Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

gynėjams advokatams Jolantai Savickaitei, Jolantai Teresei Litvinskienei, Birutei Strimaitytei, Romualdui Matoniui, Loretai Guižauskienei, Konstantinui Mironovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistųjų V. S. , A. G. , A. K. , W. S. , R. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 3 d. - laisvės atėmimu dvylikai metų ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 24 str. 4 d., 199 str. 2 d. - laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d.d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 300 str. 1 d. - laisvės atėmimu trims mėnesiams;

- pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 3 d. - laisvės atėmimu dvylikai metų ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 24 str. 4 d., 199 str. 2 d. – laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. 9 d., šios bausmės ir bausmė, paskirta 2004 m. birželio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 260 str. 3 d. - laisvės atėmimu dvylikai metų;

- pagal BK 199 str. 2 d. - laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d.d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 260 str. 3 d., vadovaujantis BK 62 str. 1 d. ir 3 d. 1 p., laisvės atėmimu septyneriems metams;

- pagal BK 199 str. 2 d. - laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d.d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 260 str. 3 d. - laisvės atėmimu dešimčiai metų;

- pagal BK 260 str. 2 d. - laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d.d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

S. K. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d., išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo nusikaltimo padaryme.

Skundžiamu nuosprendžiu konfiskuoti A. G. , W. S. ir A. K. mobilaus ryšio telefonai.

Iš A. G. priteista 100 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. N. ir išteisintas S. P. , tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R.L. nuteistas už tai, kad gavęs iš A.K. tikro dokumento suklastojimui reikalingą informaciją apie tai, kad A.K. nuotrauka yra pas pastarojo sugyventinę J. P., ir pastarosios telefono numerį nuotraukos paėmimo laiko ir vietos suderinimui bei paėmęs iš J.P. A.K. nuotrauką, nuo 2003 m. liepos 29 d. iki 2003 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje, perduodamas A.K. nuotrauką nenustatytiems asmenims, padėjo suklastoti tikrą dokumentą - Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), išduotą D.Š.-V. vardu, kuris nenustatytų asmenų buvo suklastotas, įklijuojant į pasą A.K. nuotrauką.

A. K. nuteistas už tai, kad padėjo suklastoti tikrą dokumentą-Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), išduotą D.Š.-V. vardu, nurodydamas R.L. tikro dokumento suklastojimui reikalingą informaciją apie tikro dokumento suklastojimui reikalingą jo fotonuotraukos buvimo vietą, tai yra, pas jo sugyventinę J.P. bei nurodydamas pastarosios telefono numerį nuotraukos paėmimo laiko ir vietos suderinimui, dėl ko nuo 2003 m. liepos 29 d. iki 2003 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, R.L. paėmė A. K. nuotrauką ir perdavė nenustatytiems asmenims, kurie įklijuodami A. K. nuotrauką, suklastojo tikrą dokumentą-Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), išduotą D.Š.-V. vardu.

V. S. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugpjūčio 2 d., apie 13 val. 35 min., Vilniaus apskrities centriniame pašte, esančiame Gedimino pr. 7, Vilniuje, naudodamasis “Western Union” teikiama pinigų persiuntimo paslauga, pinigų perlaida (duomenys neskelbtini) siųsdamas pinigus 10183,60 Lt į Olandiją, Amsterdamo m., gavėjui D. N., pasirašydamas siuntėjo D.Š.-V. vardu, suklastojo tikrą dokumentą – 2003 m. rugpjūčio 2 d. “Western Union” pinigų siuntimo blanką.

Taip pat, R. L., V. S., A. K., D. N., W. S. ir A. G. nuteisti už tai, kad R. L. ir V. S. turėdami tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu bei tikslu jas platinti, gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, subūrė organizuotą grupę, įtraukdami į ją vykdytojus: A. K. , D. N. , A. G. , o per D. N. ir W. S. , vadovavo jiems bei koordinavo šių asmenų veiklą, o būtent: suteikė vykdytojams D. N. ir A. K. būtinas priemones bei duomenis labai didelio kiekio psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijimui, 2003 m. rugpjūčio 2 d., apie 13 val. 35 min., Vilniaus apskrities centriniame pašte, esančiame Gedimino pr. 7, Vilniuje, naudodamiesi “Western Uninion” teikiama pinigų persiuntimo paslauga, pinigų perlaida (duomenys neskelbtini) išsiuntė pinigus 10183,60 Lt į Olandiją, Amsterdamo m., gavėjui D. N. ir A. K. narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimui. D. N. ir A. K. nurodė Olandijoje įgyti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jas laikyti iki atskiro nurodymo jas gabenti, dėl ko 2003 m. rugpjūčio mėn., nuo 2 d. iki 10 d., Olandijoje, nenustatytu laiku ir vietoje D.N. ir A.K. bendrais veiksmais iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų: 15 vnt. plastikinių maišelių su labai dideliu kiekiu, 2914.38 g kanapių ir jų dalimis, vieną plastikinį įpakavimą su 9.621 g baltos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 4.983 g kokaino, du vokus ir vieną plastikinį įpakavimą su 5000 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis, tai yra, 377.184 g MDMA psichotropinės medžiagos, bei vieną plastikinį maišelį su 13 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 0.941 g MDMA psichotropinės medžiagos, ir šias medžiagas pastarieji laikė Olandijoje, Amsterdamo m.

R. L. ir V. S., tęsdami nusikalstamą veiką, bendrais veiksmais organizavo labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų neteisėtą platinimą, gabenimą į Norvegiją, tai yra, 2003 m. rugpjūčio mėn., nuo 6 d. iki 9 d., per nenustatytus asmenis susitarė su A. G. , kad šis 2003 m. rugpjūčio 10 d. nuvyks į Olandijos Rotardamo m. autobusų stotį ir iš A.K., D.N. įgijęs labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, gabens ją į Norvegiją, perdavė A.G. informaciją apie psichotropinių medžiagų įgijimo Olandijoje vietą ir laiką, A.K. Olandijos telefono abonento numerį, psichotropinių medžiagų įgijimo Olandijoje vietos ir laiko suderinimui, 700 eurų kelionės iš Olandijos į Norvegiją išlaidoms, o D. N. ir A. K. nurodė nugabenti neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas į Olandijos, Rotardamo miesto autobusų stotį ir perduoti jas A.G., dėl ko D.N. ir A.K., vykdydami nurodymą, nenustatytomis aplinkybėmis bei transporto priemone nuo Amsterdamo m. iki Rotardamo m. autobusų stoties neteisėtai gabeno ir 2003 m. rugpjūčio 10 d. perdavė A. G. 5000 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis, tai yra, 377.184 g MDMA psichotropinės medžiagos, ir tokiu būdu šias medžiagas neteisėtai platino, o A.G., gavęs iš nenustatyto asmens 700 eurų kelionės išlaidoms, A.K. telefono abonemento numerį bei iš nenustatyto asmens nurodymą nuvykti į Olandiją ir iš A.K. bei D. N. įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir toliau šias medžiagas gabenti į Norvegiją tikslu perduoti ją nenustatytiems asmenims, 2003 m. rugpjūčio 10 d., apie 21 val., Olandijoje, Rotardamo m. autobusų stotyje, paimdamas iš D. N. ir A. K., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 5000 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis, tai yra, 377.184 g MDMA psichotropinės medžiagos. Šią medžiagą neteisėtai laikė iki 2003 m. rugpjūčio 11 d. 9 val. Rotardamo m.

