- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- 1-588-1023/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10215-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- E. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis E. B. 2018 m. kovo 3 d. apie 3 val. 00 min., apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,34 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Prienuose, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių paskatų tyčia sudavė kumštimi keturis smūgius A. V. į galvą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą, nes dėl dešinės ausies būgnelio plyšimo ir apatinio žandikaulio dešinės pusės vainikinės ataugos lūžimo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Iš kaltinamojo E. B. apklausos protokolo (b. l. 46-47) matyti, kad su jis pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad maždaug metus draugauja su B. G., gyvenančia (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 2 d. vakare atvažiavo į Prienus ir gėrė alkoholio. Naktį, tikslaus laiko nežino, atvažiavo jam priklausančiu automobiliu prie (duomenys neskelbtini) namo. Išlipęs iš automobilio, pamatė nuo (duomenys neskelbtini) namo ateinančią savo draugę B. G. ir iš matymo pažįstamą A., dėl to susinervino, supyko ir iš pavydo pradėjo A. priekaištauti bei, priėjęs prie A., iš pavydo ir pykčio tyčia sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu stovinčiam A. į veidą, pataikydamas jam į kairę veido pusę. A. iš karto po jo smūgio nugriuvo prie šaligatvio. Kokia poza nugriuvo A., nematė. A. nugriuvus, B. liepė šiam bėgti ir jis atsistojo ir nubėgo. Po keleto dienų sužinojo, kad nuo jo smūgio A. lūžo žandikaulis. A. atsiprašė, padarytą žalą atlygino, su juo susitaikė. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi.
Nukentėjusysis A. V. parodė (b. l. 8-9, 11), kad 2018 m. vasario 3 d., naktį neblaivus nuėjo pas draugę B. G., kuri pasakė, kad pas ją naktį atvažiuos jos vaikinas E. B.. Apie 2 val. B. G. jį išlydėjo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Su B. G. ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės ir prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė nuo automobilio „Mercedes Benz“ ateinantį neblaivų E. B.. Pamatęs jį ir B. einančius kartu, E. B. supyko ir priėjęs, nieko nesakęs, sudavė jam kumščiu vieną smūgį į kairę smakro pusę. Nuo E. B. smūgio jis nugriuvo ant šaligatvio. Dėl girtumo ir patirto stipraus smūgio jis ne viską tiksliai prisimena. Nežino, kokia poza nukrito ant šaligatvio. Sąmonės nebuvo praradęs. B. G. liepė bėgti. Jis greitai atsistojo ir nubėgo link savo namų. Parėjęs namo atsigulė miegoti. Skaudėjo žandikaulį, iš prakirsto smakro bėgo kraujas. 2018 m. vasario 3 d. ryte prastai jautėsi, svaigo galva, todėl jį nuvežė į Prienų ligoninės priėmimo skyrių, kur po apžiūros išvežė į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, po to gydė Veido ir Žandikaulių chirurgijos stacionare iki 2018 m. vasario 5 d. Prisimena tik vieną E. B. smūgį kumščiu į smakrą, bet smūgių galėjo būti ir daugiau, nes gydytojai vėliau konstatavo veido sumušimą, kairės ir dešinės ausies sužalojimus, kirstinę žaizdą kairėje smakro pusėje, apatinio žandikaulio lūžimą dešinėje pusėje, nuskelti du apatinio žandikaulio krūminiai dantys. Civilinio ieškinio nereiškia. Jis E. B. nemušė, nesigynė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. B. prisipažinimo, nukentėjusiojo A. V. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
liudytojos B. G. parodymai, užfiksuoti liudytojos apklausos protokole (b. l. 26-27), kad 2018 m. kovo 3 d. apie 2 val. pas ją į namus neblaivus užėjo jos draugas A. V., su kuriuo jokių artimų ryšių nepalaiko. Pas ją turėjo atvykti artimas draugas E. B.. Arvydas buvo girtas, todėl ji norėjo palydėti jį namo. Išėjus į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie (duomenys neskelbtini) namo, sutiko E., kuris, pamatęs A., supyko, pradėjo iš pavydo konfliktuoti su A. žodžiu, jie abu apsistumdė. Matė, kad E. vieną kartą su ranka sudavė A. ir A. nukrito. A. bėgo kraujas iš barzdos. Sąmonės jis nebuvo praradęs. Ji liepė A. bėgti. Šis atsikėlė ir nubėgo. Nežino, kur nuėjo E.;
- 2018 m. kovo 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16), kuria konstatuota, kad A. V. nustatyta muštinė žaizda pasmakrės kairėje pusėje, kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva kairės akies obuolio išorinio paviršiaus junginėje, dešinės ausies būgnelio plyšimas, apatinio žandikaulio dešinės pusės vainikinės ataugos lūžimas. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės ausies būgnelio plyšimo ir apatinio žandikaulio dešinės pusės vainikinės ataugos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus žalojančius paviršius mažai tikėtina;
- 2018 m. kovo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 5), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini) namo, Prienuose.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis 2018 m. kovo 3 d. apie 3 val. 00 min., apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,34 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Prienuose, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių paskatų tyčia sudavė kumštimi keturis smūgius A. V. į galvą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą, nes dėl dešinės ausies būgnelio plyšimo ir apatinio žandikaulio dešinės pusės vainikinės ataugos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už E. B. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis E. B. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 56-58, 60). Nukentėjusiajam 2018 m. gegužės 9 d. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 55).
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš nukentėjusįjį A. V.. Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo E. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. B. praeityje neteistas (b. l. 31), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 33-36), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 420), nedirba (b. l. 37). Civilinio ieškinio nukentėjusysis kaltinamajam nereiškia, sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, E. B. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – areštas, su kuria kaltinamasis sutinka.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam E. B., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53-54).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti E. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
2018 m. gegužės 17 d.