- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-15
- Bylos Nr.
- 1-2641-993/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Nukentėjusysis
- F. M.
- Kaltinamasis
- A. M.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas 5 klasės, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:
1) 2011-01-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs;
2) 2013-09-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 10 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2014-01-14 Kauno apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto;
3) 2013-09-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, 2014-12-12 paleistas iš Marijampolės PN atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. 2017 m. birželio 1 d. apie 07.00 val. namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,45 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti nukentėjusiąją, savo močiutę F. M. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, t. y. rankoje laikydamas peilį, vaikščiojo po kambarius paskui nukentėjusiąją nedideliu atstumu, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino, teismo posėdyje paaiškino, jog nukentėjusiajai negrasino, jokių tikslų sužaloti neturėjo, paskui močiutę su peiliu nevaikščiojo. Tuo metu jis peiliu pjaustėsi lašinius, pavalgęs jų, atsisėdo ant palangės, kojas laikė iškišęs per langą. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, pasakė, kad žmonės skundžiasi, tačiau jis nesuprato, kodėl. Tuo metu jis buvo išgėręs alaus, bet nedaug. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jo mamai, ji leido ten jam gyventi, kodėl ten buvo nukentėjusioji, nežino.
Nukentėjusioji F. M. teismo posėdyje palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, jog A. M. yra jos anūkas, jos dukters S. M. sūnus. Kurį laiką anūkas gyveno pas mamą Anglijoje, vėliau grįžo į Lietuvą ir apsigyveno jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Begyvendamas jos bute, anūkas pradėjo agresyviai elgtis, triukšmauti, kabinėtis, supjaustė lovą, išdaužė sekcijos stiklus, sulaužė stalčius. Ji neturėjo galimybės ramiai gyventi, todėl persikraustė gyventi į dukters butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017-06-01 naktį į butą atėjo A. M. ir visą naktį triukšmavo, keikėsi, buvo atsidaręs langą ir iškišęs kojas, ji negalėjo miegoti, visą naktį iš baimės drebėjo. Kažkuriuo tai momentu A. pasiėmė virtuvinį aštrų peilį, ar juo pjaustė lašinius, nematė, su tuo peiliu po visą butą vaikščiojo, ėjo jai iš paskos laikydamas peilį. Nors tuo metu jis jai nieko nesakė, bet ji išsigando dėl savo gyvybės. Ji sena, ligota, gali ir neapsiginti. Vėliau ji atsigulė, prašė jo apsiraminti, tačiau jis toliau vaikščiojo po namus, buvo atėjęs į jos kambarį, paklausė ar ji nemiega. Ji nežinojo, kas jam gali šauti į galvą, jos nuomone, jis galėtų ir ją sužaloti, ankščiau su peiliu yra sužalojęs kitus asmenis, už tai yra net sėdėjęs kalėjime. Išsigandusi dėl savo gyvybės, anksti ryte, ji išbėgo iš namų, pas dukrą G. Ž., kuri gyvena jos bute. Anūkui pamelavo, kad eina rūbų atnešti, bijojo, kad jos neišleis. Atėjusi dukrai papasakojo viską, pasakė, kad su peiliu jai grasina, tuomet dukra iškvietė policiją. A. ankščiau yra sakęs, kad jis gali bet ką užmušti. Gal prieš kokius metus laiko, jis yra atėjęs naktį į jos kambarį su peiliu ir pasakė, kad pirmiausiai papjaus babą, paskui G., paskui R., o paskui M., o vėliau ir pats nusižudys. Tai prisiminusi, ji dar labiau bijojo dėl to, kad A. iš tikrųjų gali ją nužudyti ar sužaloti. Policijos pareigūnai paėmė peilį, su kuriuo jis ir vaikščiojo aplink ją, jis priklauso A. mamai.
