Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Faustos Vitkienės, Inos Kirkutienės ir Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui P. R., atsakovo atstovei Aurėjai Jančauskienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl to vaizdo medžiaga apie autoįvykį, netinkamai įrengtą įvažiavimą, išdėstytus bendrame kelyje statybinius blokus, kelio lygio išderinimą dėl atliktų statybos darbų, išorinės tvoros dalies negalima priskirti prie fizinio asmens duomenų, kaip tai yra suprantama Reglamento taikymo apimtyje. Pati vaizdo medžiaga buvo tvarkoma Kelių Policijos valdybos, o ne pareiškėjo. Atitinkamai klausimai dėl vaizdo medžiagos panaudojimo pažeidžiant Reglamento reikalavimus turėtų būti nukreipti į Kelių Policijos valdybą. VDAI mano, jog nufilmuota aklina tvora ir namo fasadas yra asmens duomenys, sudarantys asmens privačią erdvę. VDAI buvo paaiškinta, jog pareiškėjas neturėjo tikslo fiksuoti tvoros ir namo fasado. Vaizdo medžiagoje užfiksuotas tiesiog eismo įvykis prie tvoros, o tai neturi nieko bendro su asmens duomenų apsauga. Vaizdo medžiagos analizė nepagrindžia, jog nufilmuotos tvoros dalis (iš kelio pusės) būtų kažkaip siejama su asmens privatumu. Tvora būtent taip pastatyta, kad jos išorinė pusė būtų matoma tretiesiems asmenims. R. D. nėra įteisinusi nei namo, nei tvoros, nei įvažiavimo, nei žemės sklypo, tai daroma sąmoningai, nes jai būtų taikomas atliekų tvarkymo mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, netektų lengvatų. Atsakovė nagrinėjo asmens skundą, kuris galimai nėra namo, sklypo, tvoros savininku bei jų teisėtų valdytoju, neturi nuosavybės dokumentų, statybos leidimo, bei kitų būtinų dokumentų, dėl to nėra aišku, kokios skundą pateikusio teisės į privatumą yra pažeidžiamos. Reglamento 4 str. apibrėžia materialinę taikymo sritį, nurodant, jog jis netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenys tvarkomi vykdant veiklą, kuriai Sąjungos teisė netaikoma. Eismo įvykio fiksavimui ES teisė nėra taikoma, be to, pareiškėjas netvarkė jokių skundo pateikusio asmens duomenų. Asmens duomenų apsauga turėtų būti susijusi su laisvu asmens duomenų judėjimu. Nurodytu atveju tvora ir namo fasadas yra (duomenys neskelbtini) ir nesinaudoja asmens judėjimo laisve. Reglamento taikymas gali būti pagristas pareiškėjo veikla, kuria būti siekiama naudos ES vidaus rinkos sąlygomis. atsakovė tokių įrodymų neturi, todėl taikyti Reglamento nuostatas pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo.

