- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-04-26
- Bylos Nr.
- 2-180-227/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- B UAB „Megavita“
- Atsakovas
- V., V. L., E., E. L., V
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
- Kategorijos
- 25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Margarita Dzelzienė ,sekretoriaujant Vilmai Daukšienei , dalyvaujant ieškovo B UAB „Megavita“ atstovams administratoriui V. P. ir advokatui Algimantui Kolpertui, atsakovams V. L., E. L. ir J. V., trečiajam asmeniui atsakovų pusėje L. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Megavita" administratoriaus ieškinį atsakovams V. L., E. L. ir J. V. , trečiajam asmeniui atsakovų pusėje L. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo .
B UAB „Megavita“ administratorius ieškiniu CK 6.66 straipsnio ir papildomai CK 1.81 str., 1.86 str., 1.87 str. pagrindais prašo pripažinti negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo sutartį, sudarytą 2005-06-17 tarp V. L., E. L. ir J. V. nuo jos sudarymo momento ir taikyti vienašalę arba dvišalę restituciją gražinant V. L. ir E. L. butą.
Nurodo, kad UAB „Megavita“ direktore ir vienintele akcininke buvo atsakovė V. L.. Kadangi įmonė įsteigta santuokoje, todėl atsakovas E. L. laikytinas bendrovės išleistų akcijų bendrasavininkiu. Teismas 2005-06-22 iškėlė bankroto bylą UAB „Megavita“ . Bankrutuojanti bendrovė yra atsakovų V.ir E. L. kreditorius bendrai 45 817,44 Lt sumai pagal įsiteisėjusį 2005-12-19 sprendimą civilinėje byloje Nr 2-318-278/2005, kuriuo atsakovų V ir E. L. sudarytos buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartys, pripažintos negaliojančiomis ir iš šios sutarties gautos lėšos priteistos bendrovei. Atsakovai neturi turto į kurį būtų galima nukreipti žalos išieškojimą. Žala bendrovei padaryta 2002-2003 m. sudarant buto nuomos sutartis ir V.ir E. L. nepagrįstai gaunant nuompinigius. Nuo šio laiko skaičiuotinas 10 metų senaties terminas, kuris nepasibaigęs. Ginčijama 2005-06-17 buto pardavimo sutartis pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus teises, nes jis negali gauti priteistų sumų iš V. ir E. L. patenkinimo ir iš to negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Butą parduodami atsakovai žinojo apie inicijuotą bankroto bylos iškėlimą UAB „Megavitai“, žinojo, kad nepagrįstai gavo pinigines lėšas iš bendrovės pagal neteisėtas buto nuomos sutartis ir parduodami pačių įvertintą 30 200Lt sumai butą už 15 000Lt, pirktą prieš mėnesį laiko, siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi- išieškojimo nukreipimo į butą. Skolininkai sandorį sudarė su artimu giminaičiu- atsakovės V. L. tėvais, todėl preziumuojamas sandorio šalių nesąžiningumas. Laiko, kad sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, yra tariamas, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, nes J. V. niekada negyveno įsigytame bute, turi pastovią gyvenamą vietą Telšiuose ir butas jai nebuvo reikalingas. Bute neregistruota bendrovė.
Pripažino, kad atsakovų V. ir E. L. vardu registruotą butą, priklausantį jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą bankui už bendrovei suteiktą paskolą , pardavė priverstine tvarka už 72 800Lt. Liko nepatenkinta bendrovės kreditorinių reikalavimų 256 276Lt sumai.
Atsakovai Violeta ir E. L. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priešingu atveju prašo taikyti ieškininę senatį. Nurodo, kad jie 2005-06-17 parduodami butą nebuvo ieškovo skolininkai, nežinojo ir negalėjo žinoti apie bendrovės kreditorius, kurių interesus galėjo pažeisti jų- fizinių asmenų sudaryta sutartis, nes jie, kaip bendrovės akcininkai, neatsako už bendrovės skolas(ABĮ 14 str.2d, CK 2.50 str.2d) . Buto pardavimo metu bendrovė buvo skolinga E. L.- neišmokėtas atlyginimas ir todėl ji įtraukta į bankrutuojančios UAB „Megavita“ kreditorių sąrašą. Kadangi bendrovė pardavė už 72 000Lt pardavė jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, įkeistą bankui už UAB „Megavitai“ suteiktą paskolą ir gautais pinigais bendrovė atsiskaitė su savo kreditoriui- banku, jie nurodytai 72 000Lt sumai įgijo kreditorinį reikalavimą. Pripažįsta, kad bendrovės skolininkais jie tapo 2006-06-01, įsiteisėjus teismo 2005-12-19 sprendimui. Iki tol jie nebuvo skolingi bendrovei, buto nuomos sutartys buvo galiojančios ir jas šalys vykdė.
