Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės ir Marytės Mitkuvienės Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „If draudimas“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-65-280/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Interselas” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „If draudimas”, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Hansa Lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos baldų prekyba“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Interselas“ ir atsakovo UAB „If draudimas“ apeliacinius skundus, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp privačių juridinių asmenų ir šio ginčo esmė viešojo intereso neliečia, todėl pagrindo peržengti apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų nėra. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija toliau šioje nutartyje pasisako dėl ieškovo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytų teisinių bei faktinių pagrindų, kurie, apeliantų nuomone, rodo pirmosios instancijos teismo sprendimo ydingumą. Kadangi apeliacinius skundus pateikė abi bylos šalys, juose nurodyti pakankamai platūs ir išsamūs motyvai, teisėjų kolegija šiuos motyvus aptaria, juos atskirai grupuodama pagal aktualesnius skunduose akcentuojamus klausimus.

Dėl apdraustų patalpų ploto

Pagal CK 6.990 straipsnio, reglamentuojančio draudimo sutarties sudarymo tvarką, pirmosios dalies nuostatą draudimo sutartis laikoma sudaryta draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą (prašymą), pateiktą draudikui, arba draudėjui akceptuojant draudiko pasiūlymą sudaryti sutartį. Draudimo rūšies taisyklėse numatytais atvejais draudėjo prašymas turi būti rašytinis. Draudėjas atsako už pasiūlyme (prašyme) pateiktų duomenų teisingumą. Sudarius draudimo sutartį, rašytinis draudėjo prašymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi (CK 6.990 str. 2 d.).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2004 m. rugpjūčio 31 d. Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartis tarp ieškovo UAB ,,Interselas“, kaip draudėjo, ir atsakovo UAB ,,If draudimas“, kaip draudiko, buvo sudaryta ieškovui raštu pateikus prašymą-anketą turto draudimo sutarčiai sudaryti, kaip tai ir numatyta atsakovo patvirtintų Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 (toliau tekste - Draudimo taisyklės Nr. 004) 17 punkte (t. I, b.l. 200, t. II., b.l. 89). Tai reiškia, kad draudimo sutartis buvo sudaryta draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą (prašymą), pateiktą draudikui, kaip ir numatyta CK 6.990 straipsnio 1 dalyje, todėl toks ieškovo, kaip draudėjo, prašymas tapo sudėtine draudimo sutarties dalimi (CK 6.990 str. 2 d.). Šiame atsakovo prašyme-anketoje eilutėje ,,turto vieta (adresas)“ nurodyta, kad draudžiamas turtas Nemuno 18-1, 18-100-1, 18-100-2, 18-100-3, 18-100-4, Panevėžys. Analogiškas apdraustojo turto adresas yra nurodytas ir draudimo liudijime, patvirtinančiame draudimo sutartį (CK 6.989 str. 2 d., t. I, b.l. 11). Pagal Draudimo taisyklių Nr. 004, kurios tuo pačiu yra ir sudarytos draudimo sutarties sąlygos, 4 ir 6 punktų nuostatas draudimo objektas yra draudimo sutartyje nurodomas nekilnojamas ar kilnojamas turtas, o draudimo sutartis galioja turtui, esančiam adresu, kuris nurodytas draudimo sutartyje. Pagal byloje esančių nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenis (t. II, b.l. 206-215), nekilnojamųjų daiktų, esančių Nemuno g. 18, Panevėžyje, ir pažymėtų indeksais 18-1, 18-100-1, 18-100-2, 18-100-3, 18-100-4, plotai yra atitinkamai 567,71 m², 18,10 m², 18,16 m², 18,27 m² ir 39,96 m². Taigi, bendras draudimo sutartyje nurodytų apdraustų patalpų plotas yra 662,20 Lt, kaip tai pagrįstai nurodoma atsakovo apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalys nepatikslino draudimo sutarties po to, kai po parduotuvės įrengimo buvo patikslinti kadastriniai įrašai. Tačiau negalima sutikti su teismo išvada, kad, nepaisant šios aplinkybės, apdraustų patalpų plotas įvykio dieną buvo 743,03 m².

