- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-353-524/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-03-12704-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- R. T.
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-353-524/2016
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-03-12704-2015-3)
2016 m. sausio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, R. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, prašė atšaukti nuo 2015-09-04 iki 2015-10-15 vykstančias pareiškėjui priklausančio įkeisto turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), varžytynes, paskirti įkeisto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kiekvieną įkeistą daiktą vertinant atskirai, įkeistą turtą iš varžytynių pardavinėti tokia tvarka: pirmąja eile pardavinėti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tik pardavus šį turtą bei negavus pakankamai lėšų skolai padengti antrąja eile pardavinėti įkeistą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad skolinio įsipareigojimo kreditoriui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui įvykdymui užtikrinti buvo įkeisti du pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai – žemės sklypas bei gyvenamasis namas. Mano, kad pareiškėjo sudarytas sutartinės hipotekos sandoris yra laikytinas jungtine hipoteka, o jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Šiuo atveju antstolis paskelbė visų pareiškėjui priklausančių įkeistų nekilnojamųjų daiktų pardavimą, su kuo pareiškėjas nesutinka: pareiškėjas pageidauja, kad pirmiausia būtų realizuojamas įkeistas žemės sklypas, o tik jį realizavus ir nepakakus lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – gyvenamasis namas. Taip pat nurodė, kad antstolis tinkamai nenustatė įkeistų daiktų rinkos vertės: antstolis vertino visą įkeistą turtą kaip turtinį kompleksą, tačiau nevertino kiekvieno įkeisto daikto atskirai.
Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2015-10-07 patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo su skundu nesutiko. Nurodė, kad įkeisto turto rinkos vertė yra nustatyta tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta, bankas kaip pareiškėjo kreditorius sutinka su nustatyta rinkos verte. Laiko, kad pareiškėjas siekia iš naujo vertinti įkeistą turtą, norėdamas vilkinti vykdomosios bylos vykdymą. Taip pat nurodė, kad skolos suma yra ženkliai didesnė nei viso įkeisto turto vertė, todėl antstolis turi pardavinėti visą įkeistą turtą, juolab, kad net jo viso vertės nepakanka skolai padengti. Be to, gyvenamasis namas yra žemės sklypo priklausinys, ir šių daiktų atskirai pardavinėti negalima..
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-30 nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismas konstatavo, kad įkeistas gyvenamasis namas su garažu yra įregistruotas kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priklausinys, dėl to sudaro vieną turtinį kompleksą. Padarė išvadą, kad atskirai skelbiamos viename turtiniame komplekse esančio statinio ir atskirai žemės sklypo varžytynės duoda pagrindo abejoti tokio proceso skaidrumu, tikslingumu, kadangi tuo atveju, jeigu žemė, statiniai būtų parduoti skirtingiems pirkėjams, iš esmės būtų pažeistas protingumo principas (CK 1.5 str.), o kartu sudarytos prielaidos ginčui ateityje kilti. Be to, vieningo turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis dirbtinai mažina parduodamų objektų kainą ir atitinkamai daro neįmanomu kitų (likusių neparduotų) objektų realizavimą. Dėl to nėra pagrindo įpareigoti antstolį įvertinti kiekvieną įkeistą daiktą atskirai ir įpareigoti antstolį įkeistą turtą pardavinėti pagal pareiškėjo nurodytą eiliškumą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, neįsigilinęs į bylos aplinkybes. Atskirąjį skundą grindžia savo skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytais motyvais pagrindais. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad apelianto turtas įkeistas vienu hipotekos lakštu. Pažymi, kad įkeisto turto vertė šiuo metu yra ženkliai didesnė, todėl negalima daryti išvados, kuria padarė pirmosios instancijos teismas, kad pardavus iš varžytinių apeliantui priklausantį žemės sklypą, nepasidengtų išieškoma skola. Dėl to mano, kad minėtas turtas įvertintas netinkamai, todėl privalo būti pakartotinai įvertintas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo netenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjas žinojo apie jam priklausančio įkeisto turto pardavimą iš varžytynių dar iki minėtų varžytynių paskelbimo, todėl praleido terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Atkreipia dėmesį, kad parduodamo turto vertės nepakanka skoliniams įsipareigojimams padengti, o turto pardavimo vilkinimas tik didina esamą pareiškėjo įsiskolinimą. Teigia, kad pareiškėjo teiginys dėl turto pardavimo eilės tvarka nėra pagrįstas, nes gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, todėl turi būti parduodamas kartu su minėtu žemės sklypu. Pažymi, kad apeliantas neteikė pašymo dėl eksperto nušalinimo, neginčijo eksperto kandidatūros, prieštaravimų dėl ekspertizės atlikimo ir turto vertės antstoliui nereiškė, t. y. jis visiškai sutiko su UAB „OBERHAUS“ Nekilnojamas turtas nustatyta iš varžytynių parduotino hipoteka įkeisto turto pilna apimtimi verte.
Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą skundą, juo su skundu nesutinka, prašo netenkinti. Mano, kad skundžiama nutartis yra teisėta, teisinga, pagrįsta, priimta įvertinus įrodymus pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo ją keisti ar naikinti. Palaiko savo atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų išdėstytą poziciją. Papildomai nurodo, kad apelianto pateikti argumentai nėra pagrįsti, teismų praktika, kuria apeliantas remiasi, šioje byloje negali būti taikomas, dėl skirtingų faktinių bylos aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Kai vykdant teismo sprendimą išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugos ir derinimo principas tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, kai išieškojimo objektu esantis turtas yra teisingai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, įkainojamas ir realizuojamas.
Kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą, yra jungtinė hipoteka (LR CK 4.180 str.). LR CK 4. 194 str.1 d. nustatyta, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo tvarką nustato daiktų savininkas, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytinėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Klausimas, kuriuos iš įkeistų objektų ir kokia eile parduoti, sprendžiamas jau vykdant išieškojimą.
LR CPK 662 str. 5 d. nustatyta, kad reikalavimai dėl išieškojimo tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko turto objektai, turi būti laikomasi CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš skolininko eilės. Tais atvejais kai išieškoma iš įkeisto turto, esant keliems įkeistiems objektams, CPK 664 straipsnis taikomas sistemiškai su įkeitimo rūšis nustatančiomis normomis, kurios nustato išieškojimo eiliškumą iš tokių įkeistų objektų. Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko įkeisti daiktai, tai išieškojimo iš šių daiktų eilė nustatoma vadovaujantis CPK 664 str. 1 d. ir materialinės teisės norma, kuri nenustato išieškojimo iš įkeisto turto tvarkos ir sąlygų priklausomai nuo įkeitimo rūšies (CK 4.194 str., 4.183 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2006). LR CPK 662 str. 4 d. nustatyta, kad iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus.
2015-09-04 patvarkymu paskelbtos pirmosios įkeisto turto – gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), varžytynės. Antstolis nutarė išvaržomą turtą pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą. Apeliantas (skolininkas) pageidauja iš pradžių išvaržyti įkeistą minėtą žemės sklypą, manydamas, kad minėto turto vertės gali pakakti kreditoriaus reikalavimams padengti. Tačiau toks apelianto argumentas vertintinas nepagrįstu dėl to, kad hipoteka užtikrintos išieškomos skolos dydis yra apie 135 000 Eur, o atliktos turto vertinimo ekspertizės (2015-08-05 Ekspertizės aktas Nr. 1585 EKZ_2015 RVI KLAI), duomenimis įkeisto turto rinkos vertė 2015-08-05 yra 79 000 Eur. Pažymėtina, kad apelianto skundų teiginiai, kad antstolis objektyviai nenustatė parduodamo turto kainos, yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis skyrė turto ekspertizę jo vertei nustatyti tik po to, kai nustatė, jog duomenys apie minėto turto vertę galimai neatitinka realios rinkoje esančios turto vertės. Apeliantas apie skiriamą ekspertizę turto vertei nustatyti žinojo, turėjo galimybę kreiptis į antstolį dėl informacijos apie paskirtą ekspertizę rezultatų pateikimo. Tačiau apeliantas minėtų veiksmų neatliko sąmoningai, jis prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės antstoliui pareiškė tik po to, kai buvo paskelbtos turto varžytynės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas mano, kad pareiškėjas, nesutikdamas su turto įkainojimu, neteikdamas jokių kitokią turto galimą vertę pagrindžiančių įrodymų, iš esmės siekia vilkinti vykdomosios bylos nagrinėjimą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad įkeistas gyvenamasis namas su garažu yra įregistruotas kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priklausinys, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pažymi, kad gyvenamasis namas yra neatskiriamai susijęs su žemės sklypu, todėl jį ištinka pagrindinio daikto likimas. Atskirai skelbiamos viename turtiniame komplekse esančio statinio ir atskirai žemės sklypo varžytynės duoda pagrindo abejoti tokio proceso skaidrumu, tikslingumu, kadangi tuo atveju, jeigu žemė, statiniai būtų parduoti skirtingiems pirkėjams, iš esmės būtų pažeistas protingumo principas (CK 1.5 str.), o kartu sudarytos prielaidos ginčui ateityje kilti. Be to, teismų praktika formuoja vieningą poziciją kad vieningo turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis dirbtinai mažina parduodamų objektų kainą ir atitinkamai daro neįmanomu kitų (likusių neparduotų) objektų realizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008).
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad antstolio veiksmai – jam parduodant varžytinėse gyvenamąjį namą kartu su žemės sklypu – yra teisėti ir pagrįsti.
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Esant šioms aplinkybėms, nenustačius apelianto nurodomų jo, kaip skolininko, teisių ir teisėtų interesų bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas suinteresuotas asmuo įrodymų apie turėtas išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.