- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-325-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
dalyvaujant ieškovo atstioui adv. Zigmantui Benečiui, atsakovei A. V. ir jos atstovei adv. Vilijai Gražulytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir A. V. priešieškinį D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisų apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) santuoką, sudarytą tarp jo ir atsakovės A. V. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus T. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu D. V., 3) priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui periodines išmokas po 250 Lt per mėnesį, 4) padalinti santuokos metu įgytą turtą ir pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į 1/2 dalį turto: 1) skalbimo mašiną “Zoppas”, 300 Lt vertės, 2) šaldytuvą “Elektrolux”, 250 Lt vertės, 3) dujinę viryklę “Warta”, 150 Lt vertės, 4) elektros boilerį “Ariston”, 300 Lt vertės, 5) muzikinį centrą “LG”, 400 Lt vertės, 6) stalo kompiuterį, 200 Lt vertės, 7) nešiojamąjį kompiuterį “Helvet pacard”, 1000 Lt vertės, 8) televizoriaus stalelį, 50 Lt vertės, 9) miegamojo baldų komplektą, 300 Lt vertės, 10) svetainės kambario užuolaidų komplektą, 150 Lt vertės, 11) du žalios spalvos fotelius, 200 Lt vertės, 12) keturis paveikslus, 300 Lt vertės, 13) svetainės staliuką, 100 Lt vertės, 14) prieškambario baldų komplektą, 100 Lt vertės, 15) knygų rinkinį, 700 Lt vertės, viso ieškovui priteisti turto už 4500 Lt; atsakovei pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 dalį turto: 1) du senus aliejinius paveikslus, 1200 Lt vertės, 2) antikvarinę knygų spintą, 700 Lt vertės, 3) antikvarinį pakabinamą veidrodį, 500 Lt vertės, 4) antikvarinę kėdę, 50 Lt vertės, 5) antikvarinį grindų kilimą, 300 Lt vertės, 6) žalią svetainės sofą, 300 Lt vertės, 7) sudedamą viengulę lovą, 100 Lt vertės, 8) rašomą mokyklinį staliuką, 100 Lt vertės, 9) televizorių “Šilelis”, 100 Lt vertės, 10) grotuvą-radiją “Aistar”, 50 Lt vertės, 11) televizorių “Tauras”, 100 Lt vertės, 12) lempos toršerą, 50 Lt vertės, 13) rūbų spintą, 150 Lt vertės, 14) stelažą knygoms, 100 Lt vertės, 15) knygas – leidyklos “Tyto alba” rinkinį, tarybinę enciklopediją, 500 Lt vertės, 16) mikrobangų krosnelę, 200 Lt vertės, viso – už 4500 Lt. Nurodė, kad santuoka su atsakove įregistruota 1992-02-23. Santuokoje gimė sūnus T. V.. Santuokos metu šalys įgijo kilnojamojo turto už 9 000 Lt. Po santuokos sukūrimo praėjus keletui metų šalys suprato, kad yra skirtingi žmonės, skiriasi jų požiūris į gyvenimą, šeimą, vaiko auklėjimą. Šeimos išsaugoti nepavyko. Ieškovas ir atsakovė daugiau kaip metai nepalaiko šeimyninių santykių, neveda bendro ūkio, gyvena atskirą gyvenimą. Daugiau nei metai ieškovas vienas augina vaiką. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovei būtų palikta pavardė “V.”. Pažymi, kad kreditorių šalys neturi. Santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) - nedalintinas, nes yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Ieškovas butą įsigijo už tetos dovanotus pinigus. Kitas turtas dalintinas ir ieškovui bei atsakovei priteistinas po 1/2 dalies. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės yra nepagrįstas, prašymas nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove pažeidžia vaiko interesus, prašymas atsakovės nurodytu būdu padalinti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą yra nepagrįstas. Nurodė, jog atsakovė išvykusi į Angliją paliko savo sūnų auklėti ieškovui, pasišalino iš vaiko auklėjimo ir ugdymo, nesidomėjo jo problemomis, sveikatos būkle ir interesais. Ieškovas pripažino, kad atsakovės priešieškinyje nurodyti asmeninai kilnojamieji daiktai yra jos senelio palikimas ir į juos nepretenduoja.