R.L. ir V.S. 2003 m. rugpjūčio 11 d. nutarę perduotų A.G. psichotropinių medžiagų negabenti į Norvegiją, tęsdami nusikalstamą veiką, A.G. davė nurodymą grąžinti psichotropines medžiagas A.K. ir D.N., be to, nurodė A. K. ir D. N. 2003 m. rugpjūčio 11 d. nuvykti į Olandijos Rotardamo m. autobusų stotį ir iš A. G. susigražinti 2003 m. rugpjūčio 10 d. A. G. perduotas psichotropines medžiagas ir jas kartu su 2003 m. rugpjūčio mėn. nuo 2 d. iki 10 d. įgytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pargabenti iš Olandijos į Lietuvą, to išdavoje:

2003 m. rugpjūčio 11 d. Olandijoje, Rotardamo m. autobusų stotyje, D. N. ir A. K. bendrais veiksmais, paėmę iš A. G. 5000 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis, tai yra, 377.184 g MDMA psichotropinės medžiagos, neteisėtai jas gabeno iš Olandijos, Rotardamo m. autobusų stoties į Amsterdamo m., kur jas neteisėtai laikė iki 2003 m. rugpjūčio 12 d., ir tęsdami nusikalstamą veiką 2003 m. rugpjūčio 12 d. toliau neteisėtai gabeno visas įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas: 15 vnt. plastikinių maišelių su labai dideliu kiekiu, tai yra 2914.38 g kanapių ir jų dalimis, vieną plastikinį įpakavimą su 9.621 g baltos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 4.983 g kokaino, du vokus ir vieną plastikinį įpakavimą su 5000 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis, tai yra, 377.184 g MDMA psichotropinės medžiagos, bei vieną plastikinį maišelį su 13 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 0.941 g MDMA psichotropinės medžiagos, nuo Olandijos Amsterdamo m. iki Utrechto m. automobilių turgaus, kur D. N. susitarus su mikroautobuso (duomenys neskelbtini) vairuotoju W.S. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pargabenimo į Lietuvos Respubliką už 200 eurų atlygį bei D. N. , A. K. , W. S. bendrais veiksmais paslėpus vieną plastikinį maišelį su 13 vnt. tablečių, kurių sudėtyje 0.941 g MDMA, rankinėje, o kitas narkotines ir psichotropines medžiagas mikroautobuso (duomenys neskelbtini), salone esančioje garso kolonėlės dėžėje, šias medžiagas neteisėtai toliau gabeno nuo Olandijos Utrechto m. iki Lenkijos-Lietuvos valstybinės sienos, Kauno muitinės Lazdijų kelio posto, kur 2003 m. rugpjūčio 13 d., apie 19 val. 12 min., buvo sulaikyti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

Taip pat, R.L., V.S., A.K., D.N. ir W.S. nuteisti už tai, kad R. L. ir V. S. veikdami toje pačioje organizuotoje grupėje kaip organizatoriai, nurodė organizuotos grupės vykdytojams nuteistiesiems A. K., D. N. neteisėtai įgytas psichotropines ir narkotines medžiagas gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, dėl ko A.K., D.N., vykdydami organizatorių nurodymą ir veikdami bendrai su W. S. , 2003 m. rugpjūčio 13 d., apie 19 val. 12 min., važiuodami per Lenkijos-Lietuvos valstybinės sienos, Kauno muitinės Lazdijų kelio postą, mikroautobusu (duomenys neskelbtini), priklausančiu T.K., vairuojamu W.S., neturėdami leidimo, nepateikdami muitinės kontrolei ir šios kontrolės išvengdami, paslėpę automobilio-mikroautobuso salone esančioje garso kolonėlės dėžėje gabeno: 15 vnt. plastikinių maišelių su labai dideliu kiekiu, tai yra 2914.38 g kanapių ir jų dalimis, vieną plastikinį įpakavimą su 9.621 g baltos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 4.983 g kokaino, du vokus ir vieną plastikinį įpakavimą su 5000 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis, tai yra, 377.184 g MDMA psichotropinės medžiagos, bei D. N. priklausančioje rankinėje vieną plastikinį maišelį su 13 vnt. tablečių, kurių sudėtyje 0.941 g MDMA.

Taip pat, A. G. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo didelį kiekį, tai yra, 77.088 g MDMA psichotropinės medžiagos, kurią neteisėtai gabeno iki savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai laikė iki 2003 m. rugpjūčio 14 d. 13 val. 30 min., kuomet kratos metu ją rado Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

S. K. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad veikdamas kaip padėjėjas organizuotoje grupėje su organizatoriais – V. S. , R. L. , vykdytojais – A. K. , A. G. , D. N. , W. S. , bei kitu padėjėju S. P. , padėjo neteisėtai įgyti Olandijoje labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, tikslu jas gabenti iš Olandijos į Norvegiją, šiais veiksmais: vykdydamas R. L. ir V. S. nurodymus dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų neteisėto gabenimo iš Olandijos į Norvegiją, 2003 m. nuo liepos 29 d. iki rugpjūčio 6 d., tiksliau nenustatytu laiku, R. L. perduodamas S. K. duomenis ir priemones, būtinas labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimui Olandijoje ir gabenimui iš Olandijos į Norvegiją, tai yra informaciją apie psichotropinių medžiagų įgijimo Olandijoje vietą ir laiką, A. K. telefono numerį, psichotropinių medžiagų įgijimo Olandijoje vietos ir laiko suderinimui, 700 eurų kelionės iš Olandijos į Norvegiją išlaidoms, pavedė surasti asmenį, galintį iš Olandijos į Norvegiją gabenti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, dėl ko S. K. susitarė su S.P., kad pastarasis susitars su A.G. dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo Olandijoje ir jų gabenimo iš Olandijos į Norvegiją bei perdavė S.P. informaciją apie psichotropinių medžiagų įgijimo Olandijoje vietą ir laiką, A.K. telefono numerį psichotropinių medžiagų įgijimo Olandijoje vietos ir laiko suderinimui, perdavė S. P. informaciją apie psichotropinių medžiagų įgijimo Olandijoje vietą ir laiką, 700 eurų kelionės iš Olandijos į Norvegiją išlaidoms. Todėl 2003 m. rugpjūčio mėn., nuo 6 d. iki 9 d., S. P. susitaręs su A. G. dėl to, kad A. G. 2003 m. rugpjūčio 10 d. nuvyks į Olandijos Rotardamo m. autobusų stotį ir iš A. K. bei D. N. įgijęs labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, gabens ją į Norvegiją, perdavė A. G. informaciją apie psichotropinių medžiagų įgijimo Olandijoje vietą ir laiką, A. K. Olandijoje telefono abonento numerį, psichotropinių medžiagų įgijimo Olandijoje vietos ir laiko suderinimui bei 700 eurų kelionės iš Olandijos į Norvegiją išlaidoms.