Pagal CK 6.993 straipsnio pirmosios dalies nuostatą prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Atsakovas UAB ,,If draudimas“ savo apeliaciniame skunde nurodo, kad informacijos apie tai, jog patalpų plotas yra didinamas, jis neturėjo, o ieškovas apie šią aplinkybę jo neinformavo. Savo atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas neteigia informavęs ieškovą apie draudžiamų patalpų ploto padidėjimą. Kaip matyti iš kadastrinių matavimų bylos nuorašo bei pripažinimo tinkamu naudotis 2004 m. rugsėjo 24 d. akto (t. II, b.l. 126-134), patalpos po rekonstrukcijos buvo pripažintos tinkamomis naudotis tik 2004 m. rugsėjo 24 d., o kadastriniai matavimai po rekonstrukcijos atlikti (duomenys užfiksuoti) 2004 m. spalio 21 d. Iš anksčiau paminėtų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (t. II, b.l. 206-215) bei 2004 m. spalio 29 d. pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (t. II, b.l. 254) matyti, kad nekilnojamojo turto registre ieškovui priklausančių patalpų, esančių Panevėžyje, Nemuno g. 18, bendras plotas iki 2004 m. spalio 21 d. fiksuotais kadastro duomenimis buvo nurodytas 662,20 m² (567,71 m², 18,10 m², 18,16 m², 18,27 m² ir 39,96 m²). Taigi, ieškovui priklausančių patalpų ploto padidėjimas viešame registre draudimo sutarties sudarymo metu (2004 m. rugpjūčio 31 d.) nebuvo užfiksuotas ir duomenys apie patalpų ploto padidėjimą registre buvo nurodyti tik po 2004 m. spalio 21 d. Žymus draudžiamų ar apdraustų patalpų ploto padidėjimas turi esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), nes, įvykus draudiminiam įvykiui (kaip šiuo atveju – gaisrui), remonto išlaidos didesnėms patalpoms yra didesnės, atitinkamai didesnė ir draudimo rizika. Atsižvelgiant į tai, kad, sudarant draudimo sutartį, patalpų padidėjimas nebuvo užfiksuotas viešame registre, ši aplinkybė atsakovui, kaip draudikui, neturėjo būti žinoma ir pareiga apie ją informuoti atsakovą, kaip draudiką, priklausė ieškovui (CK 6.993 str. 1 d.).

Pagal CK 6.994 straipsnio pirmosios dalies nuostatą prieš sudarant draudimo sutartį draudikas turi teisę apžiūrėti draudžiamą turtą, o jeigu reikia, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti. Taigi, įstatymas draudikui suteikia teisę, bet ne pareigą apžiūrėti draudžiamą turtą. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Draudimo taisyklių Nr. 004 19 punkte, pagal kurį, gavus draudėjo pareiškimą, draudiko atstovas turi teisę, dalyvaujant pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui, apžiūrėti pageidaujamą drausti turtą ir įvertinti draudimo riziką. Draudimo taisyklių Nr. 004 20 punkte nustatyta, kad draudikas siūlo draudimo sąlygas, remdamasis draudėjo pateikta ir turto apžiūros metu (jei ji daryta) informacija. Ši taisyklių nuostata iš esmės atitinka aukščiau minėtas CK 6.990 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias draudėjas atsako už pasiūlyme (prašyme) pateiktų duomenų teisingumą, o, sudarius draudimo sutartį, rašytinis draudėjo prašymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi. Todėl negalima sutikti su ieškovo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstytu teiginiu, kad Draudimo taisyklių Nr. 004 19 ir 20 punktai yra ydingi ir suteikia teisę draudikui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pažymėtina, kad tarp šalių jau anksčiau buvo sudaryta ir galiojo analogiška draudimo sutartis, galiojusi iki ginčo sutarties sudarymo (t. II, b.l. 253). Šia sutartimi buvo apdraustas tas pats turtas, pažymėtas tais pačiais indeksais, kaip ir ginčo sutartyje. Kaip pagrįstai nurodo šalys, draudimo sutarties šalių tarpusavio santykiai yra grįsti šalių tarpusavio pasitikėjimo principu. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo santykiai šios bylos šalis siejo ir anksčiau, o draudimo objektas buvo tas pats turtas, atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pasitikėti ieškovo prašyme-anketoje turto draudimo sutarčiai sudaryti nurodytais duomenimis apie draudžiamą turtą ir nesinaudoti teise apžiūrėti draudžiamą turtą, todėl draudimo sutartis buvo sudaryta pagal ieškovo pateiktus duomenis, o šios sutarties draudimo objektas - 662,20 m² ploto patalpos. Dėl šios priežasties, apskaičiuojant draudimo išmoką, būtent į tokį patalpų plotą būtina atsižvelgti. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad apdraustų patalpų plotas įvykio dieną buvo 743,03 kv. m., prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei paminėtoms draudimo sutarties sudarymą ir vykdymą reglamentuojančioms teisės normoms ir negali būti laikoma pagrįsta.