Atsakovė A. V. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, 2) atsakovės ir ieškovo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, 3) priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 4) po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę “V.”, 5) dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovei priteisti 6/10 dalis dalintino turto, dalies vertė 94404 Lt, ieškovui priteisti 4/10 dalis dalintino turto, dalies vertės – 62936 Lt, 6) dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovei asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti: 6.1) 354/1000 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė – 90624 Lt, 6.2) skalbimo mašiną, 300 Lt vertės, 6.3) šaldytuvą, 250 Lt vertės, 6.4) dujinę viryklę, 150 Lt vertės, 6.5) elektros boilerį, 300 Lt vertės, 6.6) muzikinį centrą, 400 Lt vertės, 6.7) stalo kompiuterį, 200 Lt vertės, 6.8) du žalios spalvos fotelius, 200 Lt vertės, 6.9) svetainės staliuką, 100 Lt vertės, 6.10) miegamojo baldų komplektą, 300 Lt vertės, 6.11) svetainės kambario užuolaidų komplektą, 150 Lt vertės, 6.12) televizoriaus stalelį, 50 Lt vertės, 6.13) rašomą mokyklinį staliuką, 100 Lt vertės, 6.14) televizorių, 100 Lt vertės, 6.15) rūbų spintą, 150 Lt vertės, 6.16) lempos toršerą, 50 Lt , 6.17) grotuvą-radiją, 50 Lt vertės, 6.18) mikrobangų krosnelę, 200 Lt vertės, 6.19) stelažą knygoms, 100 Lt vertės, 6.20) knygas – leidyklos “Tyto alba” rinkinį, tarybinę enciklopediją, 500 Lt vertės, 6.21) prieškambario baldų komplektą, 100 Lt vertės, viso – už 94374 Lt, 7) Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 7.1) 236/1000 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalies vertė – 60413 Lt, 7.2) nešiojamąjį kompiuterį, 1000 Lt, 7.3) keturis paveikslus, 300 Lt vertės, 7.4) knygų rinkinį, 700 Lt vertės, 7.5) sudedamą viengulę lovą, 100 Lt vertės, 7.6) televizorių, 100 Lt vertės, 7.7) antikvarinę kėdę, 50 Lt vertės, 7.8) žalią svetainės sofą, 300 Lt vertės, viso – už 62966 Lt, 8) priteisti atsakovei iš ieškovo 30 Lt kompensaciją už jam natūra tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovo nurodytomis santuokos nutraukimo priežastimis, vaiko gyvenamosios vietos nustatymu bei išlaikymo priteisimu, santuokoje įgyto turto padalijimu. Mano, kad ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas jai ir vaikui, santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Po santuokos sudarymo ieškovas pradėjo išgėrinėti, girtauti, naudojo prieš ją smurtą, 2002-08-29 buvo ieškovo stipriai sumušta, 2005-01-03 smurtas pasikartojo. Sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu reikštų, kad sūnui tektų gyventi neigiamai asmenybę veikiančioje socialinėje aplinkoje, kadangi tėvas visiškai priklausomas nuo alkoholio. Atsakovė mano, kad aplinkybės – sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove, ieškovo girtavimas ir su tuo susijęs bendrąja jungtine nuosavybe esančių piniginių lėšų naudojimas savo asmeniniams interesams tenkinti - yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dalijant santuokoje įgytą turtą atsakovei priteisiant 6/10 dalis dalintino turto, 94404 Lt vertės, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovui – 4/10 dalis turto, 62936 Lt vertės. Su ieškovo argumentais, kad santuokoje įgytas butas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, atsakovė nesutiko. Nurodė, kad butas buvo įgyjamas kaip bendras turtas. Papildomai paaiškino, kad prieš išvažiuojant į užsienį vaiką paliko ne sutuoktiniui, o savo motinai, tačiau ieškovas vaiką pasiėmė. Pasiimti vaiką gyventi užsienyje negalėjo, kol nėra išspręsti turtiniai klausimai. Anglijoje gyvena atsakovės brolis su šeima bei vaikais – T. V. bendraamžiais, galėtų padėti sūnui priprasti prie naujų sąlygų. Vaikas nori važiuoti į Angliją, bet bijo pasikeitimų. Atsakovė pripažino, kad buto pirkimui ieškovo teta pervedė pinigus, bet tai buvo bendri pinigai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką, pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliko pavardę – „V.“, ieškovui – „V.