Teigia, kad niekada nevengė atsiskaitymo su kreditoriais. UAB „Megavita“ nuomojamos parduotuvės patalpos buvo mažos, nebuvo patalpų dokumentų tvarkymui, todėl 2005-05-16 asmeninės nuosavybės teises nusipirko apleistą vieno kambario butą už asmenines lėšas - 15 000Lt, sandorį registravo nekilnojamo turto registre. Tuo pačiu metu mažino bendrovės skolas- iki bankroto bylos iškėlimo VMI turimą įsiskolinimą sumažino 15 000Lt suma. Kadangi butą pertvarkant bendrovės tikslams reikėjo įdėti papildomai apie 30 000Lt, pinigų bendrovė neturėjo, o jiems pragyvenimui pradėjo stigti pinigų, nes V. L. negavo atlyginimo, įstojo į mokamas studijas, todėl butą pardavė už tą pačią kainą kaip pirko- 15 000Lt. Pardavus butą turimo turto apimtis nesumažėjo, nes už jį gavo tiek pinigų, kiek buvo išleidę. Butui suvaržymai nebuvo taikyti. Įsigytą turtą J ir L. V. naudoja kaip UAB „Lisitėja“, kurios akcijos jiems priklauso, ofisą ir kuris randasi netoli UAB „Lisitėja“ kavinės (Respublikos 33, Panevėžys). Atsakovo E. L. su J.ir L. V. nesiejo giminystės santykiai, ieškovas neįrodė, kad sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Jei teismas laikytų, kad yra ieškinys pagrįstas CK 6.66 str.pagrindu, prašo taikyti ieškininę senatį, kurią skaičiuoja nuo nutarties iškelti bankroto bylą dienos- 2005-06-22, nes ginčijama sutartis įregistruota nekilnojamojo turto registre 2005-06-17 , todėl yra vieša. Ieškinys pareikštas 2007-01-10, t.y pasibaigus senaties terminui.
Atsakovė J. V. ir trečiasis asmuo atsakovų pusėje L. V. prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą arba taikyti ieškininę senatį. Nurodo, kad jie, kaip verslininkai ieškojo patalpų verslui plėstis. Nors V.ir E. L. pasiūlytas butas buvo apleistas, tačiau yra greta jų išsinuomotos kavinės patalpų, jo kaina atitiko realią vertę, todėl iš kitų parduodamų butų pasirinko šį, sumokėdami už jį 15 000Lt. Sutartis sudaryta už ekonomine logika pagrįstą kainą verslo interesų tenkinimui ir negali būti vertinama kaip viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris. Sutartis patvirtinta notarine tvarka, pilnai įvykdyta, butas parduotas už tą pačią, kaip įgytas, kainą, nuosavybės teisės registruotos nekilnojamo turto kadastre, jį J. Ir L. V. naudoja verslo interesais- kaip UAB „Lisotėja“ ofisą, todėl negali būti laikomas tariamu sandoriu. Be to, ieškovas prašydamas taikyti vienašalę restituciją, pripažįsta, kad sutartis buvo realiai įvykdyta, o įvykdytas sandoris nelaikomas tariamu. Vien ta aplinkybė, kad buto pirkėjus ir tik pardavėją V. L. sieja artimi giminystės santykiai savaime nerodo jo tariamumo, ar nesąžiningumo, nes jų šeimoje įprasta, kad verslo reikalus vaikai sprendžia atskirai, o sandoriai sudaromi remiantis ekonomine logika. Apie bendrovės skolas jie sužinojo tik po bankroto bylos iškėlimo, apie V. ir E. L. skolinius įsipareigojimus, jų dydį- po sprendimo(2005-12-19) priėmimo. Prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą arba taikyti ieškininę senatį.
Ieškinys atmestinas(CPK 178 str., CK 1.126 str.2d, 1.131 str.1d).
Reikalavimą pripažinti 2005-06-17 buto pardavimo sutartį negaliojančia LR CK 6.66 str pagrindu ir papildomais CK 1.81 str, 1.86 str ir 1.87 str pagrindais reiškia ieškovo UAB „Megavita“ administratorius, kaip atsakovų V. ir E. L. kreditorius pagal Panevėžio apygardos teismo 2005-12-19d. sprendimą, kuriuo bendrovei iš jų kiekvieno priteista po 22 908,72Lt , bei dėl to, kad atsakovė V. L. yra UAB „Megavita“ akcininkė, o bendrovė turi kreditorinių įsipareigojimų. Kadangi akcininkai neatsako už UAB skolas(ABĮ 14 str.2d, ir CK 2.50 str.2d), todėl šioje byloje neturi reikšmės bankroto bylos iškėlimo metu buvę bendrovės kreditoriai, bei iš to bendrovės galimybė atsiskaityti su jais. Vadinasi, šioje byloje administratorius negali ginti kitų bendrovės kreditorių teisių, išskyrus pačios bendrovės teisę gauti reikalavimo, priteisto 2005-12-19d. sprendimu, patenkinimą iš skolininkų turto- ginčijamo buto, nes, kaip teigia ieškovas, atsakovai kito turto neturi, vykdomasis raštas E. L. atžvilgiu grįžo neįvykdytas su turto neradimo aktu, o iš V. L. priteista pinigų suma išieškoma iš jos darbo užmokesčio.