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria S.K. išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo S.K. pripažinti kaltu, pagal BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d., bei paskirti jam bausmę laisvės atėmimą dešimčiai metų. Taip pat prašo, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d.d., šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dešimčiai metų ir trims mėnesiams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą ir bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog byloje nepakanka įrodymų, rodančių S.K. dalyvavimą organizuotoje grupėje, t.y. padedant gabenti, platinti psichotropines ir narkotines medžiagas. Nors teismas pagrįstai konstatavo, kad iš telefoninių pokalbių išklotinių tarp nuteistojo R.L. ir išteisintojo S.K. matyti, kad R.L. ieškojo kurjerio, galinčio nuvykti į Olandiją gabenti psichotropines medžiagas, derino jo išvykimo, patikimumo klausimą ir pastarojo veiksmus, o S. K. pritarė R. L. pasakytoms mintims, kartu pasakydamas savo nuomonę. Tam atitiko ir kurjerio A. G. veiksmai. Tačiau teismas padarė nepagrįstą ir neatitinkančią bylos aplinkybių išvadą, kad nėra nustatyti aktyvūs S. K. veiksmai, kuriais jis būtų prisidėjęs prie minėto nusikaltimo padarymo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad S.K. buvo kaltinamas padėjimu neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir nuosprendyje analizuoja S.K. veiksmus, susijusius su šių medžiagų gabenimu ir platinimu, t.y. veiksmus, dėl kurių padarymo jis nebuvo kaltinamas. Išvadų, kuriomis remiantis būtų galima vertinti įrodymų pakankamumą S.K. padedant įgyti psichotropines medžiagas, teismas nepadarė ir neatsižvelgė į byloje esančius tokioms išvadoms reikšmingus įrodymus. Prokuroras teigia, kad byloje pakanka duomenų, jog S.K. savo aktyviais veiksmais padėjo kitiems organizuotos grupės nariams realizuoti nusikalstamą veiką ir jo dalyvavimas organizatorių numatytomis nusikaltimo padarymo aplinkybėmis buvo būtina sąlyga, kad nusikalstamus veiksmus galėtų padaryti kiti bendrininkai. S. K. aktyvūs veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, R. L. ieškant kurjerio, kuris vyktų į Olandiją gabenti psichotropines medžiagas, per dar vieną nenustatytą asmenį surado tokį asmenį – A. G. , per nenustatytą asmenį koordinavo A. G. veiksmus išvykstant iš Lietuvos ir atvykstant konkrečiu laiku į konkrečią vietą Olandijoje ne tik iš anksto numatytomis, bet ir besikeičiančiomis aplinkybėmis. A. G. veiksmų koordinavimą sudarė iš nusikalstamos veikos organizatorių gautos informacijos apie psichotropinių medžiagų įgijimo laiką, vietą, asmens, su kuriuo turės kontaktuoti šiuo tikslu, kaip byloje nustatyta - A. K. , telefono numerio, R.L. A.K. siunčiamo suklastoto paso, pinigų, skirtų psichotropinių medžiagų įgijimui perdavimas A.G. Iš pastarojo gaunamą informaciją S.K. perdavinėjo R.L. Be to, A.G. pageidaujant, o R.L. sutikus ir šį sutikimą per S. K. perdavus A.G., buvo pakeista psichotropinių medžiagų perdavimo vieta iš numatytos Amsterdame į Roterdamą. Teismas pagrįstai pripažino, kad S. K. pokalbių su R.L. turinys susijęs su psichotropinėmis medžiagomis ir A. G. važiavimu į Olandiją įgyti psichotropinių medžiagų. Prokuroras teigia, kad šių pokalbių turinys rodo ne tik žinojimą apie daromą veiką, bet ir tai, kad vienintelis ryšio palaikymo būdas tarp R. L. ir A. G., kurio R. L. nepažinojo, buvo numatytas ir vykdomas tik per S. K. . Tik pastarojo nusikalstamos veikos rezultate A.G. susitiko su A.K. ir D.N., bei įgijo psichotropines medžiagas. Aplinkybę, kad A.G. psichotropinių medžiagų numatyta kryptimi R. L. ir V. S. sprendimu toliau negabeno, negalima laikyti S.K. baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe, kadangi psichotropines medžiagas A. G. jau buvo įgijęs. Tik nuo A.G. susitikimo su A.K. ir D.N. momento, R.L. atsirado objektyvi galimybė A. G. duoti nurodymus ne per S.K., o tiek tiesiogiai, tiek per A.K.

Prokuroras teigia, kad tarp S. K. veikos ir bendro nusikalstamo rezultato yra priežastinis ryšys. Jo veikos rezultate nusikalstamos veikos vykdytojas atvyksta įgyti psichotropinių medžiagų organizatorių numatytu laiku į numatytą vietą, įgyja jas iš organizatorių nurodytų asmenų. Todėl pakanka įrodymų išvadai, kad S. K. suprato, jog nusikaltimą jis daro su kitais asmenimis. Mano, kad šiuos teiginius, vertinant juos visumoje su kitais teismo aptartais įrodymais, patvirtina bylos aplinkybės, į kurias teismas nepagrįstai neatsižvelgė. Skunde nurodo, jog iš 2003 m. rugpjūčio 2 d., apie 18 val. 39 min., pokalbio matyti, kad R. L. klausia S. K., ar šis pakalbės su žmogumi dėl pirmiau jų aptarto objekto paėmimo Olandijoje, susitaria susitikti po dviejų valandų ir tai aptarti betarpiškai. S.K. pasako, kad jis jau yra suteikęs tam asmeniui informacijos, kuri prokuroro manymu yra apie užsakomų nusikalstamų veiksmų aplinkybes. Taip pat iš 2003 m. rugpjūčio 5 d., apie 13 val. 15 min., pokalbio matyti, kad R. L. su S. K. aptaria į Olandiją įgyti psichotropinių medžiagų ketinančio vykti asmens užmokesčio už jo veiksmus sąlygas, S.K. įsipareigoja perduoti pokalbyje aptartą informaciją aptariamam asmeniui, o R.L. prašo, kad S.K. pakalbėtų dėl mažesnės avanso sumos. Iš 2003 m. rugpjūčio 6 d., apie 16 val. 40 min., pokalbio matyti, kad S. K. informuoja R. L. apie bilieto į Olandiją rezervavimo aplinkybes ir priežastį, dėl kurios į Olandiją besirengiantis išvykti asmuo už jį nesumokėjo. Kaip priežastį S. K. nurodo tai, kad šio asmens iki bilietų rezervavimo termino nepasiekė sutarta pinigų suma ir tai, kad asmuo galvojęs, jog jiems nepavyks. Šiame pokalbyje S. K. vartojamas žodis "mums" patvirtina, kad jis pats savo veiksmus vertina kaip bendrus su nusikalstamos veikos organizatorių veiksmais. Iš 2003 m. rugpjūčio 6 d., apie 17 val. 17 min. ir 18 val. 49 min., telefoninių pokalbių tarp V.S. ir R.L., įvykusių netrukus po R. L. pokalbio su S. K. ir kurio metu R. L. sužino, kad į Olandiją važiuos ne jam žinomas “S.”, o kitas asmuo, matyti, kad R.L. V.S. informuoja apie savo pokalbį su S.K., slėpdamas pastarojo tapatybę, ir aptaria R.L. nežinomo kurjerio išvykimą į Olandiją. Kad kurjeris R.L. nežinomas ir jis neturi galimybės su juo betarpiškai kontaktuoti patvirtina tai, kad R.L. spėlioja apie jo tautybę ir būdus, kuriais pastarasis ketina gabenti psichotropines medžiagas, nurodo sutaręs su A. K., kad kai jų aptariamas asmuo atvyks, tada A. K. pasižiūrės kas tai per žmogus. Iš 2003 m. rugpjūčio 6 d., apie 20 val. 44 min., pokalbio matyti, kad S. K. perduoda R. L. iš į Olandiją išvykstančio asmens gautą informaciją, kad šis sekmadienį per pietus bus ten ir įsipareigoja dar kartą paskambinti ir informuoti R. L. Iš 2003 m. rugpjūčio 6 d., apie 20 val. 56 min., pokalbio matyti, kad S.K. informuoja R.L., kad aptariamas asmuo sekmadienį apie ketvirtą valandą bus vietoje ir kad pastarasis teiravosi dėl veiksmų vietoje. Iš 2003 m. rugpjūčio 7 d., apie 14 val. 42 min., pokalbio matyti, kad R.L. aptaria su S.K. pinigų psichotropinių medžiagų įgijimui persiuntimo perlaida galimybę ir nurodo S. K. perduoti jo reikalavimus dėl šių medžiagų į Olandiją išvykstančiam asmeniui. S.K. įvardina "S.", kaip asmenį, per kurį su juo susisiekia. Iš 2003 m. rugpjūčio 7 d., apie 20 val. 46 min., pokalbio matyti, kad R.L. informuoja S.K., kad pinigų į Olandiją išvykstančiam asmeniui neduos, o patys perves savo žmogui į kortelę, bei nurodo S.K. paskambinti ir pasakyti tam asmeniui, kad važiuotų bei kad sekmadienį ten būtų. Iš 2003 m. rugpjūčio 7 d., apie 20 val. 49 min., pokalbio matyti, kad S.K. pasako R.L., jog jo žmogus sekmadienį nuo trijų turi būti centre. Iš 2003 m. rugpjūčio 8 d., apie 13 val. 40 min., pokalbio matyti, kad S. K. informuoja R. L., jog asmuo išvažiavo, teiravosi vairuotojo apie atvykimo laiką ir kad lygiai pusę šešių bus vietoje. Taip pat perduoda R. L. susitikimo sąlygas - asmuo, su kuriuo turės susitikti, nuo pusės šešių turi budėti centrinės stoties rajone, būti ryšyje, nes atvykęs asmuo paskambins ir pasakys prie kokio kiosko stovi. Iš 2003 m. rugpjūčio 8 d., apie 14 val. 10 min., pokalbio matyti, kad R.L. informuoja A. K., jog psichotropinių medžiagų įgyti atvykstantis asmuo bus šeštą valandą vakaro, nurodo A.K., kad apie penktą būtų prie stoties. A. K. prašo patikslinti prie kokios tiksliai stoties. R. L. dar nurodo būti ryšyje bei turėti psichotropines medžiagas, kurias galėtų iš karto atvykusiam asmeniui perduoti. Iš 2003 m. rugpjūčio 9 d., apie 14 val. 16 min., pokalbio matyti, kad S. K. R. L. nurodo kitą į Olandiją išvykusio asmens pageidaujamą psichotropinių medžiagų perdavimo vietą ir perduoda jo paklausimą, ar R. L. žmonės negalėtų atvažiuoti iki Roterdamo. R.L. pažada išsiaiškinti. Iš 2003 m. rugpjūčio 9 d., apie 15 val. 23 min., pokalbio matyti, kad S.K. klausia R.L. ką pasakyti psichotropinių medžiagų įgyti važiuojančiam asmeniui dėl Rotardamo, patikslina klausimą, ar R.L. žmonės gali ten atvažiuoti. R.L. nurodo S.K. perduoti tam asmeniui, kad paskambintų kai atvažiuos. Iš 2003 m. rugpjūčio 9d., apie 15 val. 44 min., pokalbio matyti, kad R.L. informuoja A.K., kad psichotropines medžiagas reikės paduoti Rotardame. Iš 2003 m. rugpjūčio 10 d., apie 18 val. 38 min., pokalbio matyti, kad R.L. klausia S.K., ar žmogus jau atvažiavo. S.K. nurodo, kad dar neskambino, pažada tuoj perskambinti. Iš 2003 m. rugpjūčio 10 d., apie 19 val., pokalbio matyti, kad R.L. nurodo A.K. bet kokiu būdu vykti perduoti psichotropinių medžiagų į Rotardamą ir nurodo, kad jų paimti atvykstantis žmogus pats turi jam paskambinti. Iš 2003 m. rugpjūčio 10 d., apie 19 val. 33 min., pokalbio matyti, kad R.L. nurodo S.K. išsiaiškinti priežastis, dėl kurių nepaskambina psichotropines medžiagas įgyti atvykstantis asmuo, nurodo perduoti, kad tas asmuo pats paskambintų iš savo telefono pasakyti savo buvimo vietą. Iš 2003 m. rugpjūčio 10 d., apie 20 val. 5 min., pokalbio matyti, kad R.L. nurodo A. K., kad kai šis susitiks su psichotropines medžiagas paimti atvykusiu asmeniu, paskambintų ir duotų pakalbėti su juo pačiam. R. L. patikina A. K. , jog šio asmens nepažįsta. Iš 2003 m. rugpjūčio 10 d., apie 21 val. 52 min., pokalbio matyti, kad R.L., paskambinęs į A.K. telefoną, kalba su A. G. apie jo asmenybę, psichotropinių medžiagų planuojamo tolesnio gabenimo būdą, atlygį. A. G. šio pokalbio metu įvardija asmenį – “S.”, per kurį palaikė ryšį ir kuris perdavė pinigus. Be to, nuteistasis D. N. parodė, kad A.K. psichotropines medžiagas perdavė A. G. iš karto šiam atvykus į Rotardamo autobusų stotį. Todėl prokuroras teigia, kad byloje pakanka duomenų S. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d. Taip pat teigia, kad S. K. turi būti skirta minimali BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė, atsižvelgiant į jo, kaip padėjėjo, vaidmenį organizuotoje grupėje padarant nusikalstamą veiką.