“. Nustatė nepilnamečio T. V. gyvenamąją vietą su tėvu. Priteisė iš atsakovės nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt, mokamomis kas mėnesį nuo 2009-08-11 iki vaiko pilnametystės. Padalino šalių santuokoje įgytą turtą – priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise 59/100 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus – skalbimo mašiną, 300 Lt vertės; šaldytuvą, 250 Lt vertės; dujinę viryklę, 150 Lt vertės; elektros boilerį, 300 Lt vertės; muzikinį centrą, 400 Lt vertės; stalo kompiuterį, 200 Lt vertės; nešiojamą kompiuterį 1000 Lt vertės; televizoriaus stalelį, 50 Lt vertės; miegamojo baldų komplektą, 300 Lt vertės; svetainės kambario užuolaidų komplektą, 150 Lt vertės; du žalios spalvos fotelius, 200 Lt vertės; keturis paveikslus, 300 Lt vertės; svetainės staliuką, 100 Lt vertės; prieškambario baldų komplektą, 100 Lt vertės; knygų rinkinį, 700 Lt vertės; žalią svetainės sofą, 300 Lt vertės; sudedamą viengulę lovą, 100 Lt vertės; televizorių, 100 Lt vertės; televizorių, 100 Lt vertės; lempos toršerą, 50 Lt vertės; rūbų spintą, 150 Lt vertės; stelažą knygoms, 100 Lt vertės. Priteisė atsakovei iš ieškovo 51 647 Lt kompensaciją, priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus –grotuvą-radiją, 50 Lt vertės; knygas, 500 Lt vertės; mikrobangų krosnelę, 200 Lt vertės. Priteisė atsakovei iš ieškovo 935 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės 3235 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nurodė, jog nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutuoktinio kaltę atsakovė grindžia faktinėmis aplinkybėmis dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, smurto jos atžvilgiu, nesirūpinimo šeima. Teismas nustatė, kad atsakovas turi sveikatos problemų dėl priklausomybės nuo alkoholio, taip pat naudojo fizinį smurtą prieš atsakovę, tačiau iki 2005 m. santuoka dėl to neiširo. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas nerėmė šeimos, neįrodyti. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2005 m. paliko šeimą ir išvyko į Angliją, kurioje iki šiol nuolat gyvena ir dirba. Nuo to laiko iki šiol nepilnametis vaikas gyvena su tėvu. Nors atsakovė nurodė, kad vaiką buvo palikusi su motina A.Rudavičiene, tačiau atsakovė žinojo, kad sūnus gyvena su tėvu, tam neprieštaravo, jokių aktyvių veiksmų, liudijančių ketinimus pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, esant nurodytam ieškovo netinkamam elgesiui, atsakovė nesiėmė, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė toleravo šeimoje susidariusią situaciją. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kito negerbė, nesugebėjo tinkamai spręsti konfliktines situacijas, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinų pareigas, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Teismas, įvertinęs ekspertų išvadą, jog vaikui prisitaikyti prie naujos aplinkos kitoje šalyje būtų sunkiau, taip pats atsakovės veiksmus, kad net ir bylos nagrinėjimo metu atsakovė santykius su vaiku palaikydavo iš esmės tik telefonu, neteikė jokios pagalbos vaikui, siekiant jį pripratinti prie būsimos naujos aplinkos, palaikančių, padrąsinančių priemonių nebuvo imtasi, nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Atkreipė dėmesį, kad vaikas tvirtai apsisprendęs iki pilnametystės gyventi Lietuvoje, čia baigti vidurinę mokyklą, jis savarankiškai pateikė dokumentus į Salomėjos Neries gimnaziją, kad būtų užtikrintas, jog joje mokysis nuo mokslo metų pradžios. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikui gyvenant su tėvu, jis nėra apleistas, tėvas rūpinasi buitimi, dalyvauja mokyklos tėvų susirinkimuose, domisi vaiko pažymiais, jo maitinimu mokykloje, buitinės gyvenimo sąlygos yra tinkamos, tėvas nėra asociali asmenybė. Įvertinęs šalių paaiškinimus, teismas nustatė, kad atsakovė teikė ir iki šiol geranoriškai teikia vaikui pakankamą materialinį išlaikymą. Teismas atsižvelgdamas į MMA dydį, abiejų tėvų turtinę padėtį, priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009-08-11 iki vaiko pilnametystės. Teismas nustatė, jog butas buvo įgytas santuokos metu, todėl yra bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė, todėl ieškovo nurodytą aplinkybę, jog butas yra nedalintinas, atmetė kaip neįrodytą. Įrodymų, patvirtinančių, kad buto pirkimui buvo panaudotos asmeninės atsakovės lėšos, nepateikta, iš bylos duomenų teismas nustatė, jog lėšų butui įsigyti davė ieškovo teta. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė nuo 2005 m. nuolat gyvena užsienyje, ten turi nuolatinį darbą. Ginčo bute yra ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta, išvykti iš Lietuvos jis neketina, ieškovas turi nuolatinį darbą Vilniuje. Esant tokiom aplinkybėm teismas konstatavo, kad butas labiau reikalingas ieškovui, todėl jį priteisė ieškovui natūra, o atsakovei - kompensaciją už jai tenkančią dalį. Teismas įvertino tai, kad butas buvo išlaikomas, remontuojamas, įrengiamas iš bendrų sutuoktinių lėšų, atsižvelgė į tai, kad vaikas nuolat gyveno su tėvu ir jo gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, teismas sprendė, kad yra pagrindas padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovui priteisiant 2/3 santuokoje įgyto turto dalį, o atsakovei – 1/3 dalį. Ieškovui priteisė 5400 Lt vertės kilnojamojo turto, atsakovei – 750 Lt vertės kilnojamojo turto. Ieškovui priteisus ginčo butą ir kilnojamuosius daiktus, atsakovei priteisė kompensaciją už jai tenkančią 1/3 turto dalį, t.y. 50347 Lt už buto dalį (151 040 Lt /3) ir 1300 Lt už kilnojamuosius daiktus, iš viso - 51 647 Lt. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 65 proc., atsakovės – 56 proc., todėl ieškovas turi sumokėti atsakovei jos mokėto 1585 Lt žyminio mokesčio dalį , o atsakovė – 3235 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai (3091 Lt už patenkintą reikalavimų dalį dėl turto padalinimo ir 144 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo) bei 650 Lt ieškovui už ekspertizę. Padarius užskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteisė 935 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės; nustatyti, kad 59/100 dalių buto vertė yra 300 000 Lt; nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atsakovei priteisti 6/10 dalintino turto (183 690 Lt), ieškovui priteisti 4/10 dalintino turto (122 460 Lt); dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atsakovei, asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti 354/1000 dalis buto – dalies vertė yra 180 000 Lt (dalijamų 59/100 dalių vertė yra 300 000 Lt); kilnojamuosius daiktus natūra 750 Lt; viso natūra 180 750 Lt; dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovui asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti 236/1000 dalis buto – dalies vertė 120000 Lt (dalijamų 59/100 dalių vertė yra 300 000 Lt); kilnojamuosius daiktus natūra 5 400 Lt, viso natūra 125 400 Lt; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 2 940 Lt piniginę kompensaciją už jam natūra tenkančią didesnę turto dalį; perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš ieškovo valstybės naudai 3235 Lt žyminio mokesčio bei visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, jog nesutinka su ta teismo dalimi, kuria buvo pripažinta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio vaiko vieta nustatyta su ieškovu; padalintas santuokoje įgytas turtas; paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, jog pagal LR CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pažymi, jog byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad ieškovas yra priklausomas nuo alkoholio, vartojo prieš sutuoktinę fizinį smurtą, dėl ko buvo sugriautas šeimos gyvenimas. Todėl pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ieškovo alkoholizmas ir smurtas. Dėl minėtų aplinkybių atsakovė buvo priversta išvykti į Angliją, kadangi privalėjo pasirūpinti savo ir vaiko pragyvenimu. Toks atsakovės elgesys negali būti vertinamas kaip sutuoktinės pareigų pažeidimas, nes santuoka jau buvo iširusi, o ji išvyko tikslu užtikrinti sau ir vaikui geresnę ateitį. Teismas, nustatydamas nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Pažymi, jog teismas turi pareigą priimti sprendimą, tik visapusiškai ištyręs bylos aplinkybes, išsiaiškinęs vaiko pažiūras ir norus, taip pat ar vaiko norai neprieštarauja jo interesams. Iš ekspertizės teksto (1 dalies) matyti, jog sūnus apklausoje vienareikšmiškai pasisakė, jog norėtų gyventi su motina, jei tik ji gyventų Lietuvoje. Todėl vaiko noras yra gyventi su motina, o ne su tėvu. Teismas turėjo įvertinti ar aplinkoje, kurioje gyvena kiekvienas iš tėvų, galima sudaryti sąlygas vaikui pilnavertiškai vystytis. Nustačius, jog vieno iš tėvų namuose dažnai piktnaudžiaujama alkoholiu, teismas turėjo pripažinti, jog toks tėvo elgesys negali užtikrinti vaiko teisės sveikai vystytis. Teismas neįvertino ekspertės išvadoje teigiamos perspektyvos, kad sūnus turi šansą gyvendamas su motina pradėti naują gyvenimo etapą. Motina rūpinosi sūnumi nuo pat išvykimo, o šiuo metu ji turi sąlygas, kad sūnus gyventų su ja. Nuolatos su sūnumi yra palaikomas ryšys, skambinama jam 2-3 kartus per savaitę. Atsakovė nuolat siunčia pinigų savo motinai, kuri pilnai aprūpina sūnų tiek maistu, tiek drabužiais, duoda pinigų. Apeliantė nesutinka dėl santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo turto vertės. Dalindamas nekilnojamąjį turtą, teismas vadovavosi rinkos verte 2005 m. vasario 22 dienai, jog 59/100 dalių vertė yra 151 040 Lt. Pažymi, jog nei viena iš šalių neprašė išmokėti kompensacijos, susijusios su buto rinkos verte. Be to, laikotarpiu nuo 2005 m. iki šiol nekilnojamojo turto rinkos kainos pasikeitė iš esmės. UAB „Krivita“ turto vertės pažymoje 59/100 dalių buto rinkos vertė 2009 m. rugsėjo 8 dienai yra 300 000 Lt. Tai yra du kartus daugiau nei teismas pasisakė savo