- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- 2-2418-292/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- V. N.
- Suinteresuotas asmuo
- O. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Georgijus Gromovas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. J. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškime (b. l. 2) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo tikslu, kad jis po savo motinos A. N. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas nurodė ir pareiškėjo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. N.. Pareiškėjas nuo gimimo gyveno kartu su motina A. N. ir tėvu J. N. motinos tėvams priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas mirė 1952 metais. Po tėvo mirties name liko gyventi pareiškėjas, motina ir dvi pareiškėjo seserys - O. J. ir A. R.. Seserys sukūrė šeimas ir išvyko gyventi kitur, o pareiškėjas visą laiką gyveno tėvų name, jame gyvena ir šiuo metu, bet nuosavybės dokumentai į gyvenamąjį namą nesutvarkyti, iki motinos mirties buvo sutvarkyti nuosavybės dokumentai tik 4,32 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kuriame yra namas. Po motinos mirties visas jos turėtas turtas - gyvenamasis namas, žemės sklypas, drabužiai, indai, baldai bei kiti apyvokos daiktai liko pareiškėjui, kuriais jis naudojasi ir šiuo metu. Nei pareiškėjas, nei jo seserys dėl motinos palikto turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Seserys turėjo savo turtą ir manė, kad motinos turtas turi likti pareiškėjui, nes jis visą laiką naudojosi žeme, tvarkė ir gerino namų valdą. Pareiškėjo sesuo A. R. mirė 2012 metais, sesuo O. J. į motinos palikimą nepretenduoja ir pretenzijų pareiškėjui neturi. Kadangi visą motinos turtą pareiškėjas priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti, manė, kad kreiptis į notarą nereikia, taigi, nežinodamas įstatymo reikalavimų, jis palikimo priėmimo fakto teisiškai neįformino, tačiau jau daugiau kaip 10 metų faktiškai valdo visą motinos turtą. Tokiu būdu jis praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po motinos mirties jos turėtą turtą jis priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, nustatymo. Nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, jis galės įforminti nuosavybę į žemės sklypą savo vardu, sutvarkyti dokumentus dėl namų valdos ir įregistruoti nuosavybę turto registre.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, pateikė atsiliepimą (b. l. 30-31, 38, 36).
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pranešta laiku ir tinkamai (b. l. 40). Gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas į pareiškimą, kuriame prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 22).
Byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (LR CPK 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Įstatyme (LR CK 5.50 str. 2 d.) įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (LR CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Pareiškėjas yra mirusios sūnus ir jos turto pirmos eilės įstatyminis įpėdinis (b. l. 4). Paveldėjimo byla po A. N. mirties nėra užvesta (b. l. 10). Po A. N. mirties atsirado palikimas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13), taip pat mirusiosios asmeniniai daiktai ir smulkus turtas, kuriuos pareiškėjas po savo motinos mirties pradėjo valdyti, šie daiktai liko name, kuriame pareiškėjas gyveno su motina - (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu jame gyvena (b. l. 5, 8). Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl motinos palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. N., kuri parodė, kad yra pareiškėjo sutuoktinė. Sutuoktinis nuo 1982 metų apsigyveno (duomenys neskelbtini) kaime, nes reikėjo prižiūrėti vieną likusią motiną, ten jis gyvena iki šiol. Jis turi arklį, dirba žemę - aria, šienauja, remontuoja pastatus, nes jie jau labai seni. Nuo pareiškėjo motinos mirties (duomenys neskelbtini) niekas kitas jos likusiu turtu nesirūpino. Pareiškėjo sesuo O. J. nepretenduoja į motinos palikimą, sutinka, kad tėviške rūpintųsi pareiškėjas. Liudytojos parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jos parodymai atitinka pareiškėjo išdėstytas aplinkybes.
Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, palikimas atsirado A. N. mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini) (LR CK 5.3 str. 1 d.). Įvertinus visus aptartus įrodymus visumoje, darytina išvada, kad nors pareiškėjas palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau jis priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos A. N. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.