Išteisintasis S. K. atsikirtime (pavadintą skundu) į prokuroro apeliacinį skundą prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą. Teigia, kad apygardos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą nuosprendį. Teigia, kad prokuroro apeliacinis skundas pagrįstas ambicijomis, prielaidomis ir abejonėmis. Prokuroro skunde jo kaltė grindžiama tik telefoninių pokalbių, tarp išteisintojo ir nuteistojo R. L., ištraukomis, išimtinai pabrėžiant, kad šie pokalbiai yra apie narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą, taip pat apie nuteistąjį A.G. ir Olandiją. Tačiau tai yra tik ištraukos iš viso konteksto. Nurodo, kad tik viename pokalbyje yra minima Olandija. Prokuroras klaidingai mano, kad visuose pokalbiuose yra kalbama apie išteisintojo verslo reikalus Vokietijoje, Belgijoje ir Danijoje. Nurodo, kad jis pažinojo tik nuteistąjį R. L., o visų kitų nuteistųjų nepažinojo. Nei viename užfiksuotame pokalbyje nėra duomenų, kad jis pažinojo kitus nuteistuosius. Nėra jokių įrodymų, kad jis palaikė ryšį su nuteistuoju A. G., duodavo pastarajam per nenustatytus asmenis nurodymus, perdavė jam pinigus bei informaciją. Nėra nustatytas ir tikslus laikas, kada tai įvykdavo. Byloje nepagrįstai neatlikta telefoninių įrašų fonoskopinė ekspertizė, nes mano, kad šie telefoniniai pokalbiai gali būti suklastoti. Kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centro vadovė duotame interviu dienraštyje “Kauno diena” nurodė, kad kalbančiojo asmenybė identifikuojama apie 80 % tikslumu, todėl išteisintasis teigia, kad telefoniniai pokalbiai yra abejotini įrodymai, o abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Nuteistasis W.S. apeliacinius skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantas anksčiau neteistas, pilnai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiklą. Nors teismas pagrįstai taikė BK 62 str. l d. ir 3 d. l p. nuostatas, tačiau nepagrįstai jas pritaikė tik dėl bausmės, paskirtos pagal BK 260 str. 3 d. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto padarytos veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę, šeimos padėtį bei jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą bei rūšį. Teigia, kad organizuotai grupei priklausė tik formaliai, nes nedalyvavo įgyjant draudžiamas medžiagas ir nežinojo apie tikrąjį šių medžiagų kiekį. Taip pat nežinojo apie grupės egzistavimą, jos veiklą ir tikslus. Dirbdamas keleivius į Olandiją gabenančiu vairuotoju, jis nežinojo apie atsitiktinai D. N. paprašytas pargabenti į Lietuvą narkotines medžiagas. Jo pargabenimo tikslas buvo uždirbti pinigų savo šeimai. Todėl teigia, kad padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai nebuvo betarpiškai susiję su tikrosios organizuotos grupės veikla, jo vaidmuo, padarant grupės nusikalstamą veiką, buvo antraeilis. Teismo motyvas, kad apeliantas gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų slaptavietėje, negali turėti esminės įtakos bausmės dydžiui, kadangi pirmoji aplinkybė yra nusikaltimą kvalifikuojanti, o antroji-nepagrįsta, nes vieta, kurioje buvo gabenamos šios medžiagos, nėra specialiai įrengta, o tik paprasta garso kolonėlės ertmė. Nurodo, kad teismas nuteistajam D.N. skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad šis nuteistasis padėjo išaiškinti ir užkirsti kelią tolimesnei organizuotos tarptautinio narkobiznio grupės nusikalstamai veiklai, padėjo išaiškinti nusikalstamose veikose dalyvavusius asmenis. Apeliantas mano, kad visos šios aplinkybės turi esminės reikšmės ir jo bausmės dydžiui, kadangi būtent jis sulaikiusiems muitinės pareigūnams nurodė, jog draudžiamos medžiagos priklauso D.N. ir būtent nuo to prasidėjo sėkmingas bylos tyrimas ir organizuotos grupės narių išaiškinimas, todėl mano, kad jam paskirtos bausmės dydis turėtų būti artimas D. N. bausmei. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, nusikalto pirmą kartą, taip pasielgė dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių - labai sunkios materialinės padėties. Jo žmona bedarbė, kartu augina du mažamečius vaikus, išlaikė savo motiną, turinčią 2-os grupės invalidumą, jo šeima jokių socialinių pašalpų negauna. Vienintelis pragyvenimo šaltinis buvo apelianto pajamos, gaunamos už keleivių gabenimą į Olandiją, ir pajamos iš žemės ūkio veiklos žmonai priklausančioje 1/2 4.28 ha dydžio žemės sklypo dalyje. Nurodo, kad dirbti šią žemę be apelianto nėra kam. Todėl mano, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis prieštarauja teisingumo principui, jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką vaidmeniui, šios veikos pobūdžiui, jo asmenybei ir išlaikomos šeimos interesams. Todėl nuosprendis, vadovaujantis BPK 328 str. 2 p., turi būti pakeistas.

