Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-04-11 · Administracinė byla Nr. I-1166-1063/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-11
Bylos Nr.
I-1166-1063/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04160-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Tomas Blinstrubis, Violeta Balčytienė, Irena Paulauskienė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Pareiškėjas
M. R.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1166-1063/2018Proceso Nr. 3-61-3-04160-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,

dalyvaujant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovėms Anželikai Rastenienei ir Gintarei Martinkutei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama:

1) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 49SDŽ-481-(14.49.22);

2) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 1SS-2603-(8.5);

3) Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos leisti formuoti esamą laisvą žemės sklypą apie 134 kv. m. dydžio (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad atsakovė neleido pareiškėjai suformuoti žemės sklypo po jai priklausančiu statiniu – Nutekamųjų vandenų apskaitos mazgo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris reikalingas normaliai statinio eksploatacijai. Pareiškėja jai priklausantį pastatą – Nutekamųjų vandenų apskaitos mazgą teisėtai įsigijo iš AB „Vingė“. Pastatas VĮ Registrų centre įregistruotas 1997 m. sausio 3 d. Pirkimo pardavimo sandoris nėra nuginčytas ar panaikintas. Pastatas stovi ant valstybinės žemės ir nuo 2012 m. pareiškėja už šį pastatą moka žemės nuomos mokestį. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta valstybinės žemės, ant kurio stovi pastatas, nuomą, tačiau nesutinka jo įforminti. Sklypas reikalingas pastato normaliam eksploatavimui. Pareiškėja be sklypo nuomos negali rekonstruoti pastato komercinės veiklos vykdymui. Tuo tarpu prie kitų AB „Vingė“ pastatų buvo suformuoti atskiri sklypai, pasirašytos žemės nuomos sutartys, pakeistos pastatų paskirtys. Pareiškėjos teigimu, jai žemės sklypas, už kurį moka mokesčius, reikalingas užtikrinti normalų pastato eksploatavimą, vykdant ūkinę veikla, o tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 ir 10 straipsnių bei Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Pareiškėja prieštaraudama atsakovės sprendimams neformuoti žemės sklypo remiasi Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 – 29 straipsniais.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo (b. l. 72–76) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodė, kad Vilniaus miesto skyriuje buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) paklausimas dėl žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo, kurio tikslas suformuoti 135 kv. m. ploto žemės sklypą. NŽT Vilniaus skyrius 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 49SDŽ-481-(14.49.22) informavo, kad statinio – Nutekamųjų vandenų apskaitos mazgo eksploatacijai žemės sklypas negali būti formuojamas. NŽT 2017 m. spalio 25 d. sprendimu patvirtino skyriaus sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutikdama su pareiškėjos skundu rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 5 priedu, Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) 5.2 papunkčiu bei priėmė išvadą, kad kitos paskirties inžinieriniai statiniai laikytini statiniais, neturinčiai aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ar ūkinės veiklos pobūdžio, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui ir tokiems statiniams eksploatuoti žemės sklypai negali būti formuojami.

Pabrėžė, kad pagal galiojančius teisės aktus, žemės sklypo nuoma ar pardavimas be aukciono siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą paskirtį. Pažymėjo, kad svarbu ne tik faktinis statinio buvimas žemės sklype, tačiau ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. žemės sklype esančiai veiklai, susijusiai su esančio statinio naudojimu. Įvertinus statinio paskirtį nurodė, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomo statinio eksploatacijai žemės sklypas negali būti formuojamas.

Teismo posėdžio metu atstovės palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo (b. l. 78–81) argumentais prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad pareiškėjai nuomos mokestis apskaičiuojamas kaip valstybinės žemės naudotojai (ne nuomininkei) ir apskaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą pastato užstatytą plotą. Pabrėžė, kad pareiškėja yra faktinė valstybinės žemės naudotoja, todėl turinti teisę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 49SDŽ-481-(14.49.22) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 1SS-2603-(8.5) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos leisti formuoti esamą laisvą žemės sklypą, kurio plotas apie 134 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai nuo 1996 m. lapkričio 7 d. nuosavybės teise priklauso Nutekamųjų vandenų apskaitos mazgas 53H1/p, esantis (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 8, b. l. 10–14).

Pareiškėja su 2017 m. liepos 12 d. prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydama organizuoti 134 kv. m. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, adresu: (duomenys neskelbtini). Projekto tikslu pareiškėja įvardino – noriu rekonstruoti esamą pastatą (b. l. 129).