Dėl liekanų pašalinimo sąvokos

Draudimo pagal atsakovo patvirtintų Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 galimi objektai yra apibrėžti šių taisyklių 4 punkte, pagal kurį draudimo objektas yra draudimo sutartyje nurodytas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kuris grupuojamas į pastatus (kas apima pastatus ir statinius), įrengimus (tai apima įrengimus, įrankius, baldus, inventorių), atsargas ir kitą 4.1 – 4.7 papunkčiuose numatytą turtą. Pagal antrosios šio punkto dalies nuostatą taip pat gali būti draudžiamas liekanų pašalinimas – papildomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su draudiminio įvykio padarinių likvidavimu. Draudimo liudijime, patvirtinančiame šalių sudarytą draudimo sutartį, draudimo objektu yra nurodyti pastatai, esantys Nemuno 18-1, 18-100-1, 18-100-2, 18-100-3, 18-100-4, Panevėžys. Liekanų pašalinimas, kaip draudimo objektas, draudimo liudijime nėra nurodytas. Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad liekanų pašalinimas draudimo sutartimi draustas nebuvo. Dėl šios priežasties ieškovo išlaidų, kurios apima liekanų pašalinimo sąvoką, atsakovas neprivalo atlyginti.

Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas būtent dėl šios sąvokos aiškinimo, t.y. dėl to, kokios išlaidos apima liekanų pašalinimą – papildomas išlaidas, tiesiogiai susijusias su draudiminio įvykio padarinių likvidavimu ir kokias išlaidas pagal šalių sudarytą draudimo sutartį privalo atlyginti atsakovas, kaip draudikas, įvykus draudiminiam įvykiui, šiuo konkrečiu atveju – gaisrui.

Draudimo taisyklių 52 punktu nustatyta, kad jei draustas liekanų pašalinimas, tai į nuostolio sumą taip pat įtraukiama: išlaidos, susijusios su liekanų, atsiradusių po draudiminio įvykio, pašalinimu, draudimo vietos po draudiminio įvykio sutvarkymu; išlaidos, atsirandančios dėl to, kad dėl apdrausto turto, nukentėjusio draudiminio įvykio pasėkoje, atstatymo, įsigijimo, reikia perkelti, pakeisti arba saugoti kitus daiktus. Taigi liekanų pašalinimo sąvoka iš esmės yra apibrėžta Draudimo taisyklių Nr. 004 4 punkto 2 dalyje ir konkretizuota 52 punkte. Todėl, neapdraudus liekanų pašalinimo, taisyklių 52 punkte nurodytų išlaidų draudikas neprivalo atlyginti.

Pažymėtina, kad taisyklių 52 punkte pateikta liekanų pašalinimo sąvoka, pagal kurią liekanų pašalinimu laikomos išlaidos, susijusios su liekanų, atsiradusių po draudiminio įvykio, pašalinimu, draudimo vietos po draudiminio įvykio sutvarkymu, vis dėlto nėra pakankamai aiškiai apibrėžta ir, kilus ginčui, šalys dėl jos aiškinimo nesutaria. Atsakovo UAB „If draudimas“ apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai išplėtė draudimo sutarties objektą, nepagristai susiaurindamas „liekanų pašalinimo“ sąvoką, ją sutapatino su „šiukšlių išvežimo“ sąvoka. Atsakovo teigimu, sąvoka „liekanų pašalinimas“ apima ne tik šiukšlių išvežimą, bet ir sudegusių/apdegusių apdailos elementų pašalinimą.

Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatą, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Kadangi draudimo sutartis tarp šios bylos šalių sudaryta pagal atsakovo UAB ,,If draudimas“ paruoštas ir patvirtintas taisykles, t.y. atsakovo pasiūlytas standartines sąlygas, tai, abejojant dėl šių sąlygų turinio, jos turi būti aiškinamos ieškovo UAB ,,Interselas“, kaip tas sąlygas priėmusios šalies, naudai.