Liudytoja G. Ž. teismo posėdyje palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, jog A. M. yra jos sesers sūnus. Kurį laiką jis Anglijoje sėdėjo kalėjime, nes su peiliu sužalojo kelis žmones. Kai grįžo į Lietuvą, apsigyveno mūsų su mama namuose, (duomenys neskelbtini). Apsigyvenęs kartu, A. tapo nebesukalbamas, neprognozuojamas, agresyvus, įsivaizdavo, kad namai, tai kalėjimas. Mėtė, daužė namuose daiktus, triukšmavo, supjaustė lovą. Jos mama senyvo amžiaus, norėjo ramiai gyventi, todėl išėjo gyventi į sesers butą (duomenys neskelbtini). Dėl A. elgesio bute (duomenys neskelbtini), buvo iškviesta policija, tada A. nuėjo į savo mamos butą (duomenys neskelbtini), kur jau kurį laiką gyveno močiutė. Jau kitą rytą, močiutė atbėgo pas ją, visa drebėdama, sakė jai, kad Andrius visą naktį su peiliu paskui ją lakstė, ji negalėjo miegoti, ramiai namuose būti, labai bijojo dėl savo gyvybės. Dar sakė, kad A. jos neišleido iš buto, tada ji pamelavo, kad eina atnešti jo daiktų. Pamačiusi mamos būseną, ji nedelsiant iškvietė policiją. Jai taip pat buvo neramu dėl mamos gyvybės, nes A. yra sėdėjęs kalėjime už žmonių sužalojimą peiliu, ankščiau jis yra sakęs, kad nukirs visiems galvas, o pirmiausiai tai padarys babai. Nors ankščiau nėra nei jos, nei babos nuskriaudęs, tačiau žinant jo elgesį, kyla pagrįstų abejonių, ar to jis negalėtų padaryti. Seniau jis kitų akivaizdoje yra papjovęs kačiuką. Jo elgesį neigiamai veikia alkoholis, kuriuo jis dažnai piktnaudžiauja.
Iš informacijos apie įvykį (BIRT ataskaita) matyti, kad 2017-06-01 07.02 val. buvo kviečiama pagalba, nurodant, kad anūkas triukšmauja, daužo daiktus, rankose turi peilį (1 t., b. l. 5).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas F. M. pareiškimas apie tai, kad 2017-06-01 apie 07.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus anūkas A. M. paėmęs virtuvinį peilį grasino nužudyti ir tokius grasinimus ji suprato kaip realius. Protokolu taip pat apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), paimtas virtuvinis peilis (1 t., b. l. 3-4).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017-06-01 apie 7.02 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), anūkas triukšmauja, daužo daiktus, rankose turi peilį. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė F. M.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017-06-01 naktį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pranešėjos anūkas, A. M., būdamas neblaivus, triukšmavo, daužė namie daiktus. F. M. paaiškino, jog A. M. ją terorizavo, jai grasino, buvo neadekvatus ir apsvaigęs nuo alkoholio. Ji bijo būti namuose, nes anūkas paslėpė visus namuose buvusius peilius ir ji bijo nuo jo nukentėti (1 t., b. l. 7-8).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas peilis, kurio bendras ilgis 32 cm, rankenos ilgis 12,6 cm, geležties ilgis 19,4 cm, geležties plotis 2,2 cm, storis 0,2 cm. Peilio galas smailėjantis. Pridėta peilio nuotrauka (1, b. l. 25-26).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 5946 2017-06-01 8.09 val. A. M. konstatuotas 1,45 prom. girtumo laipsnis (1 t., b. l. 91).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės kurioms esant grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016). Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia.
Šioje baudžiamojoje byloje A. M. kaltinamas tuo, jog jis būtent bauginančiu elgesiu – vaikščiojimu su peiliu rankose po kambarius netoli nukentėjusiosios, grasino nužudyti nukentėjusiąją ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su peiliu pjaustėsi lašinius, nukentėjusiajai negrasino, aplink močiutę nevaikščiojo, tačiau kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina A. M. kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju vertinant nukentėjusiosios, liudytojos, paties kaltinamojo parodymus svarbu tai, kad tuo metu, kai A. M. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes grasino nukentėjusiajai, patalpoje buvo tik pats jis ir nukentėjusioji. Esant tokiai situacijai vienu iš pagrindinių įrodymų šaltinių tampa nukentėjusiosios parodymai, kuriais šiuo atveju netikėti teismas neturi pagrindo. Nukentėjusioji F. M. viso proceso metu dėl byloje tiriamų aplinkybių buvo nuosekli, konkrečiai nurodė, kokius bauginamus veiksmus jos atžvilgiu atliko kaltinamasis, paaiškino, kodėl šioje situacijoje A. M. grasinimus ji laikė realiais ir bijojo, kad jie gali būti įvykdyti. Taigi, nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog jos anūkas A. M. visą naktį jos gyvenamojoje vietoje triukšmavo, daužė daiktus, neleido jai miegoti ir ilsėtis, po kambarius, aplink ją ar netoli jos vaikščiojo su peiliu rankose, matė, kad peilis aštrus. Ji