Skundo nagrinėjimo metu R. D. pateikė įrodymus, patvirtinančius , kad gyvena vaizdo įrašuose užfiksuotame name, pateikė pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikto patikslinto ieškinio dalies kopiją, kurioje nurodyta, jog 2018-02-06 eismo įvykis (kuris užfiksuotas vaizdo įraše) įvyko prie R. D. ir jos vyrui nuosavybės teise priklausančio sklypo. Atkreipę dėmesį, kad net ir nesant šių duomenų, jeigu R. D. nebūtų pateikusi įrodymų, kad gyvena minėtame name, tai nereikštų, kad pareiškėjas, vykdydamas minėtos teritorijos stebėjimą, netvarkė pareiškėjos asmens duomenų. Nurodo, kad sprendžiant dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo duomenų subjekto nuosavybės teisės konkretaus daikto atžvilgiu buvimas (arba nebuvimas) reikšmės neturi. Skunde teismui ir paaiškinimuose Inspekcijai pareiškėjas nurodė, jog R. D. nėra įteisinusi nei namo, nei tvoros, nei žemės sklypo ir tai daro sąmoningai. Inspekcijos vertinimu, net ir esant šioms aplinkybėms (skundo nagrinėjimo metu jos nebuvo nustatinėjamos, nes spręsti dėl galimai neteisėtų statinių nėra Inspekcijos kompetencija), tai savaime nesuteikia teisės pareiškėjui vykdyti vaizdo stebėjimo šioje teritorijoje. Inspekcijos vertinimu, asmenys privačioje aptvertoje teritorijoje turi teisėtą lūkestį nebūti stebimi vaizdo kameromis ir pareiškėjo siekis užfiksuoti galimai daromus pažeidimus nėra už jį viršesnis, juo labiau, kad pareiškėjo nurodomi galimi pažeidimai institucijų turėtų būti tikrinami net nepateikus įrodymų, o tik apie juos pranešus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Inspekcijos 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 3R-786 (2.13-1.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Inspekcijoje 2019-03-29 gautas R. D. 2019-03-06 skundas ir jo nagrinėjimo medžiaga, kurią 2019-03-21 raštu Nr.10-S-21848(1.39-10-14) pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius. Skunde R. D. nurodė, kad byloje ROIK-07-18-9468180 buvo pateikta filmuota vaizdo stebėjimo kamerų medžiaga, iš kurios ji suprato, kad P. R. stebi jos privačią teritoriją.

Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir su juo susijusią medžiagą, 2019 m. rugsėjo 13d. sprendimu Nr. 3R-786 (2.13-1.) pripažino R. D. skundą pagrįstu ir P. R. pareiškė papeikimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl įgaliojimų Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai suteikimo ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Inspekcijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 punkte nustatyta, kad Inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, atliekanti ADTAĮ, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų jai pavestas duomenų apsaugos priežiūros funkcijas.

ADTAĮ (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiūros institucija, priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką (1 straipsnio 2 dalis). Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis).

ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

ADTAĮ 27 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant priežiūros institucija atsisako nagrinėti skundą. ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai.

Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

Pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį duomenų tvarkymas yra bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