sprendime. Teismas turi peržiūrėti sprendimą šioje dalyje ir atsakovei realiai priklausytų 101 300 Lt kompensacija (100 000 Lt už buto dalį ir 1300 Lt už kilnojamuosius daiktus). Apeliantė nesutinka dėl nukrypimo nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo. Nesutinka su teismo padaryta išvada, jog sutuoktinių butas buvo įgytas panaudojus ieškovo giminaičių dovanotas lėšas. Nurodė, kad santuoka buvo sudaryta 1992 m., tačiau faktiškai iki buto įsigijimo 1995 m. ieškovas niekur nedirbo, iki to laiko gyveno iš atsakovės lėšų. Taip pat lėšos butui įsigyti buvo ne tik iš pačios apeliantės, bet ir iš jos giminaičių. Mano, jog teismas turėjo kritiškai vertinti tai, kad dovanoti pinigai buvo butui įsigyti, pačioje dovanojime sutartyje nenurodyta, kokiam tikslui skirti pinigai. Be to, pirkimo-pardavimo sutartis įrodo, jog pinigai buvo pardavėjui perduoti anksčiau nei pasirašytas pareiškimas dėl dovanojimo. Pažymėjo, jog yra abejotinas pareiškimo teisėtumas, kadangi jis yra taisytas, originalo negavo. Realiai dovanoti pinigai buvo skirti ne asmeniškai ieškovui, o šeimai. Pažymi, jog remiantis teismų praktika, asmeniui su kuriuo lieka gyventi nepilnametis turi būti priteista 6/10 dalintino turto, kitam sutuoktiniui 4/10 turto. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteista apeliantei santuokoje įgytos buto dalys. Pažymi, jog šalys, kreipiantis dėl buto padalijimo, neprašė kompensacijos, ieškovas prašė butą padalinti natūra. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi priteisdamas ieškovui butą natūrą, įpareigojant jį sumokėti atsakovei kompensaciją, nesiaiškino, ar jis bus pajėgus įvykdyti prievolę. Paaiškėjus, jog ieškovas nepajėgus sumokėti kompensacijos, jis su nepilnamečiu vaiku liktų be būsto ir pinigų ir atsidurtų dar blogesnėje padėtyje nei yra dabar. Taip pat būtų pažeista atsakovės teisė gauti jai priklausančią turto dalį. Nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš atsakovės 3235 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Byloje esantys įrodymai nepaneigė pagrindinio santuokos iširimo motyvo: abiejų sutuoktinių interesų, charakterių, gyvenimo būdo priešingumo ir nesuderinamumo, pareigų ir atsakomybės suvokimo skirtingumo. Todėl apeliantės teiginys, kad santuoka iširo dėl ieškovo vartojamo alkoholio ir smurto, neatitinka faktų. Mano, jog atsakovė skunde klaidinančiai perdeda savo indėlį į materialinį vaiko aprūpinimą. Pažymi, jog šalių sūnus gyvena pilnavertį gyvenimą, turi savo namus, kurių nenori prarasti, bendrauja su bendraamžiais. Pažymėjo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad sūnui yra sudarytos visos sąlygos gyventi su ja. Sūnus, lankydamas mamą Londone, nurodė, jog jis ten jautėsi tik kaip turistas, laiką praleisdavo atsakovės nuomojamame kambaryje prie kompiuterio, atsakovė net nesistengė surasti vaikui produktyvų užsiėmimą. Mano, jog atsakovei sūnaus interesai mažai rūpi, o jos apeliacijos interesas yra materialinis ir egoistinis - bet kuria kaina gauti sau naudos, užsitikrinant geresnį buitį bei prisiteisiant ieškovo buto dalį. Teismas teisingai nustatė, jog ginčo tarp šalių dėl turto vertės nebuvo. Nesutinka su apeliantės pateikta turto įvertinimo pažyma. Nurodė, jog buvo nustatyta per didelė kaina, kadangi butas apšildomas tik krosnimi, yra tik šaltas vanduo, buto tualetas ir koridorius bendras su kaimynais. Mano, jog teismas pagrįstai ir tinkamai konstatavo dėl kokių priežasčių nukrypo nuo lygių dalių principo. Pažymėjo, jog teismui nebuvo pateikta jokių patvirtinančių dokumentų, jog atsakovė nuo santuokos sudarymo iki buto įsigijimo išlaikė ieškovą. Taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad buvo panaudotos kitos, o ne tetos dovanotos, lėšos butui įsigyti. Ieškovas nurodo, jog yra finansiškai pajėgus sumokėti atsakovei priteistą kompensaciją. Pažymi, jog teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl prašymas jas perskirstyti yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Pagal bylos duomenis ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė 1992-02-21 (I t., .l.31), santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. V. (I t., b.l.32). Ieškovas byloje įrodinėjo, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių – jo ir atsakovės – kaltės, atsakovė įrodinėjo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų šalies kaltės, tačiau atsakovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu, teigdama, kad teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus ir nenustatė, kokiais veiksmais pasireiškė atsakovės kaltė. Jos išvykimas Angliją negali būti aiškinamas jos kaip sutuoktinės pareigų pažeidimu.