Taikant actio Paulino institutą, kaip prašo ieškovas, būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, nes šiuo pagrindu reiškiant ieškinį pirmiausia siekiama atstatyti pažeistą skolininko mokumą, sugražinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido tretiesiems asmenis, esant jo prievolei kreditoriui, tuo pažeisdamas kreditoriaus teisę gauti reikalavimo patenkinimą.
Teisė ieškovui reikšti ieškinį nurodytu CK 6.66 str. pagrindu atsirado 2006-06-01 įsiteisėjus Panevėžio apygardos apylinkės teismo 2005-12-19d. sprendimui, kuriuo 2003-02-02 nuomos sutartis, sudaryta tarp V. L. ir UAB „Megavita“ dalyje dėl nuomos dydžio pripažinta negaliojančia ir šioje dalyje nuomos mokestis sumažintas nuo 2000Lt iki 300Lt /mėn, o 2004-02-02 tų pačių patalpų nuomos sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, bei atitinkamai iš atsakovų V.ir E. L. pagal nurodytas buto nuomos sutartis priteista dalis jų gautų piniginių lėšų ieškovui(b.l.7-8). Vadinasi ginčijamo sandorio sudarymo metu- 2005-06-17 atsakovai L. ir E. L. neturėjo galiojančios prievolės ieškovui UAB “Megavita“ . Kadangi atsakovai V.ir E. L. nebuvo skolininkais ieškovo UAB „Megavita“ atžvilgiu, todėl ieškinys, pareikštas CK 6.66 str. pagrindu- atmestinas.
Sandorį, pažeidžiantį kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, kaip šioje byloje teigia ieškovas- kreditorius, CK 6.66 str. 1dalyje numatytu pagrindu turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidžiantį sandorį(CK 6.66 str.3d.). Minėta, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2005-06-17 ir tą pačią dieną jis įregistruotas Nekilnojamo turto registre(b.l.14). Nekilnojamo turto registro duomenys- vieši, todėl nė viena ginčo šalių negali teisintis nežinojusi nekilnojamo turto registro duomenų(LR nekilnojamo turto registro įstatymo 16 str.). Teismo 2005-06-22 d. nutartis iškelti bankroto bylą UAB “Megavita“ įsiteisėjo 2005-06-30 ir nuo šios dienos administratorius pradėjo administruoti bendrovę. Vadinasi ieškovas 2005-06-30 sužinojo arba turėjo sužinoti apie buvusios UAB „Megavita“ direktorės V. L. sudarytą 2005-06-17 sandorį. Todėl nuo 2005-06-30 pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminas sandorio nuginčijimui CK 6.66 str.1d. pagrindu (CK 6.66 str.3d, CK 1.127 str.1d). Ieškinys priimtas teisme 2007-01-15(registruotas teisme 2007-01-12 Nr.I13), t.y praleidus ieškininės senaties terminą. Atsakovai prašo taikyti ieškininę senatį, duomenų, kad senaties terminas buvo nutrauktas, nėra, o ieškovas neprašo atnaujinti pasibaigusio termino. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys atmestinas ir dėl senaties termino (CK 1.126 str. 2d, 1.131 str.1d).
Ieškovas ginčydamas 2005-06-17 sandorį papildomais CK 1.81 str., CK 1.86 str ir CK 1.87 str. pagrindais, ieškinio neįrodė(CPK 178 str.).
