Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-957-166-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-17
Bylos Nr.
1A-957-166-2011
Teisminio proceso Nr.
1-01-3-00106-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Stasys Lemežis, Teresėlė Kazlauskienė
Nuteistasis
R. P.
Nukentėjusysis
S. S.
Advokatai
Renata Narbutienė
Kategorijos
Pranešėjas S.Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A – 957/2011

Teisėjas O.Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00106-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija:1.1.3.2.;1.2.4.8.; (S) 2.1.7.4.1.;2.1.7.4.4.;2.1.15.;2.1.15.1.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Stasio Punio,teisėjų Stasio Lemežio, Teresėlės Kazlauskienės,sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant nuteistojo R. P. gynėjui Nerijui Jurčiukoniui,nukentėjusiosios S. S. atstovei advokatei Renatai Narbutienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu iš dalies patenkintas S. S. civilinis ieškinys. Iš R. P. priteista S. S. naudai 140 Lt turtinei žalai atlyginti, 571,89 Lt už netektas pajamas.

Iš R. P. priteista S. S. naudai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. P. priteista S. S. naudai 350 Lt už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Išaiškinta R. P., kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2010-04-28, apie 19 val., picerijoje „Pizza Jazz“, esančioje Ozo g. 25, Vilniuje, į jo bei J. V. žodinį konfliktą įsiterpus S. S., būdamas nepatenkintas dėl S. S. pasakytos pastabos, kad su moterimi taip elgtis nemandagu, iš pykčio ranka pagriebė ant staliuko stovėjusią taurę vyno ir švystelėjo ją tiesiai S. S. į veidą, padarydamas pjautinę žaizdą jos dešinės akies apatiniame voke, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį bei priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Apelianto nuomone teismas priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nuosprendį. Pasak apelianto, teismas iš esmės nenustatė, kokiu būdu nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas, t.y. nenustatė sužalojimų padarymo mechanizmo, o nukentėjusios teiginiai, kuriais ji grindė savo kaltinimą, apie tai, jog jis trenkė jai į veidą taure, neatitinka tikrovės ir nėra paremti jokiais bylos duomenimis ar įrodymais, kaip ir to nepatvirtina specialisto išvada, liudytojų parodymai. Kaip teigia skunde apeliantas, specialistas, apžiūrėjęs nukentėjusiąją, jokių kitų sužalojimų, kurie turėtų atsirasti trenkus vyno taure į veidą, nenustatė. Apeliantas pažymi, kad taurė negali būti laikoma pjaunančių savybių turinčiu daiktu, o tokias savybės gali turėti tik taurės šukės. Apelianto manymu, jei nukentėjusioji buvo sužalota stiklo šuke, tai paneigia jos teiginius apie tai, kad jis trenkė nukentėjusiajai į veidą vyno taure ir visiškai patvirtina jo versiją, jog besisukdamas eiti, užkabino ant stalo stovėjusias taures, kurios sudužo ir šukės sužalojo nukentėjusiajai veidą. Pasak apelianto teismas nenustatinėjo, ar tikrai sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, o visi byloje esantys neaiškumai ir prieštaravimai turi būti vertinami jo naudai.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad J. V. parodymai iš esmės liko nuoseklūs. Taip pat jis pabrėžia, kad nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai teigė, kad jo veiksmuose nėra tyčios, o nukentėjusiajai žala galėjo būti padaryta dėl jo nepakankamai atsargių veiksmų. Apeliantas pažymi, kad jis kelis kartus nukentėjusiosios atsiprašė. Jis teigia, jog negali būti nuteistas už veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., kadangi jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties.