Pagal LR CK 3.60 str. 1 d. sutuoktinis turi teisę reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.). Kaltė dėl santuokos iširimo suprantama, kaip vieno iš sutuoktinių savo, kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas, ir dėl to bendram gyvenimui tapus negalimu. Lietuvoje šeimos teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei kt. LR CK 3.3 str. nurodytais principais. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai (LR CK 3.5 str.). Sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti (LR CK 3.27 str. 1 d.). Taigi, bet kokios minėtos pareigos pažeidimas gali būti laikomas santuokos iširimo priežastimi, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras gyvenimas tapo negalimas. Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo šalys neginčija, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė taip pat yra kalta dėl santuokos iširimo, nes 2005 m. pradžioje ji paliko šeimą ir išvyko į užsienį ir daugiau kaip metus nepalaikė su ieškovu jokių santykių. Toks atsakovės išvykimas ir visiškas nesirūpinimas, nesidomėjimas atsakovu, reiškia nepagarbą bendro gyvenimo taisyklėms, nelojalumą jam. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad ji buvo priversta išvykti į užsienį, nes į bylą ji nepateikė įrodymų, kad neturėjo galimybės susirasti darbo Lietuvoje, su ieškovu nesitarė dėl tokio išvykimo ir sprendimą priėmė vienašališkai. Manydama, kad santuoka iširo dėl ieškovo smurto, ji galėjo kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau to nepadarė, po smurto panaudojimo ir toliau kartu gyveno. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, 2005 m. pradžioje išvykdama į užsienį, pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, tokiu savo elgesiu prisidėjo prie santuokos iširimo ir tolesnio bendro gyvenimo negalimumo. Tai, kad atsakovė rūpinosi sūnumi ir siuntė jam pinigus, nepaneigia jos kaltės dėl santuokos iširimo dėl aukščiau nurodytų motyvų. Įrodymų, kad santuoka jau buvo iširusi atsakovės išvykimo į užsienį metu, ji nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pripažino abi šalis kaltomis dėl santuokos iširimo (LR CK 3.61 str. 2 d.).
Iš bylos duomenų matyti, kad santuokos metu ieškovas pagal 1995-09-15 sutartį iš T. Š. nupirko 59/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (3 kambarius iš 5 su bendro naudojimo patalpomis) už 34000 Lt (I t., b.l.22, 36). Kaip matyti iš ieškovo sąskaitos banke išrašo už 1995-09-01 – 1996-01-22 laikotarpį, į ieškovo sąskaitą 1995-09-11 įplaukė 5000 USD ir 1995-09-13 – 6000 USD, iš kurių 9000 USD, t.y. 36000 Lt, buvo nuimti 1995-09-12 ir 1995-09-14, t.y. prieš minėtos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą (I t., b.l.153). Pagal bylos duomenis ieškovo giminaitė JAV Č. U. padovanojo jam 10500 USD, pervesdama šias lėšas į ieškovo sąskaitą LTB, tai pareikšdama 1995-09-12 notaro akivaizdoje (I t., b.l.37, II t., b.l.107-112). Kad iš minėtų lėšų pirko butą, ieškovas deklaravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (I t.,b.l.38-39, 150). Įrodymų, kad butui pirkti buvo panaudotos ir atsakovės uždirbtos bei jos giminaičių duotos lėšos, atsakovė nepateikė, nes ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokių dovanų faktus ar kad turėjo uždirbtų lėšų. Įrodymų, kad ji turėjo piniginių lėšų iš dalies buto kainai apmokėti, byloje nėra. Nors šalių paaiškinimai taip pat yra įrodymai, tačiau vienai šaliai neigiant kitos šalies teiginius ir jų nepatvirtinus jokiems kitiems įrodymams, tokie teiginiai pripažintini neįrodytais (LR CPK 178 str.). Taigi, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo pagrįstos išvados, kad butas buvo nupirktas už ieškovui asmeniškai dovanotas lėšas (LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p., LR santuokos ir šeimos kodekso 22 str. 1 d.). Atsakovės argumentas, kad ieškovui dovanoti pinigai buvo dovanoti visos šeimos poreikiams, yra nepagrįstas, kadangi nėra įrodymų, kad Č. U. buvo išreiškusi valią dovanoti pinigus bendron jungtinėn nuosavybėn, todėl laikytina, kad ieškovui dovanoti pinigai yra jo asmeninė nuosavybė (LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Teismo nustatytos aplinkybės, kad butas buvo įgytas bendrojon jungtinėn šalių nuosavybėn, šalys neginčija, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako ir vadovaujasi pirmosios instancijos padaryta išvada, kad butas buvo nupirktas jų bendron nuosavybėn. Nustatydamas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir LR CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą, todėl padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nukrypti nuo minėto bendro turto lygių dalių principo galima tik LR CK numatytais atvejais (LR CK 3.117 str.). Tokius nukrypimo atvejus reglamentuoja LR CK 3.123 str., nustatydamas, kad teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinė padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Šioje normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme, o kitas gali nustatyti ir pripažinti reikšmingomis sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo teismas pagal konkrečios bylos faktus. Tačiau tai pripažindamas ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 str. 4 d.). Minima aplinkybė apie nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad visais atvejais nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš sutuoktinių, šiam turi būti priteista didesnė bendro turto dalis. Nagrinėjamu atveju skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu šalių sūnui buvo beveik 15 metų, iki jo pilnametystės liko tik 3 metai, iš atsakovės yra priteistas vaikui išlaikymas, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, vadovaudamasis aplinkybe, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog prisidėjimas asmeninėmis lėšomis prie bendro turto įsigijimo nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo laikomas nevienodas asmenų indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą ar kūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, įvertinus vienos iš šalių didesnę dalį prisidedant prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo, teismams atsiranda pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-361/2010; 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-345/2003; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-220/2007). Pasisakydamas dėl kompensavimo sutuoktiniui už panaudotas asmenines lėšas turtui įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vadovaujasi nuostata, kad tokiais atvejais taikomas ne kompensavimo sutuoktiniui, panaudojusiam savo asmenines lėšas turtui įgyti, mechanizmas, bet LR CK 3.123 str. nuostatos. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ginčo butas buvo pirktas ieškovo asmeninėmis lėšomis, atsakovė šių faktinių aplinkybių nepaneigė, nes nepateikė tai paneigiančių įrodymų, neįrodė, jog prisidėjo prie bendro turto pirkimo ir kad turėjo tam lėšų. T.y. ieškovas žymiai didesne asmeninių lėšų dalimi prisidėjo prie bendro turto sukūrimo. Per visą laikotarpį po buto pirkimo ieškovas praktiškai visą laiką dirbo, turėjo darbines pajamas (I t., b.l.154-165), duomenų apie atsakovės pajamas iki 2005 metų byloje nepateikta. Todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, o atsižvelgiantį į atsakovo asmeninį indėlį perkant šalių butą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė jam 2/3 dalis bendro turto, o atsakovei – 1/3 dalį bendro turto.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti ieškovui visą butą, o atsakovei priteisti piniginę kompensaciją už jai tenkančią dalį. Visų pirma, įstatymas teikia pirmenybę turto padalinimui natūra, o tik nesant galimybės, esant svarbioms priežastims, turtas gali būti priteisiamas vienam sutuoktiniui, o kitam atitinkamai piniginė kompensacija, su sąlyga – kad tokios priteistos kompensacijos išmokėjimas yra realus ir galimas, t.y. turtą gavusi šalis turės galimybę tokią kompensaciją išmokėti. Šalys neprašė bylos nagrinėjimo metu priteisti ieškovui butą, o atsakovei – piniginę kompensaciją, prašė padalinti butą natūra. Kadangi šalims priklauso 59/100 dalys ginčo buto arba trys kambariai iš penkių, tai padalinus butą natūra, šalys galės naudotis jiems tenkančiomis dalimis viena kitai netrukdydamos. Kilus ginčui dėl naudojimosi tvarkos, šalys gali tarpusavio susitarimu ar teismo tvarka nustatyti naudojimosi butu tvarką. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neturės piniginių lėšų sumokėti atsakovei kompensaciją už jai tenkančią turto dalį, nes įvertinus bylos duomenis apie ieškovo pajamas ir turimą turtą, akivaizdu, kad jis neturi piniginių lėšų kompensacijai sumokėti. Ieškovas, teigdamas kad turi lėšų kompensacijai sumokėti, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Kadangi dėl kilusios ekonominės krizės šalies komerciniai bankai sugriežtino kreditavimo sąlygas, todėl ieškovui gauti paskolą būtų sunkiau. Kita vertus, jam negrąžinus suteiktos paskolos, arba jam negavus paskolos ir atsakovei pareikalavus priteistos kompensacijos priverstine teismo sprendimų vykdymo tvarka, atsakovui priteistas butas būtų parduotas iš varžytinių, tokiu būdu šalių sūnų paliekant be gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui visą šalims prikalančią buto dalį, o atsakovei – piniginę kompensaciją, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, šalims padalinant butą natūra – ieškovui – 2/3 dalis, o atsakovei – 1/3 dalį. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista atsakovei piniginė kompensacija už jai tenkančią bendro turto dalį mažintina buto dalimi iki 1300 Lt (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Teismo sprendimo dalyje dėl kilnojamojo turto padalinimo šalys neskundžia, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.
Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat skundė teismo sprendimą dalyje dėl šalių sūnaus T. V. gyvenamosios vietos ir išlaikymo jam priteisimo iš atsakovės, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė ir jos atstovė apeliacinio skundo šioje dalyje nepalaikė. Nurodė, kad kadangi vaikas jau beveik penkis metus gyvena su tėvu, todėl netikslinga keisti jo nustatytą gyvenamąją vietą. Pageidauja, kad iki pilnametystės sūnus gyventų su ieškovu, o vėliau pats apsispręstų dėl gyvenamosios vietos. Todėl teisėjų kolegija šiais klausimais plačiau nepasisako, tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus šalių pateiktus įrodymus šiais klausimais, atsižvelgė į eksperto išvadą, ją tinkamai įvertino. Teismas pagrįstai pripažino, kad esamoje situacijoje teisinga buvo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės jam išlaikymą. Atsakovė išlaikymo dydžio neginčija. Pirmosios instancijos teismas įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t.y. dalyje, kuria iš jos valstybei priteista 3235 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles (LR CPK 93-96 str.). Atsakovė už priešieškinį sumokėjo žyminį mokestį, jos priešieškinys buvo patenkintas iš dalies, atitinkamai ieškovo ieškinys taip pat buvo patenkintas iš dalies, t.y. mažesne dalimi nei prašė, todėl nebuvo teisinio pagrindo teismui priteisti valstybei žyminį mokestį iš atsakovės už reikalavimus dėl turto padalinimo (LR CPK 93 str.). Atsakovas 2006-07-27 nutartimi buvo iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ši teismo nutartis nebuvo panaikinta, todėl teismas negalėjo priteisti iš ieškovo valstybei žyminio mokesčio dalyje, kurioje buvo atmestas jo ieškinys (LR CPK 96 str.). Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės valstybei 144 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nes iš jos buvo priteistas išlaikymas sūnui (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei mažintinos 3091 Lt suma iki 144 Lt (LR CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).
Atsižvelgiant į ieškovės patenkintą apeliacinio skundo dalį, jai iš ieškovo priteistina 300 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str.). Šalių patirtos turto vertinimo išlaidos neatlyginamos, kadangi jos neturėjo įrodomosios reikšmės bylai (LR CPK 3 str. 6 d., 90 str. 4 d.). Atsakovės turėtos ekspertizės išlaidos neatlyginamos, kadangi eksperto nustatyta turto vertė iš esmės labai nežymiai skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytos turto vertės, be to, butas buvo padalintas natūra, todėl jo vertės nustatymas neturėjo reikšmės bylai. Atsakovei grąžintina 37 Lt sumokėto ir nepanaudoto užstato už ekspertizę. Atsižvelgiant į patenkintą apeliacinio skundo dalį, iš atsakovės priteistina 15 Lt, o iš ieškovo 4,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą pakeisti. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovui D. V. buvo priteistos asmeninės nuosavybės teise 59/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti, minėtą butą padalinti natūra ir priteisti ieškovui D. V. asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis nuo 59/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), o atsakovei – asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį nuo 59/100 dalių minėto buto.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu priteistą atsakovei A. V. piniginę kompensaciją iš ieškovo D. V. sumažinti iki 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu priteistas iš atsakovės A. V. bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) valstybei sumažinti iki 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) litų.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovei A. V. 37 (trisdešimt septynis) litus užstato, įmokėto į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą.
Priteisti atsakovei A. V. iš ieškovo D. V. 300 (tris šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovo D. V. 4,30 Lt (keturis litus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovės A. V. 15 (penkiolika) litų bylinėjimosi išlaidų.