Nuteistasis R. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Mano, kad teismo išvados, jog nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma - liudytojų bei nuteistojo D.N. parodymai, telefoninių pokalbių įrašai, telefoninių skambučių išklotinės, apžiūros protokolai, specialistų išvados, patvirtina apelianto dalyvavimą nusikaltimų padaryme, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nepagrįstai teigia, kad apeliantas padėjo nuteistajam A. K. suklastoti tikrą dokumentą, nes A.K. parodė, kad nepažįsta apelianto, o pasą jam padėjo suklastoti iš matymo pažįstamas asmuo. Nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad apeliantas bendravo dėl labai didelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo su V. S., derino jų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, nes šis teiginys neatitinka tikrovės ir negali būti laikomas įrodymu. Nors jis pažįsta V. S. , tačiau su juo nederino narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo į Lietuvą. Tai patvirtino ir nuteistasis V.S. Nurodo, kad apelianto ir V.S. telefoninių pokalbių įrašuose nėra nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei jų kiekiai. Teigia, kad nuteistasis D.N. apkalbėjo apeliantą, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Telefoninių skambučių tarp apelianto ir nuteistojo V.S. analizė nepatvirtina narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo fakto, nusikalstamos veikos organizavimo, pasiskirstymo vaidmenimis, jų įgijimo kiekio ir kitų aplinkybių. Netiesioginiu apelianto kaltės įrodymu teismas nepagrįstai nurodė jo ankstesnį teistumą Norvegijoje už neteisėtą narkotikų laikymą, neva jis turi patirtį disponuoti bei gabenti į kitas valstybes psichotropines ir narkotines medžiagas, tačiau apeliantas buvau sulaikytas už vaistų gabenimą. Teismas nuosprendyje nepagrįstai nenurodė kokiais įrodymais grindžiama, kad darant nusikalstamą veiką, apeliantas buvo jos organizatorius. Mano, kad teismas jo atžvilgiu netinkamai pritaikė materialinės bei proceso teisių normas, nekokybiškai įvertino faktines aplinkybes, neatliko jų objektyvios analizės, neaptarė, kodėl neįvertino nuteistųjų parodymų. Nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis imperatyviai turi būti pagrįstas neabejotinais, teisėtais būdais gautais įrodymais, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Visos kilusios abejonės dėl asmens kaltumo turi būti sprendžiamos kaltinamojo naudai. Mano, kad jo veikoje nėra nusikaltimų sudėties – objektyviosios ir subjektyviosios pusės, požymių.

Nuteistasis A.K. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad teisme buvo pažeistos jo teisės į gynybą, jis pagal BK 260 str. 3 d. nuteistas nepagrįstai, bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas. Taip pat teigia, kad jokių narkotinių medžiagų negabeno, nelaikė ir jokio nusikaltimo su narkotinėmis medžiagomis nepadarė. Nuteistojo D.N. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes šis nuteistasis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, apkalbėjo apeliantą. Apeliantas skunde neginčija nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., kvalifikavimo ir paskirtos bausmės dydžio. Dėl šios nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai prisipažįsta ir gailisi.

Nuteistasis V.S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosrpendį ir jį išteisinti. Mano, kad nuosprendis neteisėtas, nes apeliantas jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, o teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos D.Na. parodymais. Apeliantas teigia, kad šios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, yra prieštaringi, keliantys abejonių. Be to, jo atpažinimas iš fotonuotraukų vyko po metų laiko nuo įvykio, o liudytoja D.Na. nenurodė požymių, pagal kuriuos ji atpažino apeliantą. Teigia, kad liudytojos J.R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, negalima remtis, kadangi ši liudytoja nebuvo apklausta teisiamojo posėdžio metu. Nuteistojo D.N. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes šis asmuo siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis D.N. buvo narkotinių medžiagų kontrabandos organizatorius. Neatitinka tikrovės teismo išvada, kad D.N. padėjo išaiškinti ir užkirsti kelią nusikalstamos grupės nusikalstamai veikai bei padėjo išaiškinti nusikaltimuose dalyvavusius asmenis. Nuteistojo D.N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, yra skirtingi. Nors nuteistojo W. S. situacija yra analogiška nuteistojo D. N. situacijai, tačiau teismas nepagrįstai netaikė nuteistojo W. S. atžvilgiu BK 62 str. nuostatų bei paskyrė jam žymiai griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, nei nuteistajam D. N. .

Nuteistasis A.G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad nuosprendis nepagrįstas, neteisingas, nes nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 3 d., jis nepadarė. Nurodo, kad jis nepažinojo kitų nuteistųjų – R.L., V.S., D.N. bei A.K., su jais nebendravo, neturėjo jokių ryšių, jie apeliantui jokių nurodymų nedavė. Tarp apelianto ir minėtų nuteistųjų nebuvo jokio susitarimo dėl nusikalstamos veikos vykdymo. Byloje neišaiškintas nusikaltimo įvykis, jo konkrečios aplinkybės bei apelianto kaltė. Teismas padarė neteisingas išvadas, nes neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Nurodo, kad 2002 m. birželio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ nurodyta, jog nustatant kaltės klausimą, atkreiptinas dėmesys į nusikaltimo tikslą, kuris turi būti kruopščiai ištirtas, bei įrodytas (psihotropinių medžiagų įsigyjimo, platinimo) ir į kalto asmens suvokimą. Ar kaltininkas suvokia, kad jo įgyjamos, laikomos, gabenamos medžiagos yra psichotropinės medžiagos, koks yra medžiagos kiekis, taip pat tai, kad medžiagos yra pavojingos žmogaus gyvybei ar sveikatai. Todėl apeliantas mano, kad byloje nėra įrodyta nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 3d., subjektyvinė pusė. Byloje neįrodytas pinigų, skirtų įsigyti psichotropines medžiagas, perdavimo apeliantui Vilniuje faktas, labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų Olandijoje įgijimas, turint tikslą šias medžiagas platinti, šių medžiagų paėmimas Olandijoje iš D.N. ir A. K., šių medžiagų laikymas viešbutyje Olandijoje bei šių medžiagų grąžinimas Olandijoje D.N. ir A.K. Teigia, jog į Olandiją vyko savo asmeniniais tikslais. Apeliantas pripažįsta, kad paėmė iš nepažystamo asmens paketą, kurį turėjo perduoti Olandijoje Rotardamo miesto autobusų stotyje nepažystamam asmeniui bei kad jam buvo duotas telefono numeris asmens, turėjusio pasiimti paketą Olandijoje. Tačiau apygardos teimas nepagrįstai vadovavosi prieštaringais nuteistojo D.N. parodymais. Apeliantas iš anksto nenumatė ir neįtarė apie narkotikų įgyjimą bei jų gabenimą, todėl nepripažįsta jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, pagal BK 260 str. 3d., nes šio nusikaltimo nepadarė ir yra nekaltas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 206 str. 2 d., apeliaciniame skunde nurodo, kad 2003 m. rugpjūčio mėn. pradžioje jam paskambino jo pažįstamas D.V., kuris pasakė, kad jo žmona atvažiuos į Vilnių ir perduos apeliantui paketą, kurį prašė pasaugoti. Jis sutiko, vėliau jam paskambino D.V. žmona, jie susitiko 2003 m. rugpjūčio 8 d. Vilniuje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Jis nuėjęs į susitikimo vietą, pamatė pilkos spalvos automobilį (duomenys neskelbtini), priėjo prie šio automobilio, nes panašiu automobiliu važinėjo D.V. Tuo metu, kai ėmė polietileninį maišelį, apeliantui nebuvo žinoma, kas jame yra. Paėmęs maišelį, jo neapžiūrėjo, nes buvo įsitikinęs, kad jame yra žurnalai. Todėl paketą parnešė į savo namus, padėjo į spintą kolidoriuje ir išvyko į Olandiją. Apeliantas prisipažino kaltu iš dalies padaręs šį nusikaltimą todėl, kad narkotikai buvo rasti jo namuose, tačiau teigia, jog nežinojo, kad maišelyje buvo narkotikai. Taip pat teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jis save apkalbėjo. Nesutinka su nuosprendžio motyvu, kad imdamas iš L.V. maišelį, jis suprato, jog jame yra narkotikai. Jis narkotinių medžiagų tyčia neįgyjo, nelaikė, neturėjo tikslo juos platinti. Minėtas maišelis buvo rastas jo namuose tuo metu kai jis buvo išvykęs į Olandiją. O apie tai, kad šiame maišelyje buvo narkotikai, sužinojo tik sulaikytas pasienyje, parvykstant iš Olandijos į Lietuvą. Mano, kad teismas padarė neteisingas išvadas, neteisingai vertino bylos įrodymus, nepagrįstai atmetė apelianto parodymus, vertindamas juos kaip apelianto siekimą išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad anksčiau neteistas, turi šeimą, du mažamečius vaikus, buvo įregistravęs savo įmonę, kurioje dirbo.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

Nuteistųjų V.S., A.G., A.K. ir R.L. skundai atmetami, o nuteistojo W.S. skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų V.S., A.G., A.K. ir R.L. kaltė padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus yra neginčijamai įrodyta.

Paminėtų asmenų skunduose esantys argumentai šios apygardos teismo išvados nepaneigia.

Visi nuteistieji (išskyrus W.S.) nuosprendį ginčija teisės taikymo aspektu. Taip pat skunduose nurodoma visa eilė BPK pažeidimų, tariamai suvaržiusių įstatymų garantuotas apeliantų teises ir sukliudžiusių teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą nuosprendį.

Nuteistieji R. L., ginčydamas savo kaltę dėl padėjimo suklastoti tikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), o V.S. – dėl pinigų siuntimo blanko suklastojimo, apeliuoja į skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodymų vertinimą, laikydamas šiuos įrodymus nepatikimais.

Priešingai nei teigiama V.S. skunde, pirmosios instancijos teismas nesirėmė liudytojos J.R. teisme duotais parodymais. Iš tikrųjų, ši liudytoja įrodymų tyrimo metu nebuvo pašalinta iš teismo posėdžių salės. Jos ikiteisminio metu duoti parodymai buvo perskaityti siekiant patikrinti kitus nuosprendyje aptartus savarankiškus įrodymų šaltinius. Taigi, šiuo atveju BPK 276 str. 4 d. ir 301 str. 1 d. reikalavimai nėra pažeisti.

Kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojos D.Na. parodymais bei parodymų atpažinti protokolais (b.l. 13-18, 19-22 t. 4). Iš D.Na. apklausos protokolo (b.l. 12-14 t. 4) seka, kad ši liudytoja prieš parodymo atpažinti iš fotonuotraukų procesinį veiksmą buvo pakankamai detaliai apklausta apie perlaidą siuntusių asmenų sudėjimą, veido bruožus. Atpažinimo protokoluose taip pat aiškiai nurodyti bruožai, pagal kuriuos ji atpažino V.S. ir R.L. D.Na. taip pat įtikinamai paaiškino, kodėl ji iš didelio klientų skaičiaus įsiminė nuteistuosius. Abejoti šios liudytojos sugebėjimu įsiminti asmenis kolegija neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad netgi patys apeliantai nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių ji galėtų apkalbėti R.L. ir V.S.

Be to byloje yra ir objektyvios kilmės įrodymų (pinigų perlaidos blankas su V.S. telefono numeriu, telefoninių pokalbių išklotinės, fonoskopinių ekspertizių išvdos), kurie kartu su nuteistojo D. N. parodymais neginčijamai patvirtina V.S. ir R.L. R.L., ginčydamas savo kaltę dėl padėjimo suklastoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą remiasi tik jam palankiais A.K. parodymais ir sąmoningai nutyli, kad byloje yra kitų savarankiškų įrodymų šaltinių, kurie nepalieka net mažiausios abejonės dėl jo kaltės. R.L. nesugebėjo ir net nebandė įtikinamai paaiškinti kokiu būdu jo namuose atsirado jam tariamai nepažįstamo A.K. nuotrauka, kuri yra analogiška nuotraukai, įklijuotai į suklastotą pasą, išduotą D.Š.-V. vardu.

Apygardos teismas tinkamai įvertino protokoluose apie techninių priemonių panaudojimą, kontroliuojant R.L. ir A.K. sugyventinės J.P. bei R.L. bei A.K. telefoninius pokalbius, esančius duomenis. Šių pokalbių turinys yra visiškai aiškus ir nedviprasmiškas. Iš jų matyti, kad R.L. tariasi su J.P. dėl A.K. fotonuotraukos paėmimo, o A.K. praneša, jog pasas su jo nuotrauka jau pagamintas, aptaria jo kokybę ir liepia drasiai naudotis perkant bilietą į Norvegiją. A.K. patvirtina, kad gavo pasą ir pinigus. Šie duomenys gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas juos pagrįstai pripažino įrodymais. Tokiu būdu aptartų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R.L. kaltė dėl padėjimo suklatoti tikrą dokumentą ir V.S. kaltė dėl tikro dokumento suklastojimo yra neginčijamai įrodyta.

Nuteistieji R.L., V.S.,A.K., A.G. ginčija savo kaltę ir dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu bei jų kontrabandos.

Apeliaciniuose skunduose paminėti nuteistieji apeliuoja į D.N. parodymus, teigdami, jog jie yra nepatikimi. Iš tikrųjų D.N. savo pirmame paaiškinime (b.l. 65 t. 5) neigė savo kaltę. Tačiau vėlesnėse apklausose ir apygardos teisme davė nuoseklius parodymus apie nusikaltimų padarymo aplinkybes, bendrininkų vaidmenis, nusikalstamų veiksmų apimtis, paaiškino telefoniniuose pokalbiuose vartojamų išsireiškimų ,,žolė“, ,,ZZZ“, ,,padangos“, ,,ratai“, ,,hunday“, ,,štukos“, ,,kokakola“ reikšmę. Paminėti D.N. parodymai netgi smulkiausiuose detalėse sutampa su telefoniniiuose pokalbiuose aptariamu narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo ir jų kontrabandos mechanizmu. Vertinant D.N. parodymus ir skundžiamame nuosprendyje išsaamiai aptartus telefoninius pokalbius, galima padaryti abejonių nekeliančią išvadą, jog R.L. ir V.S. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, gabenimą turint tikslą jas platinti bei jų kontrabandą į Lietuvos Respubliką. Nuteistieji A.K. ir D. N. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje bei iš nenustatytų asmenų šias medžiagas įgijo, gabeno iš Amsterdamo į Roterdamą ir perdavė A.G., kuris pagal organizatorių sumanymą, jas turėjo nugabenti į Norvegiją. Vėliau, pasikeitus planams, kontrabandos būdu paminėti asmenys narkotines ir psichotropines medžiagas įvežė į Lietuvos Respubliką. D. N. parodymai dėl šių aplinkybių yra itin informatyvūs, o techninių priemonių panaudojimo protokoluose ir jų prieduose užfiksuotų pokalbių turinys pakankamai aiškus ir visiems suprantamas. Kolegijos nuomone, šiuo atveju neįmanoma kitaip išaiškinti žodžio ,,žolė“ reikšmę arba manyti, jog nuteistieji į Norvegiją ar į Lietuvą ketina gabenti 5000 automobilių ,,Hunday“ arba tokį kiekį padangų (,,ratų“).

Kolegija taip pat nekvestionuoja nuteistųjų teisės atsisakyti duoti parodymus apie jiems pareikštus įtarimus arba teisės atsisakyti duoti lyginamuosius balso parodymus. Tačiau tokia apeliantų pozicija visiškai nesiderina su jų deklaruojamu nekaltumu.

Priešingai nei teigiama V. S. skunduose, nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai nurodyta, kuo pasireiškė organizatorių, t.y. jo ir R.L. vaidmuo (nusikalstamos veikos darymo eigos derinimas, organizacinių reikalų, t.y. pinigų siuntimo, jų perdavimo A.K. ir D.N. sprendimas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo maršrutų nustatymas, jų keitimas). Iš nuosprendyje aptartų telefoninių pokalbių išklotinių ir D.N. parodymų matyti, jog vykdytojai besąlygiškai vykdė organizatorių nurodymus.

Apygardos teismas padarė išvadą, kad D.N. atžvilgiu gali būti taikomos BK 62 str. nuostatos. Tačiau ši aplinkybė jokiu būdu nereiškia, kad tokio asmens parodymai yra nepatikimi.

Neatitinka tikrovės ir nuteistųjų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jų parodymų.

Nuosprendyje šie parodymai yra aptarti ir motyvuotai atmesti.

A.G. apeliaciniame skunde lakoniškai teigiama, kad visos apygardos teismo nuosprendyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės yra neįrodytos. Su tokiais nuteistojo argumentais sutikti negalima.

Iš D.N. parodymų matyti, kad pinigus iš Lietuvos į Olandiją A. K. atvežė A. G., kuris ir turėjo psichotropines medžiagas nugabenti į Norvegiją. Kolegija jau pasisakė dėl D. N. parodymų patikimumo ir įrodomosios vertės, todėl šio apelianto argumento daugiau neaptarinėja.

A.G. nurodo, kad nepažįsta R.L. ar su juo apie psichotropinių ir narkotinių medžiagų gabenimą nekalbėjo. Šie apelianto teiginiai yra paneigti.

Iš 2003 m. rugpjūčio 10 d. pokalbio tarp R. L. ir A. K. matyti, jog į šį pokalbį įsiterpia A.G., kuris su R. L. kalbasi apie važiavimą į Norvegiją, kelionės išlaidas (b.l. 36-38 t. 2).

2003 m. rugpjūčio 11 d.pokalbyje R.L. nurodo A.G., kad pasikeitė planai, nes visuomeniniu transportu važiuoti yra pavojinga, liepia jam grąžinti ,,tavarą“. A.G. priekaištauja R.L. dėl per didelio prekių kiekio (5000 vienetų) ir nurodo, kad ,,tą dalyką daro jau penkis metus ir žino visus maksimalius kelius“.

Iš šių pokalbių, o taip pat iš vėlesnių pokalbių tarp V. S. ir R. L. , bei R. L. ir A. K. seka, kad A. G. grąžino pinigus bei narkotines ir psichotropines medžiagas A. K. bei D. N. ir turi grįžti į Lietuvą (b.l. 48-54 t. 2). A.G. narkotines bei psichotropines medžiagas buvo įgijęs ir jas laikė viešbutyje (tai matyti iš R.L. ir A.K. pokalbio).

Taigi, šių pokalbių tarp tariamai nepažįstamų asmenų turinys bei D.N. parodymai apie tai kokios prekės turėjo būti vežamos į Norvegiją, ir šių prekių (narkotinių ir psichotropinių medžiagų) bei jas gabenusių asmenų sulaikymas Kauno muitinės Lazdijų kelio poste, neginčijamai patvirtina A. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d., padarymo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A.G. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 260 str. 2 d. Kolegija sutinka su nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu ir todėl plačiau jų neaptarinėja. Pažymėtina tik tai, kad yra visiškai neįtikinami A.G. teisme duoti parodymai, jog jis nieko nežinojo apie jam perduoto maišelio turinį.

Pirmosios instancijos teisme A.G. neglėjo bent kiek logiškiau paaiškinti kodėl ikiteisminio tyrimo metu savo keturiose apklausos (b.l. 8-13, 16-18, 26-28, 45-51) parodymų atpažinti protokole (b.l. 20-23) ir apylinkės teisme, sprendžiant kardomosios riemonės skyrimo klausimą, nuosekliai tvirtino, kad žinojo kas yra L.V. perduotame maišelyje.

Priežasčių dėl kurių A.G. turėtų save apkalbėti dėl sunkaus nusikaltimo padarymo apeliantas nenurodo ir apeliaciniame skunde.

Be deklaratyvių apelianto teiginių apie tariamus BPK pažeidimus, pirmosios instancijos teismo šališkumą, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šiuos skundų argumentus. Tai, kad apygardos teismas R.L., A.K., V.S., A.G. atžvilgiu priėmė ne tokį nuosprendį, kokio jie pageidavo, nereiškia, jog teismas buvo šališkas.

Paminėti nuteistieji iš esmės neginčija, kad byloje esančiuose telefoninių pokalbių įrašuose užfiksuoti jų balsai, tačiau atsisako aiškinti pokalbio turinį arba teigia tokių pokalbių neprisimenantys. Esant tokioms aplinkybėms skirti fonoskopinę ekspertizę nėra pagrindo ir tikslo.

A.G. yra neteisus, teigdamas, jog teismas jo kaltę netiesiogiai pagrindė teistumu Norvegijoje. Ši aplinkybė paminėta motyvuojant bausmės skyrimą ir vertintina kaip aplinkybė, apibūdinanti A.G. kaip asmenybę.

W.S., neneigdamas savo kaltės ir neginčydamas veikos juridinio įvertinimo bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės, prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Sutinkamai su BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Todėl kolegija nevertina apygardos teismo sprendimo, kuriuo pripažįstama, jog byloje yra W.S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas, faktiškai neatsižvelgė į šio nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmę, nors tai ir nurodė skundžiamame nuosprendyje.

Kai kurie pirmosios instancijos teismo motyvai (labai padėjo organizuotai grupei gabenti šias draudžiamas medžiagas per valstybės sieną, nes tai apsunkino pareigūnams išaiškinti nusikaltimus) yra beprasmiai ir nelogiški.

Iš baudžiamosios bylos matyti, jog būtent W.S. parodymai iš karto po narkotinių ir psichotropinių medžiagų suradimo Lazdijų kelio poste padėjo teisėsaugos institucijoms išaiškinti visus disponavimo šiomis medžiagomis ir jų kontrabandos bendrininkus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tik po W.S. parodymų savo kaltę pilnai pripažino D.N. Taigi, W.S. teisinė padėtis, t.y. jo padarytų nusikalstamų veikų ir pačio nuteistojo pavojingumas visuomenei, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės tarpusavio santykis nėra esmingai blogesnė nei D. N., kuriam už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis paskirta ženkliai mažesnė bausmė.

Be to, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino W.S. šeimyninę ir materialinę padėtį (b.l. 52-53 t. 5), kas taip pat duoda pagrindą švelninti jam paskirtą bausmę. Todėl nuosprendis W.S. atžvilgiu keistinas dėl netinkamo BK baudžiamosios dalies normų pritaikymo ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl S.K. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d., įrodytumo yra nepagrįstos, t.y. padarytos neįvertinus byloje surinktų įrodymų viseto, jų darnos, neatskleidžiant šių įrodymų turinio nuoseklumo, eiliškumo.