Taigi, nagrinėjamu atveju spręstinas skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas turi nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas 2019-03-21 raštu Nr.10-S-21848(1.39-10-14) persiuntė R. D. prašymą pagal kompetenciją VDAI , kadangi tyrimo metu nustatyti galimi pažeidimai pagal ANK 83 str. (neteisėtas asmens duomenų tvarkymas ir privatumo apsaugos pažeidimas elektroninių ryšių srityje). Atsakovė informavo R. D. apie jos skundo nagrinėjimą 2019-04-02 raštu Nr.2R-1664(2.13). Atsakovė, atlikdama skundo tyrimą, užklausė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK, Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybą, prašydama pateikti duomenis apie pareiškėją ir jo pateiktus vaizdo įrašus. Taipogi atsakovė 2019-05-08 raštu Nr.2R-2234(2.13.) kreipėsi į pareiškėją, prašydama įrodyti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą , pateikiant atsakymus į atsakovės klausimus bei įpareigojant iki kol bus priimtas sprendimas dėl R. D. skundo, sustabdyti vaizdo stebėjimo vykdymą arba nukreipti vaizdo stebėjimo kameras taip , kad į jų stebėjimo lauką patektų tik pareiškėjui priklausanti privati teritorija. Gavus pareiškėjo prašymą pratęsti jam terminą pateikti atsakymus į atsakovės 2019-05-08 Rašte nurodytus klausimus, šis terminas pareiškėjui buvo pratęstas atsakovės 2019-05-28 raštu Nr.2R-2538(2.13) iki 2019-06-03. 2019-06-03 pareiškėjas pateikė atsakovei atsakymus į paklausimą, kuriame jis nurodė, kad nevykdo jokio R. D. priklausančios erdvės stebėjimo, jokie vaizdo įrašai , susiję su R. D. privatumu nėra kaupiami, jų pateikti jis negali. Pateikė teismų procesinius sprendimus, nurodė, kad teismai nagrinėjo M. D. ir R. D. administracinius nusižengimus. Vaizdo įrašas buvo naudojamas administracinėje byloje kaip įrodymas. Atsakovė 2019-06-06 raštu Nr.2R-2736(2.13) papildomai nurodė pareiškėjui pateikti informaciją ir vykdyti jos nurodymą iki 2019-06-13. 2019-06-13 pareiškėjas atsakė atsakovui, jog (duomenys neskelbtini) viešosios erdvės stebėjimas nėra vykdomas, dėl to jis neturi ką pateikti. Dėl įrašų iš administracinių bylų siūlė kreiptis į nagrinėjančias institucijas. Atsakovė 2019-06-19 raštu Nr.2R-2955(2.13) nustatė pareiškėjui terminą iki 2019-07-04 įrodyti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą bei raštu informuoti Inspekciją apie Nurodymo įvykdymą/neįvykdymą ir raštu atsakyti į atsakovės pateiktus klausimus.2019-06-20 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ atsakovė nurodė R. D. iki 2019-07-04 pateikti informaciją ir įrodymus, kur ji gyvena, ar jai priklauso nekilnojamasis turtas. R. D. 2019-06-27 raštu (gautas 2019-07-03) nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) bei kad ji yra šio nekilnojamojo turto savininkė. 2019-07-04 raštu atsakovė informavo R. D., jog jos skundo nagrinėjimo terminas dėl objektyvių priežasčių pratęsiamas iki 6 mėn. nuo skundo gavimo. Pareiškėjas 2019-07-04 raštu pakartotinai nurodė atsakovei, kad pateikti komentarų apie duomenų tvarkymą negali, nurodo, kad R. D. R. (duomenys neskelbtini) negyvena, duomenų, kad jai asmeniškai priklauso kokie nors objektai šioje gatvėje nėra. Atsakovė 2019-07-09 Raštu nurodė pareiškėjui iki 2019-07-19 įrodyti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, pateikti atsakymus į Inspekcijos klausimus. 2019-07-19 raštu pareiškėjas nurodė, kad dėl techninių galimybių negali susipažinti su Inspekcijos siųstais failais, jie neįskaitomi, nurodė, kad R. D. asmens duomenys yra tvarkomi Vilniaus AVPK Kelių policijos valdyboje. 2019-07-31 raštu Nr.2R-3555(2.13) pareiškėjas buvo šaukiamas 2019-08-14d. 10val atvykti į Inspekciją apklausai. Pareiškėjas el. 2019-09-paštu 2019-08-14 nurodė atsakovei, kad atostogauja, todėl atvykti galės tik po rugsėjo 1d. 2019-09-03 el.paštu pareiškėjas nurodė Inspekcijai, kad R. D. sklype vyksta savavališka statyba, savavališkai įrengti kelio užtvarai ir kt. Nurodė, kad jam , kaip (duomenys neskelbtini) nariui dalinai priklauso kelias. 2019-08-20 raštu Nr.2R-3937(2.13) pareiškėjas buvo šaukiamas į Inspekciją atvykti protokolo surašymui 2019-09-10d.10val.2019-09-13 atsakovė priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo , vadovaujantis ADTĮ 31str.1d.2p., BDAR 58str.1d.b punktu nusprendė pareikšti pareiškėjui papeikimą.

BDAR 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR 5 straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Atsakovė ginčijamame Sprendime nurodo, kad (duomenys neskelbtini), P. R. vykdė vaizdo stebėjimą. Inspekcija kreipėsi į VAVPK Kelių policijos valdybą, kuri jai pateikė byloje RO1K-07-18-9468180 pareiškėjo pateiktus vaizdo įrašus.

Teismas susipažino su pateiktais vaizdo įrašais ir nustatė, kad juose užfiksuota kiemo, kuriame įrengta vaizdo stebėjimo kamera, teritorija, kelias ir dalis gyvenamojo namo, esančio kitoje kelio pusėje ((duomenys neskelbtini)). Nagrinėjant minėtus vaizdo įrašus, į šiuos vaizdo įrašus, matyti, kad buvo stebima ne tik pareiškėjui priklausanti teritorija. Pareiškėjas nurodo, kad vaizdo stebėjimo nei kitiems asmenims priklausančioje privačioje, nei viešoje erdvėje nevykdo, atsakovė jo prašė paaiškinti, kam priklauso kelias ir kitoje kelio pusėje esantys namai, kvietė pareiškėją atvykti į Inspekciją susipažinti su minėtais vaizdo įrašais, tačiau jis atvykti atsisakė. Vadovaujantis BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punktu, BDAR netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla.

ESTT 2014-12-11 sprendime Ryneš byloje (C-2I2/13, ECL1:EU:C:2014:2428) nagrinėjo klausimą, ar į Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrojoje įtraukoje nustatytą išimtį patenka situacija, kai vaizdo stebėjimo sistema, kurią fizinis asmuo įrengė ant savo šeimos namo, siekdamas apsaugoti namo savininkų šeimos turtą, sveikatą ir gyvybę, daromi įrašai nuolatinio įrašymo įrenginyje, o šia sistema stebima ir viešoji erdvė. ESTT nurodė, kad tokios vaizdo sistemos naudojimas, ja taip pat stebint viešąją erdvę, nėra asmens duomenų tvarkymas, atliekamas užsiimant tik asmenine ar namų ūkio veikla, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrąją įtrauką, taigi tokiai veiklai taikytinos Direktyvos 95/46 nuostatos. Atsakovė atsižvelgė į šią ESTT suformuotą praktiką ir padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad skundžiamu atveju, nėra taikoma BDAR taikymo išimtis, įtvirtinta BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte, o pareiškėjui, kaip duomenų valdytojui, taikomi BDAR įtvirtinti reikalavimai.

Pareiškėjas vaizdo stebėjimą grindžia BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, t. y. siekiant teisėtų duomenų valdytojų interesų, šiuo atveju turto apsaugos tikslu bei tikslu įrodyti daromus pažeidimus. Būtinumą vykdyti vaizdo stebėjimą grindžia tuo, kad R. D. ir jos vyras savavališkai įrengia kelio užtvarus, įvažiavimas į jų sklypą įrengtas neteisėtai, namas pastatytas turint kitą statybos leidimą ir kitam sklypui, ant kelio padėtas blokas kelia grėsmę eismo saugumui, vykdydamas vaizdo stebėjimą jis fiksavo daromus pažeidimus, kuriuos tiria policija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, teismai.

Kaip seka iš bylos medžiagos, tarp pareiškėjo ir R. D. vyro vyko teisminiai ginčai dėl to, jog M. D. ant kelio galimai pastatė betoninius blokelius, taip trukdydamas kelių eismo dalyviams, ir dėl ko galimai buvo apgadintas skundžiamo asmens turtas. Minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip M. D. rūpinosi betoniniais borteliais, pataisė bortelį po įvykio, kurio metu galimai buvo apgadintas skundžiamo asmens automobilis, prieš atvykstant pareigūnams juos susikrovė ir nusivežė į sklypą (ši aplinkybė konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-20 nutartyje skundo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-284-827/2018). Atsakovas Sprendime nurodo, kad sutinka su pareiškėjo argumentais, kad vykdydamas vaizdo stebėjimą kelio atžvilgiu jis siekė įrodyti galimai daromus pažeidimus, todėl vaizdo stebėjimas, kiek jis buvo vykdomas bendro naudojimo kelyje, buvo vykdomas teisėtai, remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu. Atsakovė Sprendime nurodo, kad , spręsdama, kad vaizdo stebėjimas, kiek buvo stebimas bendro naudojimo kelias, buvo vykdomas teisėtai, atsižvelgė tai, kad nebuvo nustatyta, jog vaizdo stebėjimas buvo vykdomas ilgiau nei užfiksuota atsakovei pateiktuose vaizdo įrašuose. Nurodo, kad pareiškėjas, nusprendęs vėl vykdyti vaizdo stebėjimą, turėtų įsivertinti, ar prieš pusantrų metų įvykę įvykiai yra teisėtas pagrindas vykdyti vaizdo stebėjimą.