Kaip minėta, sandorio sudarymo metu atsakovai V.ir E. L. neturėjo galiojančios prievolės ieškovo UAB „Megavita“ atžvilgiu ir nebuvo UAB „Megavita“ skolininkai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas sandoris pilnai įvykdytas: pirkėja J. V. butą perėmė, už jį sumokėjo prieš sutarties pasirašymą(sutarties 3p ir 9p- b.l.40, pakvitavimas- b.l.41, išrašas iš banke esančios sąskaitos- b.l.) ir 2005-06-17 įregistravo nekilnojamo turto kadastre(b.l.14) bei moka mokesčius, susijusius su buto išlaikymu ( b.l.73,74,77) . UAB „Lisitėja“, kurios akcininkai yra J.ir V. V. (b.l. 62,63) 2006-07-07 išsinuomotose patalpose įrengė kavinę (b.l.64-65). Atsižvelgiant į veiklos specifiką- kavinė, kuriai keliami ypatingi san. epideminiai reikalavimai, į jos patalpų dydį(nėra pagalbinių patalpų), į tai, jog nupirktasis butas randasi netoli kavinės, o J.ir L. V. gyvenamoji vieta -Telšiuose, tikėtina, kad J.ir L. V. butą naudoja kaip UAB „Lisitėja“ ofisą ir kaip kavinės pagalbines patalpas(skalbiami kavinės spec.rūbai, staltiesės ir kt) bei savo asmeninėms reikmėms. Kadangi sandoris įvykęs , nėra pagrindo pripažinti jį tariamu - CK 1.86 str., ar apsimestiniu sandoriu- CK 1.87 str, juo labiau, kad ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo kokiam sandoriui pridengti buvo sudarytas ginčijamas sandoris.
Pagal CK 1.81 straipsnio prasmę, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą, t.y turi būti žinomas priešingas teisei tikslas. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (CPK 178str.). Ginčijamo sandorio šalys gyvena skirtinguose miestuose, verčiasi skirtinga veikla. Todėl tikėtina, kad J.ir L. V. pirkdami butą nežinojo ir negalėjo žinoti apie dukters V. L. 2003 ir 2004m. sudarytus sandorius ir tuo pačiu negalėjo žinoti, kad tie sandoriai po 2-3 metų bus revizuojami(ginčijami) ir dalis gautų lėšų bus priteista iš V.ir E. L.. Vadinasi negalėjo žinoti, kad sandoriu pažeidžiamos UAB „Megavita“ teisės, kaip tvirtina ieškovas, juo labiau, kad šiuo sandoriu jos ir nebuvo pažeistos, nes , kaip nustatyta, galiojančios prievolės tuo metu nebuvo. Ginčijamas sandoris- atlygintinas. Nors butas parduotas už 15 000Lt, t.y. mažesne nei rinkos verte(sutartyje ji nurodyta 30 200Lt), tačiau V.ir E. L. šį butą pirko prieš mėnesį už tą pačią 15 000Lt kainą(įvertintas 19 500Lt) (b.l.42 sutarties 2d) . V. L. , nupirktą butą planavo panaudoti verslo tikslais, jį įregistravo Nekilnojamo turto registre. Butas V ir E. L. ir J.ir L. V. paaiškinimu buvo apleistas . J. ir L. V. žinojo buto įsigijimo kainą ir jiems buvo reikalingos patalpos verslo plėtimui, o V.ir E. L. pasiūlytas butas atitiko jiems reikalingų patalpų keliamus reikalavimus dydžio, vietos atžvilgiu ir pan. Tikėtina, kad V. ir E. L. šeimai skubiai reikėjo lėšų pragyvenimui, nes, nepriklausomai nuo to, kad bendrovė sumažino įsiskolinimą kreditoriui VSDFV, V. L. nepavyko atgaivinti verlo- UAB „Megavita“ veiklos ir dėl UAB „Megavitai“ buvo iškelta bankroto byla, o V. L. negavo atlyginimo už 2005m.06 mėnesį, bei įstojo į mokamas studijas. Iš šių aplinkybių seka, kad butas pirktas V. L. verslo tikslu, tapo nereikalingas, o neturint lėšų pragyvenimui, jo išlaikymas šeimai netgi nuostolingas. Ieškovas nepateikė duomenų, kad buto vertė per 1 mėnesį ženkliai pakilo . Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad tuo metu buvusiomis sąlygomis buto pardavimas už jo įsigijimo kainą laikytinas normaliu ekonominiu sandoriu. Tiek buto pirkimo, tiek pardavimo sutartyse nurodytos buto rinkos vertės iš esmės atspindi vidutinę statistinę analogiško buto kainą, o ne konkretaus buto įvertinimą, ką patvirtina ta aplinkybė, kad to paties buto rinkos vertės per mėnesį laiko pasikeitė nuo 19 500Lt iki 30 200Lt(b.l.42,40). Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė , jog ginčijamas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei -CK 181str.(CPK 178 str.).
Vertinant sudarytą sandorį, atsakovų veiksmus, pažymėtina, kad V.LInartienė už banko suteiktą paskolą UAB „Megavitai“ buvo įkeitusi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priverstinai buvo parduotas už 72 800Lt ir gautomis lėšomis atsiskaityta su UAB „Megavita“ kreditoriumi- banku(b.l.12).
Aptartais motyvais atmetus ieškinį , iš ieškovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 93 str., 88 str.1d.3p).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytu ir remdamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 str.,
Nusprendė:
Ieškovo UAB“Megavita“ , į.k. 4816429 ieškinį atmesti .
Priteisti iš UAB „Megavita“30,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka , skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.