NŽT Vilniaus skyrius 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 49SDŽ-481-(14.49.22) informavo pareiškėją ir Administraciją apie atsisakymą tenkinti pareiškėjos prašymą (b. l. 4).

Pareiškėja dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 49SDŽ-481-(14.49.22) teisėtumo su prašymu (b. l. 15–16) kreipėsi į NŽT, kuri 2017 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1SS-2603-(8.5) sutiko su skyriaus sprendimo argumentacija (b. l. 44–45) ir pareiškėjos prašymo netenkino.

Pareiškėja nesutikdama su priimtais sprendimais su skundu kreipėsi į teismą.

Žemės įstatymo (2017 m. birželio 8 d. redakcija) 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). <...> Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Iš esmės analogiškos sąlygos įtvirtintos ir šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, reglamentuojančiame valstybinės žemės sklypo pardavimą be aukciono, kuriame taip pat nustatyta, kad valstybinės žemės sklypas be aukciono parduodamas jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 5 priede įtvirtinta, kad kitos paskirties inžinieriniais tinklais laikytini <...> kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, <...>. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5.2 punkte nustatyta, kad inžinieriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus, hidrotechnikos statinius ir kitus inžinierinius statinius. Šio Reglamento 12 punkte įtvirtinta, kad prie kitos paskirties inžinerinių statinių priskirtini kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai priklausantis pastatas – Nutekamųjų vandenų apskaitos mazgas 53H1/p stovi ant valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad pareiškėjos valdomo nekilnojamojo daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (b. l. 28). Pareiškėja turėdama tikslą rekonstruoti pastatą, t. y. padaryti išvaizdų, nedidelį apie 40 kv. m. pastatą smulkiam verslui vystyti, kreipėsi į Administraciją dėl sklypo, kuriame yra pastatas, suformavimo.

Iš aptartų teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio valstybinės žemės sklypas gali būti išnuomojamas ar parduodamas ne aukciono būdu, jei tai reikalinga žemėje esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėja 2017 m. liepos 12 d. prašyme Administracijai nurodė, jog ketina jai nuosavybės teise priklausantį pastatą rekonstruoti. Skunde teismui pareiškėja taip pat paaiškino, kad pastato rekonstrukcijos tikslas – komercinės veiklos (auto padangų montavimas arba auto dalių smulki prekyba) ateityje vykdymas, taigi pareiškėja aiškiai neketinanti nuosavybės teise valdomo pastato eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirti.

Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą bei 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinė žemė negali būti išnuomojama ar parduodama be aukciono jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais inžineriniais tinklais bei neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais. Pareiškėjos valdomo nekilnojamo turto paskirtis – kita, o tokios paskirties inžinieriniai statiniai laikytini kitais inžineriniais statiniais, neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo (Nuostatų 5 priedas, Reglamento 12 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad valstybinė žemė, ant kurios stovi pareiškėjos nuosavybės teise valdomas pastatas, negali būti suformuotas kaip atskiras sklypas, nes ant valstybinės žemės stovintis pastatas Nuostatų 5 priedo bei Reglamento 12 punkto nuostatų prasme pagal savo paskirtį laikytinas kitu inžineriniu statiniu, neturinčiu aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Kaip jau minėta, valstybinė žemė negali būti išnuomojama ar parduodama be aukciono jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais inžineriniais tinklais bei neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Byloje nustatytas aplinkybes įvertinus aptarto ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo apimtyje, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai įvertino faktines aplinkybes (pareiškėjai priklausančio statinio paskirtį, pobūdį), todėl pagrįstai skundžiamais 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 49SDŽ-481-(14.49.22) ir 2017 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1SS-2603-(8.5) atsisakė tenkinti pareiškėjos 2017 m. liepos 12 d. prašymą.

Skundžiamus sprendimus pripažinus teisėtais, nėra teisinio pagrindo patenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos leisti formuoti esamą laisvą 134 kv. m. dydžio žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėja moka žemės mokestį, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra esminė. Pareiškėjai žemės mokestį priklauso mokėti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 1-1236 3 punkto, pagal kurį prie valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojų priskirtini ir fiziniai asmenys, kitais pagrindais naudojantys valstybinę žemę, pagrindu. Pareiškėja valstybinės žemės nuomos mokestį moka kaip valstybinės žemės naudotoja, o ne kaip nuomotoja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos M. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Violeta BalčytienėTomas BlinstrubisIrena Paulauskienė