Atsakovė pagrįstai nurodė Sprendime, kad net pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pakankamas pagrindas vykdyti vaizdo stebėjimą tokia apimtimi, kokia ją vykdė pareiškėjas, nes vaizdo stebėjimas buvo vykdomas ne tik kelio, bet ir kitų privačių namų atžvilgiu. Atsakovė pagrįstai argumentavo, kad siekiant įrodyti, jog įvažiavimas į sklypą yra įrengtas neteisėtai, namas pastatytas ne pagal išduotą statybos leidimą, nėra būtina vykdyti vaizdo stebėjimą, nes šie tikslai gali būti pasiekti ir galimai neteisėtą įvažiavimą ar statinius užfiksuojant fotonuotraukomis. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad asmenys privačioje aptvertoje teritorijoje turi teisėtą lūkestį nebūti stebimi vaizdo kameromis ir pareiškėjo siekis užfiksuoti galimai daromus pažeidimus, nėra už jį viršesnis. Atsakovė, vertindama visus įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo vykdytas vaizdo stebėjimas, kiek jis buvo vykdomas ne jam priklausančioje teritorijoje ir bendro naudojimo kelyje, buvo neteisėtas ir tokiu būdu jis pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą. Atsakovė atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nurodė, jog šiuo metu vaizdo stebėjimas nėra vykdomas, todėl neteikė jam nurodymo nutraukti vaizdo stebėjimą, kiek jis vykdomas ne jam priklausančioje teritorijoje ir bendro naudojimo kelyje. BDAR preambulės 60 punkte pasisakoma, kad pagal sąžiningo ir skaidraus duomenų tvarkymo principus duomenų subjektui pranešama apie vykdomą duomenų tvarkymo operaciją ir jos tikslus. Duomenų valdytojas turi pateikti duomenų subjektui visą papildomą informaciją, kuri būtina tam, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir skaidrus duomenų tvarkymas, atsižvelgiant į konkrečias asmens duomenų tvarkymo aplinkybes ir kontekstą, t. y. asmenims prieš patenkant į filmuojamą teritoriją turi būti pateikta informacija pagal BDAR 13 straipsnio 1-2 dalių reikalavimus apie vykdomą vaizdo stebėjimą. Kaip seka iš pateiktų Vaizdo įrašų , pareiškėjas vaizdo stebėjimą vykdė ne tik išimtinai privačioje teritorijoje, jis atsakovei nepateikė (nors buvo prašoma Inspekcijos) jokių duomenų, kad asmenys, tuo metu, kai buvo vykdomas vaizdo stebėjimas, apie tai buvo informuojami, kaip numatyta BDAR preambulės 60 p. Tokiu būdu pareiškėjas, vykdydamas vaizdo stebėjimą ne tik jam priklausančioje teritorijoje ir tinkamai apie jį neinformuodamas, neįgyvendino BDAR 13 straipsnio 1-2 dalių reikalavimų. Kadangi Sprendimo priėmimo metu vaizdo stebėjimas nevykdomas, atsakovė neteikė pareiškėjui nurodymo asmenims , prieš patenkant į filmuojamą teritoriją, pateikti informaciją pagal BDAR 13 straipsnio 1-2 dalių reikalavimus apie vykdomą vaizdo stebėjimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Inspekcija, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas (ES) 2016/679) 58 str.1d. b punktu ir ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėtai ir pagrįstai pripažino R. D. skundą pagrįstu ir pareiškė pareiškėjui papeikimą.

Skundžiamas sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, nepažeidė minėtų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jos veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Skundžiamo sprendimo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.). Atmetus skundą, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.