Apeliantas taip pat nesutinka su priteistos žalos dydžiu. Jo manymu, priteistas per didelis neturtinės žalos dydis. Apeliantas mano, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jo turtinę padėtį, kad ji nėra gera, kad galėtų nukentėjusiajai sumokėti 5000 Lt neturtinės žalos. Pasak apelianto, teismas neįvertino aplinkybių, jog nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs ilgalaikių pasekmių. Apeliantas mano, kad teismas bylą turėjo išnagrinėti tose ribose, kaip nurodyta nukentėjusiosios skunde, tuo tarpu teismas priteisė 140 Lt už konsultaciją pas plastikos chirurgą, nors nukentėjusioji šios sumos priteisti neprašė. Taip pat apeliantas nesutinka su nukentėjusiajai priteista 571, 89 Lt netektų pajamų suma. Jis mano, kad raštas – pranešimas iš UAB „S. P. „A.“, kuriuo teismas vadovavosi, negalėjo būti vertinamas, kaip tinkamas įrodymas, pagrindžiantis negautas pajamas. Pasak apelianto, jis buvo skirtas nukentėjusiosios atstovei ir yra tik informacinio pobūdžio.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti, nukentėjusiosios atstovė advokatė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, R. P. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai ir paskyrė jam tinkamą bausmę.

Apelianto manymu, apylinkės teismas priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nuosprendį. Pasak apelianto jo veiksmuose nėra tyčios, o nukentėjusiajai žala galėjo būti padaryta dėl jo neatsargių veiksmų.

R. P. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Šiame straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas yra padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Dažniausiai tiesiogine tyčia sukeliamas ir fizinis skausmas, kadangi kaltininkas arba to siekia (nori), arba šis veikos padarinys yra neišvengiamas.

Aptariamas įvykis įvyko asmeninio konflikto metu tarp R. P. ir J. V., S. S. siekiant užstoti J. V.. Iš baudžiamosios medžiagos matyti, kad R. P. buvo įpykęs, skėričiojosi rankomis, šaukė, kai tuo tarpu J. V., S. S. nešaukė, keiksmažodžių jo atžvilgiu nevartojo. Atvirkščiai, S. S. norėjo sudrausminti R. P., kuo dar labiau jį įpykdė ir ko pasėkoje, jo mestos taurės šukėm buvo sužalotas S. S. veidas. Nors apeliantas savo veiksmus įvardina, kaip neatsargius, tačiau jis turėjo žinoti ar numatyti, jog metant stiklinę nukentėjusiajai į veidą, ji gali dūžti, o dūžtanti šukė yra pjaunančių savybių turintis daiktas, kuris gali sužaloti žmogų. Todėl apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuomone, kad R. P., nors ir nenorėjo šių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, ko pasėkoje nukentėjusiajai S. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, R. P. veikė tyčia, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas iš esmės nenustatė, kokiu būdu nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas, nenustatė sužalojimo padarymo mechanizmo, o nukentėjusiosios teiginiai, kuriais ji grindė savo kaltinimą, neatitinka tikrovės ir nėra paremta jokiais bylos ar duomenimis ar įrodymais. Apygardos teismas nesutinka su šiais teiginiais ir vertina kritiškai.

S. S. padarytus sužalojimus patvirtina iš dalies paties nuteistojo parodymai, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, 2010-05-07 specialisto išvada Nr. G 1472/10 (01), iš kurios matyti, kad S. S. buvo padaryta pjautinė žaizda su aplinkine kraujosruva dešinės akies apatiniam voke, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2010-04-28), paveikus pjaunančių savybių turinčiu daiktu.

Apklausiamas apylinkės teisme R. P. savo kaltę pripažino iš dalies. Pasak nuteistojo, apsisukant, jis užkliudė taurę, kuri sudužo, o jos šukės pataikė S. S. į veidą. Kaip teigia nuteistasis, taurę jis užkabino netyčia, tikslo sužaloti S. S. neturėjo, o sužalojo dėl neatsargumo. Tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigia nukentėjusiosios parodymai, kurie nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs. Kaip parodė nukentėjusioji, kilus konfliktui, R. P. nuo stalo paėmė taurę ir trenkė ja nukentėjusiajai į veidą, ko pasėkoje taurė sudužo ir jai įpjovė dešinės akies apatiniame voke. Kolegijos nuomone, nukentėjusios parodymais netikėti nėra pagrindo, nes nukentėjusiosios parodymai taip pat grįsti ir specialisto išvada, kad S. S. padarytas sužalojimas vertintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir jis padarytas paveikus pjaunančių savybių turinčiu daiktu.