Kaip pagrįstai nurodoma teismo ekspertizės akte (ekspertai K. Jurkevičius, S. Mitkus, L. Ustinovičius), aiškinant liekanų pašalinimo sąvoką, šiai sąvokai neturėtų būti priskiriami darbai, kuriuos LR statybos įstatymas priskiria statybos darbams, tarp jų ir pagalbiniai statybos darbai - griovimo, sugadintų konstrukcijų nuardymo, suodžių, kvapo šalinimo darbai. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po gaisro likusių liekanų pašalinimo (šiukšlių sukrovimo, išnešimo, išvežimo) išlaidos negali būti įtrauktos į ieškovo patirtų nuostolių, kuriuos privalėtų atlyginti atsakovas, kaip draudikas, dydį, bet papildomi darbai, kuriais buvo šalinami tiesioginiai gaisro padariniai - sugadintų pastato konstrukcijų atskyrimas ir pašalinimas, apdegusių paviršių paruošimas apdailos darbams (suodžių, kvapo šalinimas) - turi būti priskiriami statybos darbams ir įskaičiuojami į remonto išlaidas, taigi ir į patirtų nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovas, kaip draudikas, dydį.

Dėl Draudimo taisyklių Nr. 004 60 punkto taikymo

Atsakovo patvirtintų Draudimo taisyklių Nr. 004, kurios kartu yra ir šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygos, 60 punktu yra nustatyta, kad draudėjas (naudos gavėjas), jei to reikalauja draudikas, privalo suderinti su draudiku įmonę ar organizaciją, kuri darys sunaikinto, prarasto turto, už kurį turi būti mokama išmoka, projektavimo, statybos, gaminimo, remonto darbus. Draudikas turi teisę nemokėti tos išmokos dalies, kuria padidėja nuostolis dėl šios sąlygos nesilaikymo.

Aplinkybė, kaip šalys laikėsi šios sutarties sąlygos, yra svarbi, nustatant ieškovui mokėtinos draudimo išmokos dydį, ši aplinkybė yra apeliacinių skundų objektas, todėl dėl jos kolegija taip pat pasisako atskirai.

Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su ieškovo nesąžiningais veiksmais - sąmoningu atsakovo klaidinimu, kad apdraustą turtą ieškovas remontuoja „ūkio būdu“, neinformavimu apie tai, kad ieškovas yra pasitelkęs atstatymo darbams rangovą. Tuo tarpu ieškovas nurodo, kad draudikas (atsakovas) nepasinaudojo Draudimo taisyklių 60 punkte numatyta teise reikalauti, kad draudėjas suderintų su draudiku įmonę ar organizaciją, kuri darys remonto darbus, todėl pagrindinius remonto darbus 2005 m. sausio 14 d. statybos rangos sutarties pagrindu atliko rangovas UAB „Sevesta“.

Ieškovo teigimu, minėtą teismo išvadą paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino: UAB „If draudimas“ Panevėžio atstovybės išmokėjimų eksperto Ž. Valikonio 2005 m. sausio 12 d. raštas UAB „Interselas“, 2005 m. sausio 12 d. defektinis aktas, 2005 m. vasario 25 d. tarp UAB „Interselas“ ir UAB „If draudimas“ pasirašytas papildomas susitarimas, darbų bendrastatybinė sąmata, Panevėžio apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. spalio 10 d. raštas, pripažinimo tinkamu naudoti patalpų 2005 m. kovo 30 d. aktas.

Pagal Draudimo taisyklių Nr. 004 70 punkto nuostatą bet koks pranešimas, kurį draudimo šalys perduoda viena kitai, turi būti raštiškas. Taigi, tiek reikalavimą suderinti su draudiku įmonę ar organizaciją, kuri darys remonto darbus, tiek ir patį derinimą šalys privalėjo perduoti viena kitai raštu. Todėl šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos taip pat tik rašytiniais įrodymais (CPK 177 str. 4 d.).

Ieškovo nurodytame UAB „If draudimas“ Panevėžio atstovybės išmokėjimų eksperto Ž. Valikonio 2005 m. sausio 12 d. rašte (t. II, b.l. 87), adresuotame ieškovui nurodoma: „...Siekiant nustatyti kuo tikslesnius ugnies padarytus nuostolius, prašome kaskart informuoti apie atliekamus darbus ir atsiradusius papildomus defektus“. Šis teiginys rodo, kad atsakovas, kaip draudikas, nors tiesiogiai ir nereikalavo derinti įmonę ar organizaciją, kuri atliks remonto darbus, tačiau reikalavo informuoti apie statybos darbus, o toks reikalavimas apima ir reikalavimą informuoti, kas tuos darbus atlieka.

Aplinkybė, kad ieškovo nurodytą 2005 m. sausio 12 d. defektinį aktą pasirašė ir UAB ,,Sevesta“ darbuotojas A. R. , negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu faktą, kad ieškovas informavo atsakovą apie tai, kas atlieka remonto darbus, nes aktas surašytas dar iki to, kada ieškovas su UAB ,,Sevesta“ pasirašė statybos rangos sutartį (t II, b.l. 10). Tai reiškia, kad minėto defektinio akto pasirašymo metu UAB ,,Sevesta“ nebuvo rangovas ir remonto darbai nebuvo pradėti. Be to, defektinis aktas surašytas ta pačia data, kada surašytas ir atsakovo reikalavimas kaskart informuoti apie statybos darbus. Taigi, minėti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas laiku ir tinkamai informavo apie atliekamus remonto darbus ir apie juos atliekančią įmonę, kaip to reikalavo atsakovas.

2005 m. vasario 25 d. tarp UAB „Interselas“ ir UAB „If draudimas“ pasirašytame papildomame susitarime ieškovas, kaip draudėjas, konstatavo, kad apdraustos patalpos yra visiškai suremontuotos ir kad išmokėta 100 000 Lt draudimo išmoka nepadengia apdraustų patalpų remonto išlaidų. Šiuo susitarimus šalys susitarė, kad iki 2005 m. vasario 28 d. atsakovas perves 150 000 Lt draudimo išmokos avansą, o tolesnės žalos sureguliavimo procedūros atidedamos iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau šiame susitarime nėra minima, kas atliko apdraustųjų patalpų remontą ir kokios yra atlikto remonto išlaidos.

Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta atsakovo darbuotoja G. L. (t. II, b.l. 179-180) nurodė, kad draudėjai (atsakovo darbuotojai) jai pateikė ranka rašytą sąmatą. Tačiau ši liudytoja nepatvirtino, kad jai būtų pateikta bendrastatybinė sąmata, kurią pasirašė ir UAB ,,Sevesta“. Byloje esančioje atsakovo pateiktoje ranka rašytoje atstatymo darbų bendrastatybinėje sąmatoje (t. II, b.l. 74-75) rangovas nėra nurodytas. Tuo tarpu patalpų remonto po gaisro pripažinimo tinkamu naudoti 2005 m. kovo 30 d. akte (t. I, b.l. 21, t. II, b.l. 85) eilutėje ,,rangovas“ nurodyta ,,ūkio būdu“. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis, ieškovas atsakovui nepateikė ir rangos sutarties, sudarytos su UAB ,,Sevesta“, nuorašo, nors ši sutartis ir pasirašyta 2004 m. sausio 14 d. data (t. II, b.l. 10-11), t.y. po atsakovo reikalavimo kaskart informuoti apie atliekamus darbus.

Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad pagal 2004 m. sausio 14 d. statybos rangos sutartį, pasirašytą tarp ieškovo ir UAB ,,Sevesta“, ir šios bendrovės sudarytą bendrastatybinę sąmatą patalpų remonto po įvykusio gaisro darbų kaina yra 791 980 Lt. Tuo tarpu ieškovo 2005 m. sausio 18 d. rašte, adresuotame Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkui (t. II, b.l. 46), nurodoma, kad patirta dėl gaisro žala vertinama iki 500 000 Lt. Šiai sumai buvo pareikštas ieškinys ikiteisminio tyrimo byloje (t. II, b.l. 77). Šie faktai taip pat paneigia ieškovo teiginį apie tai, kad jis laiku ir tinkamai informavo apie rangos būdu atliekamus darbus ir darbų rangovą, bei kelia abejonių ieškovo sąžiningumu, jam bendradarbiaujant su atsakovu, kaip draudiku, po įvykusio draudiminio įvykio ir jo siekiu objektyviai nustatyti po įvykio padarytų nuostolių dydį.

Ieškovo nurodytas Panevėžio apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. spalio 10 d. raštas, paaiškinantis, kad patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti 2005 m. kovo 30 d. akte įrašas apie tai, kad statybos darbai buvo atlikti ūkio būdu, atsirado dėl techninės klaidos, negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, jog atsakovui buvo žinoma apie tai, kad darbai buvo atliekami ūkio būdu, tuo labiau, kad šį raštą pasirašė asmuo, nebuvęs priėmimo komisijos nariu, o duomenų, kad techninė klaida akte buvo ištaisyta, nėra.

Taigi, byloje esantys duomenys nepatvirtina ieškovo teiginio, kad jis informavo atsakovą, kaip draudiką, jog patalpų atstatymo darbus vykdys rangos būdu bei kad šiuos darbus atliks UAB ,,Sevesta“. Priešingai, šie duomenys rodo, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad darbai bus atliekami ūkio būdu. Todėl atsakovas, turėdamas duomenų, kad darbai atliekami ūkio būdu, neturėjo pagrindo naudotis draudimo taisyklėse numatyta teise reikalauti, kad ieškovas, kaip draudėjas, suderintų su juo įmonę ar organizaciją, kuri atliks remonto darbus po įvykusio gaisro. Esant tokioms aplinkybėms, pagal Draudimo taisyklių 60 punkto nuostatą atsakovas įgijo teisę nemokėti tos išmokos dalies, kuria padidėjo nuostolis dėl šios sąlygos nesilaikymo. Tai reiškia, kad atsakovas įgijo teisę nemokėti tos išmokos dalies, kuria padidėjo patalpų remonto išlaidos, atliekant remonto darbus rangos būdu, palyginus su ūkio būdu atliekamų darbų kaina.

Dėl remonto darbų kainos

Apeliacinės instancijos teisme ieškovo UAB ,,Interselas“ atstovai pareiškė prašymą skirti komisinę ekspertizę, teigdami, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas ekspertas neatsakė į teismo užduotus klausimus, bei kaip vieną iš galimų ekspertinių įstaigų pasiūlė Vilniaus Gedimino technikos universiteto statybos technologijos ir vadybo katedrą, kurios - vedėjas profesorius Leonas Ustinovičius (t. III, b.l. 165, 169). 2007 m. sausio 11 d. nutartimi teisėjų kolegija paskyrė ekspertizę apdraustojo nekilnojamojo turto po gaisro atliktų remonto darbų kainai nustatyti ir pavedė ją atlikti ekspertų komisijai, susidedančiai iš ekspertų Leono Ustinovičiaus ir Sigito Mitkaus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų, bei Kosto Jurkevičiaus, UAB ,,Kovertas“ direktoriaus, turto vertintojo. Taigi, du iš paskirtųjų ekspertinės komisijos ekspertų paskirti iš paties ieškovo pasiūlytos įstaigos. Visi ekspertizę atlikę ekspertai įrašyti į teismo ekspertų sąrašą. Pagrindo abejoti šių ekspertų nešališkumu nėra, tuo labiau, kad šalys jiems nušalinimų nepareiškė.

Atliktos komisinės ekspertizės akte pakankamai išsamiai ir aiškiai išdėstyta atliktų remonto darbų vertinimo metodika, pateikti paskaičiavimai, sudedamosios jų dalys, todėl kolegija neturi pagrindo nesutikti su ekspertizės akto išvada, pagal kurią apdraustųjų patalpų dalies pradinės būklės atstatymo po įvykusios gaisro kaštų atkuriamoji vertė yra 451 501,20 Lt. (su PVM). Šią ekspertų nustatytą atkuriamąją vertę teisėjų kolegija ir laiko pagrindu neišmokėtos ieškovui priklausančios draudimo išmokos dalies dydžiui nustatyti.

Šalių atstovai, nesutikdami su kai kuriomis ekspertizės akto pozicijomis, išsamių ir argumentuotų prieštaravimų nepateikė. Teismo posėdžio metu apklausti ekspertai patvirtino, kad sąmatiniai atliktų darbų skaičiavimai atlikti 2005 m. kainomis, t.y. laikotarpio, kada remonto darbai ir buvo atlikti, kainomis. Ekspertai taip pat patvirtino, kad buvo atlikti papildomi atliktų darbų apmatavimai ir įvertinti visų būtinų remonto darbų kiekiai. Šiuos ekspertų teiginius iš esmės patvirtina ekspertizės akte esančios ekepertų sudarytos sąmatos. Dėl ekspertzės akto 7 lape nurodytų teiginių, kad sunaikinta elektros ir signalizacijos sistemos, vandentiekio, kanalizacijos ir šildymo vamzdynai bei įranga, buvusi pirmajame pastato aukšte, ekspertai paaiškino, kad šie darbai įvertinti išskleistoje lokalinėje remonto darbų sąmatoje. Kaip matyi iš ekspertizės akto 30-31 lapų, jame iš tiesų yra įvertinti elektros instaliacijos ir signalizacijos sistemų atstatymo darbai. Dėl vamzdynų atstatymo ekspertai paaiškino, kad pirmajame aukšte esantiems vamzdynams atstatyti buvo būtina atlikti apdegusių paviršių valymą, gruntavimą ir dažymą. Kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad draudimo objektas – draudimo liudijime nurodytos patalpos, kurios sudaro tik dalį pastato. Tuo tarpu kitose patalpose esančios sistemos bei vamzdynai nebuvo draudimo objektas ir jų atstatymo darbų atsakovas neprivalo atlyginti.

Dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų.

Kadangi teisėjų kolegija, nustatydama apdraustųjų patalpų dalies pradinės būklės atstatymo po įvykusio gaisro kaštų atkuriamąją vertę, kuri šiuo atveju ir sudaro ieškovui priklausančią draudimo išmoką, kaip pagrindu šiai vertei nustatyti vadovaujasi ekspertinės komisijos aktu ir jame pateikta išvada, tai šalių apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai dėl UAB „Krivita“ ir UAB „Menhiras“ atliktų vertinimų bei pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės akto bei jo išvadų pagrįstumo bylos išnagrinėjimui esminės reikšmės neturi ir nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl dėl šių apeliaciniuose skunduose nurodytų teiginių teisėjų kolegija atskirai nepasisako. Dėl tos pačios priežasties kolegija atskirai nepasisako ir dėl atsakovo UAB ,,If draudimas“ apeliaciniame skunde išdėstyto teiginio, kad teismas, apskaičiuodamas apdraustų patalpų atkūrimo kaštus, neatsižvelgęs į prievolių vykdymo ekonomiškumo principą ir į kaštus nepagrįstai įtraukęs ekspertinėje sąmatoje numatytas papildomas išlaidas.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad ieškovo pateikti dokumentai tiesiogiai nepatvirtina jo įrodinėjamų aplinkybių - realių remonto išlaidų, kad pagal ieškovo pateiktus įrodymus laminato grindų demontavimo ir įrengimo plotas skiriasi nuo faktinio patalpų ploto, darbų kiekiai užaukštinti ir bylos nagrinėjimo metu ieškovai šių kiekių nepagrindė, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų neaišku, kokius konkrečius remonto darbus ir už kokią sumą atliko UAB ,,Sevesta“, ar darbai buvo atlikti UAB ,,Sevesta“, ar ieškovo pirktomis medžiagomis. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi ekspertų komisijos atliktos ekspertizės metu pateiktais būtinų po remonto darbų paskaičiavimais iš šios ekspertizės išvada apie atkūrimo kaštus, atsižvelgdama į aukščiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes apie ieškovo elgesį, pateikiant atsakovui bei valstybės institucijoms duomenis apie gaisro metu padarytos žalos dydį, konstatuoja, kad ieškovo apeliaciname skunde išdėstyti argumentai apie tai, kad remonto darbus 2005 m. sausio 14 d. statybos rangos sutarties pagrindu atliko rangovas UAB „Sevesta“ ir tai įrodantys PVM sąskaitos faktūros bei atliktų darbų aktai, pagal kuriuos tiesioginės remonto išlaidos sudarančios 791 980 Lt sumą, nepaneigia minėtos pirmosios instancijos teismo išvados ir ekspertų komisijos pateiktame teismo ekspertizės akte nurodytos išvados, kad apdraustų patalpų atstatymo kaštų atkuriamoji vertė yra 451 501,20 Lt. Tuo tarpu aplinkybė, kad draudimo sutartis yra visiško nuostolių atlyginimo priemonė, užtikrinanti draudėjo turtinių praradimų atlyginimą, ir kad ieškovo nustatyta nuostolių suma - 791 980 Lt - neviršijo draudimo sutartyje numatytos 840 000 Lt draudimo sumos, nepaneigia šios sutarties šalių pareigos nustatyti realų, objektyvų draudiminio įvykio metu atsiradusių nuostolių dydį.

Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atkūrimo kaštus, į juos įtraukė ir PVM, tuo pažeisdamas kompensacinę draudimo išmokos paskirtį ir išeidamas už ieškinio reikalavimo ribų. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas iš esmės sutinka su atsakovo teiginiu, kad PVM suma į faktiškai gaisro metu patirtų nuostolių sumą neturi būti įskaičiuojama, nurodydamas, kad jis reiškė reikalavimą sumai, į kurią nebuvo įskaičiuojamas PVM, ir teismas tik per klaidą nurodė, kad jog faktinė gaisro metu sugadinto turto atstatymo kaina yra 764 915 Lt su PVM, o faktiškai teismas neišėjo už pareikšto ieškinio ribų. Kaip matyti iš ekspertinės komisijos atliktos ekspertizės akte esančios lokalinės sąmatos (ekspertizės akto l. 24), išskleistos lokalinės sąmatos (ekspertizės akto l. 31) bei palyginamosios lentelės 2.2 (ekspertizės akto l. 38), į išvadoje nurodytą apdraustų patalpų atstatymo kaštų atkuriamąją vertę - 451 501,20 Lt - yra įskaičiuotas PVM. Kadangi ieškinys dėl likusios draudimo išmokos dalies priteisimo yra pareikštas, į ieškinio kainą neįskaičiavus apdrausto turto remonto išlaidų PVM, tai atsakovui priklausanti draudimo išmoka yra 382 630 Lt (662,20 kv. m. ploto patalpų remonto kaina be PVM). Tokiu būdu, vieno kvadratinio metro apdraustų aptalpų ploto remonto kaina po įvykusio gaisro yra 577,82 Lt (be PVM). O tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai pagrįstai ir teisingai nustatė apdraustų patalpų pradinės būklės atstatymo atkuriamąją vieno kvadratinio metro vertę, tačiau neteisingai nustatė apdraustųjų patalpų plotą.

Šalys pripažįsta ir neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad 296 687 Lt draudimo išmoka yra išmokėta. Todėl ieškovui priteistina draudimo išmokos suma 85 943 Lt (382 630 Lt -296 687 Lt = 85 943 Lt).

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino įstatymą, tačiau, nustatydamas nagrinėjamos draudimo sutarties objektą, jis vis tik tinkamai neįvertino ir neišaiškino sutarties sudarymo aplinkybių bei sudarytos sutarties sąlygų, tuo pažeisdamas proceso teisės normas bei draudimo sutarties sudarymą ir vykdymą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir šie pažeidimai yra pagrindas pirmosios instancijos sprendimą iš dalies pakeisti, iš atsakovo ieškovui priteistą draudimo išmokos sumą sumažinant iki 85 943 Lt. (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinus priteistas sumas, atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2, 4 d.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos jo prašymu paskirtai teismo ekspertizei apmokėti, neatlyginamos, o likusi į teismo depozitinę sąskaitą jo įmokėto užstato ekspertizės išlaidoms padengti dalis ieškovui grąžinama (CPK 93 str. 1, 3 d., t. III, b.l. 202, t. IV, b.l. 6, 7, 30-31, 33, 93). Iš ieškovo taip pat priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (t. III, b.l. 146, t. IV, b.l. 11, CPK 96 str.).

Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jam iš ieškovo proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai (CPK 93 str. 3 d., 98 str. 3 d., t. III, b.l.113, t. IV, b.l. 100-101).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

,,Ieškovo UAB ,,Interselas“ (įm. kodas 148430728) ieškinį atsakovui UAB ,,If draudimas“ (įm. kodas 111686815) dėl draudimo išmokos priteisimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo UAB ,,If draudimas“ ieškovui UAB ,,Interselas“ 85 943 Lt nesumokėtos draudimo išmokos, šešių procentų metines palūkanas nuo 85 943 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2005 m. liepos 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 573 Lt žyminio mokesčio ir 1 076 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,If draudimas“ 1 185 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Teismo ekspertui Voldemarui Makarevičiui išmokėti už ekspertizės atlikimą iš Panevėžio apygardos teismo specialiosios sąskaitos 8 000 Lt.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Interselas“ atsakovui UAB ,,If draudimas“ 6 532 Lt ekspertizės išlaidų ir 5 636 Lt advokato pagalbos išlaidų“.

Priteisti atsakovui UAB ,,If draudimas“ iš ieškovo UAB ,,Interselas“ 1 480 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 700 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Interselas“ 85,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Grąžinti ieškovui UAB ,,Interselas“ 1 280 Lt, įmokėtų į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą ekspertizei atlikti.