Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 357-145 taikyti nuteistajam R. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. U. teistas: 1) 2002 m. vasario 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 272 straipsnio 2 dalį, 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir ½ turto konfiskavimu; 2) 2002 m. gruodžio 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuteistas pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu. 2003 m. liepos 8 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1162 10 straipsniu, BPK 362¹ straipsniu, 364 straipsniu, perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 5 metai. 2003 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas vadovaudamasis LR BVK 157 straipsniu paleido lygtinai neatlikus 3 metų ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2008 m. lapkričio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi paskirtą lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos panaikino ir pasiuntė atlikti likusią neatliktą 3 metų ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmę; 3) 2013 m. rugsėjo 12 d. Kauno apylinkės teismo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį (13 epizodų), 178 straipsnio 3 dalį (19 epizodų), 187 straipsnio 3 dalį (4 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (4 epizodai), taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalis, 64 straipsnio 3 dalį, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. 2015 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis pakeistas, nuteistasis atleistas nuo bausmės paskirtos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (5 epizodai), atlikimo, perkvalifikuota veika iš BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 187 straipsnio 3 dalį, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2012 m. balandžio 24 d., bausmės pabaiga 2019 m. balandžio 18 d.Komisijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 357-145 nutarta nuteistajam R. U. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį ir 164 straipsnį.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 357-145 taikyti nuteistajam R. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis nepatyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės taikomų suvaržymų ir esmingai nepakeitė savo elgesio, nepadarė reikšmingos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikos.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis R. U. skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas padarė klaidingą išvadą dėl jo mokamo žalos atlyginimo, teismas vertino, tai, kad sumokėta labai maža pinigų suma, tačiau nuteistasis kol yra įkalinimo įstaigoje negali dirbti, kadangi nėra darbo ir tai apsunkina prievolės įvykdymą, tik išėjęs į laisvę ir įsidarbinęs, kaip pilnavertis pilietis, galės pilnai atlyginti žalą.Taip pat apeliantas prašo įvertinti ir tai, kad išėjęs į laisvę jis gyvens su savo šeima kitame mieste nei, kad gyveno nusikalsdamas, todėl teismo išvada, kad paleistas lygtinai nuteistasis grįš į seną aplinką yra neteisinga. Be to nuteistasis pakeitė savo pažiūras ir elgesį pavyzdingai, pasikeitė jo vertybės, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistojo R. U. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. U. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. U. priklauso vidutinės rizikos grupei – 62 balai, rizika pagal ,,OASys“ vertinimą nuosekliai žemėjo - buvo 76 balai, vėliau 66 balai, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina konstatuoti ir akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis stengiasi apie save sudaryti gerą įspūdį. Praeityje tam tikrose situacijose veikdavo impulso pagautas, kartodavo tas pačias klaidas, kadangi nerasdavo tinkamo jų sprendimo būdo. Savo gyvenime nepriimdavo jokių svarbių sprendimų. Legali darbinė patirtis nėra didelė, tik trys metai, iš buvusios darbovietės išėjo, nes netenkino atlyginimas. Gyvendamas laisvėje pragyvendavo iš neoficialiai dirbant gaunamo atlyginimo bei iš nusikalstamu būdų įgytų lėšų, įsidarbinti legaliai negalėjo, kadangi buvo paieškomas. Nors remiantis Socialinio tyrimo išvada nuteistasis žalingų įpročių neturi, tačiau bendraudavo su asmenimis linkusiais nusikalsti, kurie turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui, paskutinius nusikaltimus padarė su bendrininkais. Aukštesniojo teismo vertinimu, neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis anksčiau teistas tris kartus, praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau pažeidė sąlygas ir padarė naujus nusikaltimus, kas parodo, kad nuteistasis nevertino jam teismo parodyto pasitikėjimo. Vis dar išlikę kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, daug įvykdytų nusikaltimų, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, būdingas nusikaltimų modelis, gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos – lėšos.Nagrinėjamų duomenų kontekste matoma ir tai, kad nuteistasis turi finansinių sunkumų, nors pats nuteistasis tai neigia. Pagal nuosprendį nuteistajam yra priteista ieškinių turtinei žalai atlyginti, kurių suma yra 42441,81 Eur iš kurių atlyginta tik 54,83 Eur, per bausmės atlikimo laikotarpį į nuteistojo sąskaita buvo pervesta 5434,29 Eur iš kurių 5337 Eur nuteistasis išleido savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo finansinius įsipareigojimus sudaro ne tik ieškiniais priteista suma, bet ir vaiko išlaikymui reikalingos lėšos, kurioms nuteistasis per visą laisvės atėmimo laiką skyrė 240 Eur, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis savo asmeninius poreikius iškelia aukščiau esančių įsipareigojimų. Nuteistasis skunde teigia, kad finansinius įsipareigojimus vykdyti jam trukdo, tai, kad jis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau vertinant visas aplinkybes, toks skundo argumentas nėra pagrįstas. Be to kaip aukščiau paminėta, nuteistojo darbinė patirtis gyvenant laisvėje nėra didelė, o išėjimo iš darbo priežastis nėra svari, jis ne kartą buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, tokiu būdu teismas negali daryti išvados, kad paleistas lygtinai nuteistasis tik teisėtomis priemonėmis sieks vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis nurodė, kad išėjęs į laisvę, jis įsidarbins UAB ,,A.“, šis nuteistojo teiginys neduoda pagrindo tikėti, kad jis dirbs legaliai ir yra laikytinas deklaratyviu. Lėšų tvarkymas ir netinkamas jų paskirstymas viena iš nuteistojo probleminių sričių, kurios gali lemti pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą. Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis yra šešis kartus skatintas, tačiau du kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau nuteistojo atžvilgiu jau yra išreikštas pasitikėjimas, kadangi bausmę jis atlieka lengvojoje grupėje.Konstatuojama, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo R. U. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Taigi apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo R. U. skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. U. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.