labai bijojo dėl savo gyvybės, galvojo, kad gali ją nužudyti ar sužaloti, todėl visą naktį negalėjo užmigti, drebėjo. Tik prašvitus, ji staiga išbėgo iš buto, nubėgo pas netoliese gyvenančią dukrą, paprašė iškviesti policijos pareigūnus, net pamelavo anūkui, kad eina jo daiktų atnešti, kad jis ją iš buto išleistų. Šias aplinkybes patvirtina liudytoja apklausta G. Ž., kuri teismui parodė, kad mama anksti ryte atbėgo labai išsigandusi, visa drebėjo, prašė kuo greičiau iškviesti policijos pareigūnus, nes A. M. vaikščioja su peiliu ir jai grasina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajai buvo žinomi A. M. asmenybę neigiamai charakterizuojantys duomenys, jo ankstesni teistumai, anksčiau įvykdytų nusikaltimų pobūdis, o būtent smurtinis elgesys kitų asmenų atžvilgiu panaudojant peilį, taip pat tai, kad ankščiau jis yra išsireiškęs, kad pirmiausiai papjautų ją, o vėliau ir kitus, ir tai jam nieko nereikštų. Šios informacijos kontekste A. M. agresyvaus elgesio demonstravimas namuose nakties metu, laikant rankose aštrų peilį ir vaikštant netoli nukentėjusiosios, teismo vertinimu, buvo pakankami sukelti nukentėjusiajai, kuri yra ligota, senyvo amžiaus, baimės ir nerimo, nesaugumo jausmą. A. M. kaltę taip pat patvirtina aplinkybės, kad policijos pagalba iš tikrųjų buvo iškviesta, nurodant, kad anūkas triukšmauja ir rankose turi peilį. Atvykusiems policijos pareigūnams, kurie surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, nukentėjusioji nurodė įvykio aplinkybes, kad anūkas grasino jai ir ji bijo nuo jo nukentėti. Išsamūs nukentėjusiosios parodymai užfiksuoti ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kad A. M. paėmęs virtuvinį peilį grasino nužudyti nukentėjusiąją. Iš šio protokolo bei daikto apžiūros protokolo, nukentėjusiosios parodymų matyti, kad įvykio vietoje buvo paimtas virtuvinis, pjaustymui skirtas peilis, kurio geležtės galas yra smailėjantis, ir kurį laikydamas rankose kaltinamasis grasino nukentėjusiajai. Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiąją, savo močiutę F. M. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, t. y. rankoje laikydamas peilį, vaikščiojo po kambarius paskui nukentėjusiąją nedideliu atstumu, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismo vertinimu, kaltinamasis vaikščiodamas po kambarius su žmogų galinčiu sužaloti ar net nužudyti daiktu – peiliu, netoli nukentėjusiosios, o ne naudodamas peilį pagal paskirtį, kaip jis pats ir nurodė, maisto pjaustymui, siekė sudaryti įspūdį nukentėjusiajai, jog grasinimas bus įvykdytas, ir to pakanka tiesioginei jo tyčiai nustatyti. Todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes (sukeltas išgąstis, baimė), į tai, kad A. M. ankščiau teistas taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimą (1 t., b. l. 74-88), naują nusikalstamą veiką įvykdė teistumui neišnykus, tačiau atlikęs bausmę, baustas administracine tvarka (1., b. l. 69-70). Taigi A. M. linkęs nusikalsti ar kitaip pažeisti nustatytas elgesio taisykles, jis niekur nedirba (1 t., b. l. 63). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.), kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui įvykdyti (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
A. M. nuo 2014-12-29 įrašytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, 2003 metais gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (b. l. 65-66). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu (2017-06-01) A. M. nesirgo lėtiniu bei ilgalaikiu psichikos sutrikimu, jam nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, kelis narkotikus, žalingas jų vartojimas ir tai netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (1 t., b. l. 47-52).
Įvertinus visas šias aplinkybes, manytina, jog tik reali laisvės atėmimo bausmė gali paveikti A. M., kad jis daugiau nenusikalstų, apsaugoti nuketėjusiosios ir visuomenės interesus, todėl A. M. skirtina griežčiausia BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminas, įvertinus įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatomas artimas bausmės vidurkiui. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2017-06-01.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, konfiskuotinas (BPK 94 str. 1 d. 1 p.). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Duomenų apie patirtas proceso išlaidas nepateikta.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintinos. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-06-01 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią A. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti. Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, konfiskuoti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.