Todėl apygardos teismo nuomone, nagrinėjamoje privataus kaltinimo byloje įvertinęs surinktų įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. P., kilus asmeniniui konfliktui su J. V., tyčia sukėlė nukentėjusiajai S. S. fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo.

Apeliantas skunde teigia, kad liudytojos J. V. parodymai iš esmės yra nuoseklūs. Su šiuo apelianto argumentu apygardos teismas taip pat nesutinka.

Liudytoja J. V., apklausta policijos komisariate parodė, kad konflikto metu, R. P. nuo stalo numetė bokalus su vynu ir pataikė S. S. į veidą. Tačiau vėliau patikslino parodymus ir parodė, kad R. P. netyčia sužalojo S. S., kad netrenkė bokalu, o tiesiog netyčia palietė taurę, kuri sudužo ir šukės pataikė nukentėjusiajai į veidą. Pažymėtina, kad liudytoja J. V. yra nuteistojo sugyventinė ir siekiant išvengti R. P. gręsiančios baudžiamosios atsakomybės, suinteresuota duoti R. P. palankius parodymus, juos pakeitė R. P. naudai ir juos kolegija vertina kritiškai.

Apeliantas taip pat skunde nesutinka su priteistos žalos dydžiu. Jo manymu, priteistas per didelis neturtinės žalos dydis.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civiliniame kodekse nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).

Nukentėjusiajai S. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų ji patyrė fizinį skausmą – jai buvo sužalotas veidas, atsirado randas dešinės akies apatiniame voke, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į gydytojus. Šis sužalojimas ne tik kurį laiką jai sukėlė fizinį skausmą, bet ir nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus dėl sužalojimų pasėkoje atsiradusių mėlynių ir žaizdų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji dirba orlaivio palydove, yra „bendrovės veidas“, dalyvauja įvairiuose prezentuojančiuose skrydžiuose ir tikrai patyrė nemažą žalą, stresą, juolab, kad pats sužalojimas padarytas svarbiai vietai - veidui.

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos dydį, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nukentėjusiojo patirtus emocinius išgyvenimus, kaltinamojo turtinę padėtį. Nuteistasis R. P. yra dirbantis, gyvena su sugyventine ir dviem jos vaikais. Apygardos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad priteista neturtinė žala yra per didelė, juolab, kad apylinkės teismas įvertinęs visas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, nukentėjusiosios prašomą neturtinės žalos dydį 10000 Lt sumažino per pusę ir todėl dar mažinti neturtinės žalos dydį, apygardos teismas nemato pagrindo.

Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo priteista nukentėjusiosios naudai 140 Lt turtinei žalai atlyginti, nors ji šios sumos priteisti neprašė bei 571 89 Lt netektas pajamas.

Nukentėjusioji S. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš R. P. priteisti turtinę žalą, kurią ji preliminariai įvertino 2000 Lt. Tačiau nukentėjusioji teismui pateikė tik sąskaitas- faktūras bei kvitą, už medicinines paslaugas – konsultaciją pas plastikos chirurgą, kur matyti, kad S. S. sumokėjo 140 Lt. Kitų įrodymų, kad nukentėjusiajai būtų padaryta žalai sveikatai – S. S. nepateikė. Todėl apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino visus įrodymus ir teisingai priteisė nukentėjusiosios naudai 140 Lt turtinės žalos.

Taip pat apygardos teismui nėra pagrindo abejoti dėl nukentėjusiosios naudai priteistų 571 89 negautų pajamų, kurias patvirtina baudžiamojoje byloje esantis raštas iš S. S. darbovietės. Iš jo matyti, kad S. S. mokomo mėnesinio darbo užmokesčio dydis iš dalies priklauso nuo įvykdytų skrydžių skaičiaus bei mokamas skatinamasis priedas už tam tikrą per mėnesį įvykdytų skrydžio valandų skaičių. Šiuo atveju, laikotarpiu nuo 2010-04-29 iki 2010-05-10 S. S. dėl savo nedarbingumo negalėjo įvykdyti dviejų skrydžių ir jos pajamos sumažėjo 571 89 Lt (T 2 b.l. 11 ).

Remiantis išdėstytu, Vilniaus apygardos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. P. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisėjai Stasys LemežisTeresėlė Kazlauskienė