Kolegija daro išvadą, kad byloje yra pakankamai patikimų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad S.K., veikdamas organizuotoje grupėje su organizatoriais – V.S., R.L., vykdytojais –A.K., A.G., D.N., W.S. ir nenustatytu asmeniu, padėjo neteisėtai įgyti Olandijoje labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, tikslu jas gabenti iš Olandijos į Norvegiją, t.y. vykdydamas R.L. pavedimą surasti asmenį, galintį iš Olandijos į Norvegiją gabenti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų bei gavęs iš R.L. duomenis ir priemones būtinus labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimui Olandijoje ir gabenimui į Norvegiją (informaciją apie psichotropinių medžiagų įgijimo Olandijoje vietą ir laiką, A.K. telefono numerį, tikslios psichotropinių medžiagų Olandijoje vietos ir laiko suderinimui, apie 700 eurų kelionės iš Olandijos į Norvegiją išlaidoms), 2003 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus m., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, perduodamas minėtus duomenis ir priemones ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, pavedė rasti asmenį galintį iš Olandijos į Norvegiją gabenti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. 2003 m. rugpjūčio 6-9 d. tikliau nenustatytomis aplinkybėmis šis asmuo susitarė su A.G. dėl psichotropinių medžiagų įgijimo gabenimui iš Olandijos į Norvegiją bei perdavė jam informaciją apie psichotropinių medžiagų įgijimo Olandijoje vietą ir laiką, A. K. telefono numerį tikslios psichotropinių medžiagų įgijimo Olandijoje vietos ir laiko suderinimui, apie 700 eurų kelionės iš Olandijos į Norvegiją išlaidoms. A. G., vykdydamas susitarimą, 2003 m. rugpjūčio 10 d. apie 21 va.l 52 min. Olandijoje Roterdamo miesto autobusų stotyje, paimdamas iš A.K. ir D.N., neteisėtai įgijo 5000 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis, - 377,184 gramai MDMA, kuri vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveiktos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, yra psichotropinė medžiaga, draudžiama vartoti medicinos tikslams.

Kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, jog S.K. aktyviais veiksmais padėjo gabenti ir platinti psichotropines ir narkotines medžiagas. Tačiau S. K. tuo ir nebuvo kaltinamas. Jis buvo kaltinamas tik padėjimu įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Taigi, prokuroras teisingai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai platesne apimtimi bandydamas vertinti S.K. veiksmus, pritrūko įrodymų.

Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad iš telefoninių pokalbių tarp R.L. ir S.K. išklotinių matyti, jog R.L. ieškojo kurjerio, kuris į Olandiją gabentų psichotropines medžiagas, derino jo išvykimo, patikimumo, užmokesčio klausimus, tarėsi dėl mažesnio avanso, aptarinėjo kurjerio veiksmus, o S. K. pritarė R. L. mintims, kartu išsakydamas savo nuomonę. Toliau teismas daro išvadą, kad šių pokalbių turinį atitinka vėlesni kurjerio – A. G. veiksmai.

Kitaip tariant, apygardos teismas padarė išvadą, kad S. K. melavo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tvirtindamas, jog nepažįsta R. L., A.G. ir kad su niekuo dėl psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimo nesitarė.

Tokiu būdu, nuosprendyje neišvengta tam tikrų prieštaravimų, nes remdamasis iš esmės tais pačiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pripažino kaltu ir nuteisė A.G., kuris taip pat neigė savo kaltę, o S.K. išteisino. Nuosprendyje daroma išvada, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu galima daryti tik prielaidą, jog S. K. per nenustatytą asmenį (jis nuosprendyje įvardintas kaip S.P. ) surado ir pasiuntė A.G. į Olandiją gabenti psichotropines medžiagas. Tačiau nuosprendyje visai nepasisakyta apie padėjimą įgyti psichotropines medžiagas, neatskleistas tokio padėjimo konkretus turinys.

Tokiu būdu, apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti S.K. išteisinimo motyvai neatitinka BPK 331 str. 2 a. reikalvimų, nes teismas nurodė tik bendro pobūdžio ir iš dalies prieštaringas išvadas dėl visumos įrodymų vertinimo, tačiau nenurodė motyvų dėl konkrečių įrodymų ir aplinkybių, kuriomis kaltinamajame akte buvo grindžiama S. K. kaltė.

BPK 20 str. 1 d. nurodyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Teismas pripažino įrodymais protokoluose apie techninių priemonių panaudojimą, kontroliuojant nuteistųjų ir išteisintojo telefoninius pokalbius, užfiksuotus duomenis ir šių telefoninių pokalbių išklotines. Tačiau šių įrodymų, sprendžiant S. K. kaltės klausimą, teismas nevertino visumos kontekste. Paminėtų telefoninių poklabių visuma aiškiai ir nedviprasmiškai įrodo nuoseklia ir logiška grandine tarpusavyje sujungtus bei vienas kitą papildančius tarpinius faktus ir galutinį nusikalstamos veikos rezultatą, kurio siekė visi bendrininkai.

Kaltinamajame akte ir prokuroro apeliaciniame skunde detaliai išdėstytas paminėtų telefoninių pokalbių turinys ir padrytos teisingos išvados dėl šių pokalbių liečiamumo (susietumo), o tuo pačiu ir dėl S. K. kaltės įrodytumo.

Iš šių pokalbių turinio neabejotinai seka, kad R.L. ieškant kurjerio, kuris nuvyktų į Olandiją tikslu iš ten gabenti psichotropines medžiagas, S.K. ne tik pritarė R.L. mintims, bet ir per nenustatytą asmenį šį kurjerį – A. G. surado ir,derindamas su R. L., koordinavo A. G. veiksmus dėl išvykimo iš Lietuvos, atvykimo į Olandiją ir susitikimo su A. K. laiko bei psichotropinių medžiagų perdavimo (įgijimo) vietos, gavo iš R.L. 700 eurų kurjerio kelionei iš Olandijos į Norvegiją organizavimui. S.K. savo ruožtu gautą iš A.G. informaciją perdavinėjo R.L. Be to, būtent S.K. perdavė R.L. A.G. pageidavimą pakeisti psichotropinių medžiagų perdavimo vietą iš Amsterdamo į Roterdamą, kas, pritariant R. L., ir buvo padaryta. Iš telefoninių pokalbių tarp R.L. ir V.S. matyti, kad šie asmenys aptaria informciją, gautą iš S. K. Iš pokalbių tarp R.L. ir A.K. seka, kad jis (R.L.) atsižvelgdamas į informaciją, gautą iš S.K., instruktuoja A.K. apie kurjerio atvykimo laiką, kontaktavimo būdą, susitikimo ir psichotropinių medžiagų perdavimo vietą (b.l. 10, 11, 19-20, 21, 22-23, 25-27, 28-37 t. 2).

Kad pagal šią pakankamai sudėtingą disponavimo psichotropinėmis medžiagomis schemą, šios medžiagos buvo perduotos A.G., patvirtino nuteistasis D.N. Paminėtų telefoninių pokalbių turinys ir D.N. parodymai patvirtina, jog S. K. aktyviais veiksmais padėjo A.G. įgyti psichotropines medžiagas, o tai buvo vienas etapų, realizuojant organizatorių nusikalstamus ketinimus. Tokie aktyvūs S.K. veiksmai jokiu būdu negali būti laikomi tik pasyviu žinojimu apie daromą nusikaltamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad iki betarpiško R.L. ir A. G. telefoninio kontakto, S. K. buvo vienintelis asmuo per kurį organizatorius (R.L. ) palaikė ryšį su kurjeriu (A.G. ).

Tai, kad S.K. pažinojo ne visus organizuotus grupės narius ir tai, kad buvo atsisakyta sumanymo gabenti psichotropines medžiagas iš Olandijos į Norvegiją, S.K. atsakomybės nešalina, nes A.G., padedant S.K., psichotropines medžiagas jau buvo įgijęs.

Kolegija neturi teisės pabloginti S.K. padėties daugiau, negu to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 4 d.). Todėl S. K. skirtina minimali BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė, kuri, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taip pat negali būti didesnė, nei prašoma prokuroro.

Todėl apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl S.K. išteisinimo naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 2 p., 329 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria S.K. pagal BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo nusikaltimo padaryme, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

S.K. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d. ir nuteisti laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2004 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dešimčiai metų ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2004 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.

Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį W.S. atžvilgiu pakeisti.

W.S., nuteistam pagal BK 260 str. 3 d., pritaikius BK 62 str. 1 d., 3 d., 1 p., paskirti penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 199 str. 2 d. paskirta bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Nuteistųjų V. S., A. G., A. K. ir R. L. apeliacinius skundus atmesti.