mirties jai priklausančiu turtu rūpinasi ir juo naudojasi, todėl kreipiasi į teismą prašydama nustatyti juridinį faktą, kad po tėvo J. S. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė jo sutuoktinė O. S. faktiškai jį valdydama. Po tėvo J. S. mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra ir nebuvo užvesta (notaro Liudijimas Nr. MS-3976). Nenustačius juridinio fakto, kad O. S. priėmė palikimą po sutuoktinio J. S. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti, pareiškėja negali realizuoti savo, kaip įpėdinės, teisių paveldimo turto atžvilgiu ir negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja neturi galimybių (b. l. 4).

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė ir prašė patenkinti. Nurodė, kad juridinis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.

Pareiškimas bei teismo procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti CPK 123 str. 2 d. numatyta tvarka (b. l. 18). Suinteresuoto asmens atsiliepimas į pareiškimą teisme negautas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė, kad sutuoktiniai O. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas Nr. 864551; b. l. 8), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas Nr. 035265; b. l. 9), susituokė (duomenys neskelbtini) (Sutuoktuvių liudijimas Nr. 261083, b. l. 10), ir jiems gyvenant santuokoje 1991-06-05 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. 492 pagrindu pareiškėjos motina O. S. nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro 2016-08-17 išrašas; b. l. 7). Butas, įgytas santuokoje laikytinas priklausantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl po J. S. mirties atsirado palikimas į jam priklausančią buto dalį. Duomenų apie tai, kad O. S. santuoka su J. S. buvo nutraukta byloje nėra. Pareiškėja yra mirusiųjų O. S. ir J. S. duktė – pirmos eilės įpėdinė po motinos mirties. (Gimimo liudijimas Nr. 567835, Santuokos liudijimas Nr. 261083, b. l. 11). Po sutuoktinio J. S. mirties (duomenys neskelbtini), į notaro biurą dėl paveldėjimo O. S. nesikreipė (Kauno m. 24-ojo notarų biuro notaro M. S. 2016-08-23 liudijimas; b. l. 6).

Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 str. 1 d. nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Byloje pateikti įrodymai, kad O. S., gim. (duomenys neskelbtini), buvo susituokusi su J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). O. S. po J. S. mirties toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokoje su J. S., ir, kaip seka iš pareiškimo, visu butu naudojosi, juo rūpinosi kaip savo turtu.

Pareiškime išdėstytos aplinkybės, pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės byloje yra nuoseklūs – pareiškėja nurodo, kad O. S., gim. (duomenys neskelbtini), po vyro J. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), į notarą dėl paveldėjimo procedūrų nesikreipė, tačiau po jo mirties palikimą priėmė ir toliau faktiškai laikė savo žinioje iki savo mirties (duomenys neskelbtini), tinkamai atlikdama savo, kaip įpėdinės pareigas. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų motyvų palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti L. S. 2016-09-08 pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė O. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti jam priklausantį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjai L. S. paveldėjimo tikslu po motinos O. S. mirties.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismą.