- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-03
- Bylos Nr.
- ATP-1180-628/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. F. (toliau – A. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria A. F. skundas atmestas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2014 m. kovo 20 d. nutarimas, kuriuo A. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. ir 124¹ str. 2 d. bei nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2014 m. kovo 20 d. nutarimu A. F. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. bei 124¹ str. 2 d., vadovaujantis LR ATPK 33 str., buvo skirta 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda, už tai, kad jis, 2013 m. gruodžio 22 d., apie 18.57 val., Saltoniškių g. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 530, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių ženklo 301 reikalavimus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir susidūrė su Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadindamas abi transporto priemones. Tuo A. F. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8, 14, 106 punktų reikalavimus, bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. bei 124¹ str. 2 d.
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. F. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi jo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. F. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo vairuotos transporto priemonės važiavimo kryptį iš stovėjimo vietos ir eismo įvykio kilimo priežastį, rėmėsi tik policijos pareigūnų bei N. J. teisme duotais paaiškinimais, UAB „Panorama LT“ elektroniniu susirašinėjimu su policijos pareigūnu bei pateiktu eismo organizavimo planu, tačiau visiškai netyrė apelianto nurodytų aplinkybių.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai J. P. ir Ž. B. nurodė, jog jiems atvykus į įvykio vietą ir apklausiant apeliantą apie kilusio įvykio aplinkybes, jis keitė savo parodymus dėl jo automobilio stovėjimo vietos požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau policijos pareigūnai nei administracinėje byloje, nei skundo nagrinėjimo metu nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių A. F. parodymų, užfiksuotų rašytine, garso, ar vaizdo fiksavimo forma, taip pat neatliko įvykio vietos apžiūros ir gautų rezultatų fiksavimo. Taip pat įvykio dieną policijos pareigūnai net nesidomėjo, ar automobilių stovėjimo aikštelėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir ar jos užfiksavo nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Be to šis faktas nebuvo nagrinėjamas ir pirmosios instancijos teisme.
Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. F. skundą, vadovavosi UAB „Panorama LT“ pateiktais eismo organizavimo planais. UAB „Panorama LT“ 2014 m. liepos 31 d. pateiktame rašte Nr. S-79 nurodoma, kad „<...> požeminės automobilių stovėjimo aikštelės minus pirmame požeminiame aukšte esantis ženklinimas atitinka pridedame brėžinyje nurodytą ženklinimą ir toks ženklinimas faktiškai buvo 2013 m. gruodžio 22 d.“. Fakto, kad toks ženklinimas yra UAB „Panorama LT“ planuose ir kad toks ženklinimas turi būti – apeliantas neginčija, tačiau akcentuoja, kad UAB „Panorama LT“ nepateikė jokio objektyvaus įrodymo, kad toks žymėjimas tikrai buvo 2013 m. gruodžio 22 d. ir jis buvo išlikęs ir objektyviai matomas. Šią nurodytą aplinkybę paneigia įvykio dieną, iškarto po įvykio, apelianto darytos nuotraukos, kuriose, fiksuojant įvykio metu stovėjusius automobilius, yra aiškiai matoma, kad važiuojamosiose dalyse tarp automobilių stovėjimo vietų ir važiuojamųjų dalių sankirtoje horizontalaus ženklinimo, nurodančio transporto važiavimo kryptis, nesimato. Be to, 2014 m. balandžio 16 d., 12.52 val. policijos pareigūnas R. I. elektroniniu paštu teikė paklausimą UAB „Panorama LT“ dėl švieslentėse pavaizduotų kelio ženklų išdėstymo schemos pateikimo, tačiau UAB „Panorama LT“ darbuotojas M. R. atsisakė aptariamą schemą pateikti ir nepateikė jokios informacijos apie kintamos informacijos ženklų veikimą ar veikimo sutrikimus, kas apeliantui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju, negalima objektyviai nei patvirtinti nei paneigti, kad kintamos informacijos ženklai įvykio dieną iš tiesų veikė. 2013 m. gruodžio 22 d. ir pakartotinai 2014 m. rugpjūčio 12 d. policijos pareigūnų sudarytuose planuose taip pat nėra pažymėtas horizontalusis važiuojamosios dalies ženklinimas, o tai tiesiogiai nurodo į tai, kad 2013 m. gruodžio 22 d. požeminės automobilių stovėjimo aikštelės minus pirmame požeminiame aukšte važiuojamosios dalies horizontaliojo ženklinimo nebuvo.
Tuo tarpu pagal Kelių eismo taisyklių 159 p. įtvirtinta, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Važiuojamųjų dalių sankirtoje, kurioje įvyko eismo įvykis, nėra įrengti Kelių eismo taisyklių ženklai ar kintamos informacijos ženklai, o taip pat važiuojamoji dalis nebuvo pažymėta horizontaliuoju ženklinimu, kuris informuotų ar nurodytų kuri važiuojamoji dalis važiuojamųjų dalių sankirtoje turi pirmumą viena kitos atžvilgiu ir nurodytų eismo kryptis pravažiavimuose tarp stovėjimo vietų ir sankirtoje, todėl nagrinėjamu atveju važiuojamųjų dalių sankirta, kurioje įvyko eismo įvykis, visiškai atitinka lygiareikšmių kelių sankirtos arba teritorijos, kurioje transporto priemonių važiavimo tvarka neaptarta, sąvokas, todėl vairuotojai vairuodami transporto priemones privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių 120 arba 159 punktų nuostatas ir keliamus reikalavimus, tai yra duoti kelią transporto priemonei artėjančiai iš dešinės.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į A. F. apeliacinį skundą pateikta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
A. F. apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal suformuotą teismų praktiką, nutarimas (nutartis) administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio, jo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo ir kitų nutarime (nutartyje) sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
LR ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.
Įvertinus nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teismo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos ir teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas LR ATPK 257 str. reikalavimų, todėl naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą remiantis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybes, nėra teisinio pagrindo.
Kaip matyti iš 2013 m. gruodžio 22 d. A. F. atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jis 2013 m. gruodžio 22 d., apie 18.57 val., Saltoniškių g. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 530, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių ženklo 301 reikalavimus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir susidūrė su automobiliu Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadindamas abi transporto priemones (b. l. 12).
Remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu pateikto A. F. paaiškinimu, jis 2013 m. gruodžio 22 d., apie 14.00 val., atvažiavo į prekybos centrą „Panorama“ automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį paliko stovėti požeminėje prekybos centro aikštelėje, K-1, mėlynojoje zonoje. Apie 17.50 val. nusprendė vykti namo, įsėdo į automobilį ir pajudėjo iš stovėjimo vietos. Privažiavo lygiareikšmę sankryžą ir įsitikinęs, kad neartėja jokia transporto priemonė iš dešinės pusės, kirto sankryžą. Šio manevro metu į jo automobilį trenkėsi Mercedes Benz automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris (b. l. 17).
Šias aplinkybes A. F. iš esmės patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad išvažiavus iš stovėjimo vietos, jis mašiną patraukė taip, kad atsidarytų galinės durys ir į automobilį galėtų įsėsti žmona su vaiku, o jai įsėdus pradėjo važiuoti per sankryžą, ir pajuto smūgį į kairę automobilio dalį. Požeminėje stovėjimo aikštelėje jis važiavo vadovaudamasis „dešinės rankos principu“. Teismo posėdžio metu jo nubraižytoje schemoje pažymėta jo automobilio „A“ važiavimo kryptis, bei automobilio, kurį vairavo N. J., t.y. „B“ važiavimo kryptis, susidūrimo vieta. Taip pat nurodė, kad jam išvažiuojant iš stovėjimo vietos, draudžiamo ženklo „Plytos“ nesimatė, jokių ženklinimų nebuvo, ir susidūrimas įvyko lygiareikšmiame kelyje, kur reikėjo vadovautis „dešinės rankos taisykle“. Nurodė, kad jo automobilis stovėjo 4 ar 5 vietoje, tačiau nežino, kodėl eismo įvykio schemoje nurodyta kitaip. Taip pat nurodė, kad pradžioje yra ženklinimas „Plyta“, tačiau toks ženklinimas negalioja, nes jis neatitinka ženklo Nr. 301 standartų. Taip pat parodė, kad po policijos pareigūnų braižyta eismo įvykio schema jis pasirašė, nors ir bandė jiems aiškinti, kad nevažiavo pro draudžiamą ženklą, tačiau jam buvo pagrasinta, kad bus konfiskuotas automobilis, todėl būdamas nervinėje įtampoje, buvo priverstas tą schemą pasirašyti, tačiau gerai net nežiūrėjo ką pasirašė. Teismo posėdžio metu gretinant byloje esančias PC „Panorama“ parkavimo aikštelės ženklinimo brėžinius (b. l. 38, 98), A. F. nurodė, kad toje vietoje, kur jis stovėjo prieš įvykį, ženklas, draudžiantis eismą, kabėjo tiesiai virš jo, ir faktiškai šio ženklo nesimatė.
Analizuojant šių parodymų visumą, matyti, kad A. F. nesutinka su aplinkybėmis, kad nagrinėjamu atveju kelią Mercedes Benz automobiliui turėjo duoti jis, nurodydamas, kad pastarojo automobilio vairuotoja nagrinėjamu atveju privalėjo vadovautis „dešinės rankos taisykle“ ir duoti kelią A. F. vairuotai transporto priemonei, kas, apelianto vertinimu, neabejotinai patvirtina Mercedes Benz vairuotojos kaltę dėl įvykusio eismo įvykio. Tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs kitų byloje apklaustų asmenų parodymus bei surinktų ir teismo posėdžio metu betarpiškai ištirtų įrodymų visumą, su tokia apelianto versija sutikti negali, ką pagrįstai skundžiamu nutarimu konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Pažymėtina, kad Mercedes Benz automobilio vairuotoja N. J., policijos pareigūnams pateikdama paaiškinimą, nurodė iš esmės kitokias nagrinėjamo įvykio aplinkybes, paaiškindama, kad 2013 m. gruodžio 22 d., apie 17.30 val., jai važiuojant „Panorama“ prekybos centro parkavimo aikštelėje -1 aukšte, tiesiai iš automobilių stovėjimo eilės K iššoko didesniu, nei parkavimo aikštelėje leidžiama, greičiu kitas automobilis. Pažymėjo, kad šio automobilio stovėjimo zonoje yra ženklas „plyta“ ir nurodytas apvažiavimas į „Išvažiavimas į Saltoniškių g., T. Narbuto g.“. Jai nespėjus sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės, automobilis rėžėsi į iššokusį automobilį BMW. N. J. pabrėžė, kad BMW automobilio vairuotojas, pildydamas eismo įvykio deklaraciją, pateikė savo žmonos duomenis, todėl policijos pareigūnai į įvykio vietą buvo iškviesti pakartotinai (b. l. 19-20).
Analogiškas aplinkybes N. J. nurodė ir apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškindama, kad ji dirba prekybos centre „Panorama“ ir kiekvieną dieną ten važinėja, ir kelio ženklinimai tikrai yra. A. F. važiavo iš stovėjimo vietos tiesiai, pažeisdamas „Plytos“ ženklą, todėl ir įvyko susidūrimas ir jokia „dešinės rankos taisyklė“ šiuo atveju negalioja. Nurodė, kad minėtas ženklas yra maždaug už antros stovėjimo vietos. Taip pat nurodė, kad po eismo įvykio buvo kviesti policijos pareigūnai, kurie nesigilino į situaciją, nurodė, kad ji yra kalta, ir pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, po ko jie išvažiavo. Tačiau pildant deklaraciją, A. F. elgėsi nesąžiningai, nes pirma deklaracija buvo užpildyta ne A. F. vardu, o jo moters vardu, kita deklaracija užpildyta kito asmens vardu, todėl ji deklaracijoje nurodė, kad nesutinka, juolab, kad paaiškėjo, jog A. F. neturi teisės vairuoti, todėl vėl buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie nustatė, kad šioje situacijoje kaltas A. F., nes jis pažeidė kelio ženklus, važiavo per draudžiamą „Plytos“ ženklą. Nurodė, kad ji pasirašė po policijos pareigūnų braižyta eismo įvykio schema, nes su ja sutiko.
Vertinant šiuos N. J. parodymus, spręstina, kad jie neabejotinai atitinka A. F. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir patvirtina, kad nagrinėjamas eismo įvykis priežastiniu ryšiu betarpiškai susijęs su A. F. padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, t.y. Kelių eismo taisyklių kelio ženklo Nr. 301, pažeidimu.
Atsižvelgiant į tai, jog abiejų asmenų parodymai apie nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybes skyrėsi iš esmės, siekiant pašalinti šių asmenų parodymuose esančius esminius prieštaravimus ir išsiaiškinti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes bei nustatyti dėl jo kaltą asmenį, 2014 m. balandžio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius raštu Nr. 10-10-S-5679 kreipėsi į UAB „Panorama LT“ su prašymu pateikti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės eismo organizavimo planą - schemą (b. l. 34). 2014 m. balandžio 15 d. Kelių policijos valdybai buvo pateikta prekybos centro „Panorama“ požeminės parkavimo aikštelės (mėlynosios zonos, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis) schema (b. l. 38). Vertinant šios schemos turinį, matyti, kad joje pažymėta A. F. automobilio stovėjimo vieta, jo judėjimo kryptis, kuri, atsižvelgiant į schemoje pateiktą kelio ženklinimą, neatitiko reikalaujamos važiavimo krypties, iš ko spręstina, kad A. F. važiavo prieš eismą.
Šias aplinkybes neabejotinai patvirtina ir 2014 m. liepos 31 d. UAB „Panorama LT“, pateikti automobilių stovėjimo aikštelės minus pirmame aukšte esančio ženklinimo brėžiniai, kuriuose aiškiai matyti, kad ties išvažiavimu iš tos automobilių stovėjimo vietos, iš kurios eismo įvykio metu išvažiavo A. F. vairuojamas automobilis, kabo minėtas ženklas Nr. 301 su užrašu „Eismas draudžiamas“ (b. l. 97-98).
Šių duomenų visumoje vertinant A. F. apeliacinio skundo argumentus, kad prekybos centro „Panorama“ automobilių stovėjimo aikštelėje esantis ženklinimas yra kintantis, o duomenų, patvirtinančių, kad būtent toks ženklinimas buvo ir eismo įvykio metu, byloje nenustatyta, pažymėtina, kad aptariamu 2014 m. liepos 31 d. raštu UAB „Panorama LT“ patvirtino, kad analogiškas brėžiniuose pateiktam ženklinimui, ženklinimas t.y. kelio ženklas Nr. 301, buvo ir eismo įvykio padarymo metu, t.y. 2013 m. gruodžio 22 d. (b. l. 97), kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad aptariamas kelio ženklas, kurio pažeidimas ir yra inkriminuojamas A. F., eismo įvykio metu visgi buvo. Akcentuotina, kad šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad iš automobilio stovėjimo vietos, kurioje prieš eismo įvykį stovėjo jo vairuotas automobilis, matosi tik dalis šio ženklo.
Abejoti A. F. tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde pateiktomis aplinkybėmis, leidžia pastarojo parodymų nenuoseklumas bei skirtingose proceso stadijose keliamos skirtingos eismo įvykio padarymo aplinkybės.
Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, A. F. nurodė nesutinkantis su UAB „Panorama LT“ pateikta automobilių stovėjimo aikštelės schema, kurioje pažymėta A. F. automobilio stovėjimo vieta, jo judėjimo kryptis, kuri, atsižvelgiant į schemoje pateiktą kelio ženklinimą, neatitiko reikalaujamos važiavimo krypties (b. l. 34), o būtent su vieta, kurioje prieš eismo įvykį stovėjo A. F. automobilis, ir pateikė savo nubraižytą eismo įvykio schemą, kurioje nurodyta kita jo automobilio stovėjimo vieta (b. l. 63). Vertinant šioje schemoje nurodytą apelianto automobilio stovėjimo vietą kitoje byloje esančių įrodymų plotmėje, pažymėtina kad ji neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja liudytojais teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymams bei kitai rašytinei bylos medžiagai.
Kaip matyti iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, 2013 m. gruodžio 22 d. į eismo įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, taip pat buvo nubraižyta eismo įvykio schema, iš kurios matyti, kad A. F. automobilis iki eismo įvykio stovėjo prie sienos; pažymėtas Kelių eismo taisyklių ženklas Nr. 301, draudžiantis įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą, bei kelio ženklinimas; A. F. vairuoto automobilio judėjimo kryptis, pažeidžiant aptaro kelio ženklo reikalavimus; ir automobilių susidūrimo vieta (b. l. 15). Pažymėtina, kad ši schema buvo pasirašyta ir paties A. F., iš ko spręstina, kad pastarasis su schemoje užfiksuotomis eismo įvykio aplinkybėmis sutiko ir jokių pretenzijų dėl jos neturėjo. Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad aptartos eismo įvykio schemos detalės sutapo ir su Kelių policijos valdybai pateiktoje prekybos centro „Panorama“ požeminės parkavimo aikštelės (mėlynosios zonos, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis) schemoje (b. l. 38) užfiksuotomis aplinkybėmis, kurias A. F. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir ginčijo. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas paaiškino, kad aptariamą eismo įvykio schemą pasirašyti jį privertė policijos pareigūnai, nurodydami, kad priešingu atveju konfiskuos jam priklausantį automobilį, ši aplinkybė, aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančiais įrodymais nepasitvirtino.
Remiantis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklausto policijos pareigūno Ž. B., atvykusio į įvykio vietą, parodymais, buvo gautas pranešimas, kad „Panorama“ prekybos centro požeminėje stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis. Dar prieš tai buvo nuvažiavęs ekipažas, bet įvykio neįformino, ar blogai įformino. Atvykus į įvykio vietą, N. J. pasakė, kad A. F. neturi vairuotojo pažymėjimo. Pirmas ekipažas neįformino įvykio, nes iš pradžių buvo bandoma jį forminti A. F. žmonos vardu, paskui jo draugo vardu, o galiausiai paaiškėjo, kad A. F. neturi vairuotojo pažymėjimo. A. F. nurodė, kad išvažiavo iš antros stovėjimo vietos. Mašinos stovėjimo plotis 2,5 m., o mašinos ilgis 4 m. Eismo įvykio metu buvo braukimas tarp mašinų nuo priekinio sparno iki galinio. N. J. mašinos buvo priekinis bamperis nubrauktas, vadinasi A. F. su mašina judėjo tiesiai, todėl jis (pareigūnas) A. F. nurodė, kad pastarasis negalėjo judėti iš antros stovėjimo vietos. Jei būtų judama iš antros stovėjimo vietos, tai mašina turėjo judėti įstrižai, o tada būtų mašinų bamperių galai sugadinti. Galiausiai A. F. teigė, kad, važiavo nuo sienos. Gal ir galėjo nematyti ženklo, bet formaliai taisyklės pažeistos. Įvykio schema buvo braižoma tarnybiniame automobilyje, dėl jos eismo dalyviai klausimų neturėjo, A. F. neprieštaravo dėl to, kaip schemoje buvo pavaizduota jo mašina, jos stovėjimo vieta. Įvykio vietoje A. F. nepasakė, kur konkrečiai stovėjo jo automobilis, jis pradėjo kurti versijas: „o jeigu aš iš čia važiavau, o jeigu iš čia važiavau“, galiausiai nurodė, kad stovėjo prie sienos.
Šias aplinkybes betarpiškai patvirtino ir Ž. B. porininkas, policijos pareigūnas J. P., paaiškinęs, kad į įvykio vietą jis kartu su savo porininku Ž. B. vyko pagal pranešimą, kad prekybos centro „Panorama“ požeminėje stovėjimo aikštelėje susidūrė automobilis BMW, vairuojamas A. F. ir automobilis „Mercedes“, kurį vairavo N. J.. Abu vairuotojai išdėstė savo paaiškinimus. A. F. vis keitė parodymus dėl to, kur stovėjo jo mašina prieš išvažiuojant, kol galiausiai nurodė, kad išvažiavo iš išvažiavimo vietos prie sienos. Buvo nustatyta, kad A. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių ženklą, kuris draudžia įvažiuoti ir važiuoti, ir padarė eismo įvykį. Papildomai liudytojas paaiškino, kad kas braižė eismo įvykio schemą nepamena, tačiau jei po schema yra Ž. B. parašas, darytina išvada, kad schemą braižė jis. Jei ant schemos yra eismo įvykio dalyvių parašai, vadinasi jie sutiko su eismo įvykio schema. Po eismo įvykio A. F. nurodė, iš kurios vietos išvažiavo, o jei dabar jis nurodo kitą vietą, vadinasi keičia parodymus.
Abejoti šių asmenų parodymais aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Jie sutapo ne tik tarpusavyje, bet ir su byloje nustatytoms nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybėmis. Byloje nenustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi, jo neįžvelgia ir skundą nagrinėjantis teismas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. F. sutiko su eismo įvykio vietoje nubraižytoje eismo įvykio schemoje užfiksuotomis aplinkybėmis, pretenzijų dėl jų pastarasis neturėjo, pasirašė joje savo noru, nieko neverčiamas, kas neabejotinai paneigia apelianto versiją, kad ši eismo įvykio schema neatitinka nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybių.
Šių duomenų kontekste vertinant A. F. parodymų pagrįstumą ir objektyvumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau eismo įvykio padarymo metu jis elgėsi nesąžiningai, o būtent: pildydamas eismo įvykio deklaraciją, jis nurodė ne savo, kaip automobilio vairuotojo, o kitų asmenų duomenis, t.y. pirmojoje deklaracijoje nurodydamas savo sutuoktinės, antrojoje – savo draugo duomenis, kas neabejotinai patvirtina, kad tokiu būdu jis siekė išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad automobilį vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Svarbu paminėti ir tai, kad tiek J. P., tiek Ž. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog į eismo įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, A. F. ilgai negalėjo pasakyti savo automobilio stovėjimo vietos, iš kurios šis išvažiavo, bandė kurti įvairias įvykio versijas, galiausiai nurodė, kad stovėjo prie sienos. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, A. F. vėl ginčijo automobilio stovėjimo vietą, užfiksuotą eismo įvykio schemoje, pateikė įvairias įvykio versijas, nurodydamas, kad UAB „Panorama LT“ pateikta automobilių stovėjimo aikštelės schema neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, todėl ja remtis negalima. Apeliantas nurodė, kad Kelių eismo taisyklių ženklas Nr. 301, buvęs minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, taip pat neatitinka reikalavimų, todėl jis neprivalėjo juo vadovautis, paaiškindamas, kad šio kelio ženklo jis nematė, nes stovėjo iš karto po juo. Galiausiai apeliantas aiškino, kad aikštelėje nebuvo ir kelio ženklinimo, nurodančio transporto važiavimo kryptis. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie A. F. paaiškinimai rodo jo siekį išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tokie apelianto argumentai nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste vertinami kritiškai.
Atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad policijos pareigūnai privalėjo nuodugniai apžiūrėti eismo įvykio vietą, nustatyti kintamos informacijos ženklų veikimą ir juose rodomą informaciją bei užfiksuoti važiuojamosios dalies horizontalų ženklinimą, akcentuotina, kad visos šios aplinkybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio buvo pilnai ištirtos ir išsiaiškintos. Šių duomenų pagrindu byloje buvo atlikta pakartotinė įvykio vietos apžiūra, išreikalauta visa reikalinga informacija iš prekybos centro „Panorama“ administracijos, konkrečiai nustatyti įvykio metu aikštelėje buvę kelio ženklai bei kelių ženklinimas. Visos šios aplinkybės buvo pripažintos įrodymais ir įvertintos kitų byloje esančių duomenų kontekste.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, abejonių tuo, kad A. F., pažeidęs Kelių eismo taisyklių ženklą Nr. 301, sukėlė eismo įvykį, teismui nekyla, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį remiantis A. F. samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nepateikiant jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. F. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.