Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė , sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB PAREX BANKAS, į. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. G., a.k., (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui B UAB “Intrapakas“ statybų centras, į.k. (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo (163 592,81Lt) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi Nr.KS/400 ieškovas suteikė 300 000Lt kreditą bylos trečiajam asmeniui UAB „Intrapakas“ statybų centras. Skolos grąžinimą skolininkas garantavo įkeisdamas statybines medžiagas bei reikalavimo teises. Taip pat D. G. su ieškovu sudarė 2007-12-03 laidavimo sutartį Nr.LS/400. Kreditą skolininkas ieškovui grąžino dalinai. 2008-07-25 teismas iškėlė bankroto bylą skolininkui UAB „Intrapakas“ statybų centras, o 2008-09-18d.nutartimi patvirtino ieškovo 159 649,69Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 150 000Lt negrąžintas kreditas bei netesybos. Įkeistas turtas perduotas administratoriui, kuris jį pardavinės ĮBĮ nustatyta tvarka ir iš gautų lėšų pirmiausia bus tenkinamas įkeitimu užtikrintas ieškovo kreditorinis reikalavimas(ĮBĮ 34 str.).

Dėl laiduotojo atsakomybės

Atsakovas 2007-12-03 laidavimo sutartimi Nr.LS/400 įsipareigojo bankui atsakyti visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jei kredito gavėjas laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių ar dalies jų pagal kreditavimo sutartį. Sudarydamas laidavimo sutartį, laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys prievolės (CK 6.76 str.). CK 6.81 str. 1 d. nustatyta, jog tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Šalių sudarytoje 2007-12-03 laidavimo sutartyje numatyta, kad kredito gavėjo UAB „Intrapakas“ statybų centras ir laiduotojo D. G. atsakomybė yra solidari. Todėl, vadovaudamasis CK 6.6 str. 4 d., ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tai yra kreditoriaus teisė, ir jos negalima riboti. Vieno iš solidarių skolininkų nemokumas nedaro įtakos prievolei, nes už nemokų bendraskolį visą prievolę privalo įvykdyti mokus solidarusis bendraskolis (CK 6.8 str.). Laidavimas yra prievolinės teisės institutas, padedantis užtikrinti prievolių įvykdymą. Juo prisiimama rizika, todėl laiduotojas privalo domėtis asmeniu, už kurį laiduoja. Atsakovas privalėjo įvertinti galimą riziką. Kadangi ĮBĮ 34 str. nustatyta, jog pagal įkeitimą kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto vertės pirmiau už kitus kreditorius, atsakovas teigia, kad reikalavimai jam kaip laiduotojui gali būti pareikšti tik neužtekus lėšų iš įkeisto turto. Pastebėtina, kas gautos už ieškovui įkeistą turtą lėšos bus paskirstytos pagal ĮBĮ reikalavimus ir kreditorių sprendimus, tačiau padengus bendrovės administravimo išlaidas bei tenkinant ieškovo reikalavimus iš parduoto įkeisto turto vertės, gali būti, kad visas trečiojo asmens įsiskolinimas ieškovui nebus padengtas. Atsakovas, būdamas bendraskolis su BUAB „Intrapakas“ statybų centras, turi įvykdyti prievolę, už kurią laidavo tiek, kiek ji nebus įvykdyta iš kredito gavėjos įkeisto turto vertės. Ieškovo reikalavimas teisėtas ir pagrįstas, nes laidavimo sutartimi buvo užtikrinta terminuota prievolė, kurioje laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio (CK 6.88 str. 1 d.), o kredito grąžinimo terminas baigėsi 2008-06-03, dar prieš įsiteisėjant teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą kredito gavėjui. Ieškinys teisme gautas 2008-09-04, t.y. nepraleidus įstatymo nustatyto termino dėl reikalavimo pareiškimo laiduotojui. Kadangi pagal CK 6.205 str. kredito sutartis nėra pilnai įvykdyta, ieškovo reikalavimas pagrįstas.Ta aplinkybė, jog patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje, neduoda pagrindo atmesti ieškinį laiduotojo atžvilgiu, nes šiuo atveju atsakovo, kaip laiduotojo ir trečiojo asmens, kaip skolininko prievolė ieškovui yra solidari ir kiekvieno jų atsiskaitymo klausimas su ieškovu bus sprendžiamas vykdymo eigoje įstatymų nustatyta tvarka

Dėl priteistinų skolos, delspinigių dydžio

ĮBĮ 16 straipsnis reglamentuoja mokėjimo terminus. Jame nustatyta, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Ši nuostata reiškia, kad yra fiksuojama įmonės skolų sudėtis ir apimtis, susidaranti dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės, kuriai iškeliama bankroto byla, skolos fiksuojamos pagal jos prievoles: 1) kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, ir 2) kurių mokėjimo terminai laikomi suėjusiais dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės turtas fiksuojamas balanse, kuris sudaromas iškėlus bankroto bylą ir perduodamas bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Šiai nuostatai įgyvendinti yra svarbu tai, nuo kada draudžiama vykdyti finansines prievoles ir nutraukiamas netesybų bei palūkanų apskaičiavimas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Abiejose normose nurodytos aplinkybės siejamos su teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu. Tai reiškia, kad įmonės skolas, įtraukiamas į turto balansą, sudaro šios skolos: 1) kurios susidarė dėl terminų suėjimo pagal sutarties sąlygas ar įstatymą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 6 punktas); 2) kurios susidarė iki uždraudimo vykdyti finansines prievoles, iki netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimo įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas); 3) kurios susidarė laikant pasibaigusiais pagal įstatymą įmonės skolų mokėjimo terminus (ĮBĮ 16 straipsnis). Panevėžio apygardos teismas 2008-09-18 nutartimi patvirtino ieškovo 159 649,69Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 150 000Lt negrąžintas kreditas bei 9 649,69Lt netesybos. Bankroto byloje ieškovo finansinis reikalavimas 159 649,69 Lt sumai trečiajam asmeniui patvirtintas be 3943,12 Lt netesybų, 6 mėnesių VILIBOR + 2,7 proc.dydžio metinių palūkanų už negrąžintą 150 000Lt kreditą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo. Kadangi laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, tai iš jo negali būti priteistos netesybos ir sutartinės palūkanos (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistina 150 000 Lt negrąžinto kredito bei 9 649,69Lt delspinigių, viso 159 649,69Lt.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme ir jeigu jie patenkinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą, kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės, kad jo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, nes procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo. Ieškovo reikalavimas teisėtas ir pagrįstas, nes procesinių palūkanų mokėjimo prievolė atsiranda tiesiogiai iš įstatymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civ.byla Nr.3K-3-553/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo ieškinį patenkinus dalinai, t,y priteisus iš atsakovo 159 649,69 Lt, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos(CPK 93 str.2d, 98 str.). Priteisima iš atsakovo 4 193 Lt dydžio žyminis mokestis ieškovui (CPK 93 str.1d) ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88 str.1d.3p).

Rezoliucinė dalis

Nuspre n d ė:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo D. G., a.k., (duomenys neskelbtini), 159 649,69Lt (vieną šimtą penkiasdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt devynis litus 69ct) skolos, 4 193 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2008-09-05) iki visiško kredito (150 000 Lt) grąžinimo - ieškovui AB PAREX BANKAS, į. k. (duomenys neskelbtini);

Priteisti iš atsakovo D. G. 31,75 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui .