- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-82-739/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-18356-812/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. B. (toliau – atsakovas): 1) 9 664,74 Eur negrąžinto kredito dalį; 2) 665,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2021 m. lapkričio 2 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 98,41 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos 2021 m. lapkričio 2 d.; 4) 16,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 664,74 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. gruodžio 26 d.); 5) 1 141,99 Eur negautas pajamas, pasireiškiančias ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2021 m. lapkričio 2 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos 2027 m. gruodžio 26 d.; 6) 36,36 Eur delspinigius; 6) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo L. B. 9 664,74 Eur negrąžintą kreditą, 665,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 98,41 Eur tarpininkavimo mokestį, 1 282,63 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 2 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. rugpjūčio 31 d.), 16 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. rugsėjo 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. gruodžio 26 d.), neviršijant 4 735,49 Eur Eur ir skaičiuojant nuo faktiškai negrąžintos vartojimo kredito dalies, 36,36 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 542,83 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, laiku mėnesinių įmokų nemokėjo bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl atsakovas pažeidė prievolę, dėl ko iš atsakovo ieškovei priteista 9 664,74 Eur negrąžinto kredito suma.
5. Kadangi pagal tarp šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 16,00 procentų dydžio metines mokėjimo palūkanas, sutartį nutraukus 2021 m. lapkričio 2 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 665,96 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, todėl teismas laikė ieškovės reikalavimą pagrįstu ir tenkintinu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas sprendė, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Todėl šį ieškovės ieškinio reikalavimą tenkino tenkino iš dalies, iš atsakovo priteisdamas ieškovės negautas pajamas, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 2 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. rugpjūčio 31d.), t. y. 1 282,63 Eur (9664,74 Eur×16 %; 1546,36 Eur/ 9 mėn. 26d.) ir procentinę išraišką, t. y. toliau priteisiant nuostolius, skaičiuojamus kiekvieną mėnesį po 16 proc. palūkanas nuo sprendimo už akių priėmimo, nuo faktiškai negrąžintos vartojimo kredito dalies, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. gruodžio 26 d.), neviršijant 4 735,49 Eur (6 684,08 Eur – 665,96 Eur – 1 282,63 Eur).
7. Teismas nurodė, kad iš sutarties bendrosiose sąlygose pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, sprendė, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimo dėl 1 141,99 Eur negautų pajamų (nuostolių) tarpininkavimo mokesčio forma priteisimo netenkino.
8. Teismas pagal ieškovės pateiktą delspinigių suvestinę nustatė, kad prašomi priteisti delspinigiai buvo paskaičiuoti nuo nesumokėtos įmokos sumos iki sutarties nutraukimo dienos, paskaičiavimas neviršijo 180 kalendorinių dienų laikotarpio, todėl ieškovės reikalavimą dėl 36,36 Eur delspinigių priteisimo tenkino.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Apeliaciniu skundu AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei iš atsakovės 1141,99 Eur tarpininkavimo mokesčio, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti 226 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
9.1. Apeliantė teigia, kad tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis ieškovei tiek, kaip teismas teisingai pažymėjo, už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis.
9.2. Nurodo, kad ji yra tarpusavio skolinimosi platformos operatorė, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jam taikomus ribojimus. Minėta teisės norma numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Apeliantė nurodo, kad jos taikomas tarpininkavimo mokestis ir laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies prasme.
9.3. Teigia, kad apeliantė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat atsižvelgiama į vartotojo teises bei interesus ir siekiama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalinant mėnesinėmis įmokomis, taip suteikiant galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką.
9.4. Mano, kad nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.
9.5. Apeliaciniame skunde apeliantė remiasi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2393-653/2021, kurioje teismas nurodė, kad „sutarčių specialiosiose sąlygose nurodytas tarpininkavimo mokestis, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, bet to, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendras vartojimo kredito sumas, kurias atsakovas turi sumokėti, šis mokestis nesusietas su tinkamu sutarčių vykdymu. Be to, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas“.
9.6. Be to, nurodo, kad apeliantė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatorė, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų (vartotojų) atstovė, kuriai tenka pareiga paskolos davėjų vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su vartojimo kredito gavėjais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams.
9.7. Teigia, kad apeliantė, savo ruožtu, jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties, apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.
9.8. Pasak apeliantės, sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Paskolos gavėjas (atsakovas) žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatorės) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės – turėtų būti vertinamos kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti. Tarpininkavimo mokestis buvo numatytas vartojimo kredito sutartyje kaip ketinama gauti bendros kredito kainos dalis.
9.9. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022 konstatuota, kad negautos pajamos, pasireiškiančios nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties pabaigos, yra laikomos patirtais nuostoliais, todėl yra priteistinos iš Atsakovo. Minėtoje nutartyje akcentuota, kad visas tarpininkavimo mokestis buvo įskaičiuotas į bendrą kredito kainą, vartotojas informuotas tinkamai ir aiškiai, todėl negautas tarpininkavimo mokestis turėjo būti įskaičiuotas į ieškovės nuostolius, kurių pastaroji negavo dėl netinkamo sutarties vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo po sutarties nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad šalys 2020 m. spalio 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K554382358 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 10 000,00 Eur kreditą 84 mėnesių laikotarpiui (iki 2027 m. gruodžio 26 d.), o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti ieškovei kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 6 684,08 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 16 procentų), bei 1 318,04 Eur tarpininkavimo mokesčio, tačiau minėtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Atsakovas buvo raginamas atsiskaityti su ieškove, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė, dėl ko ieškovė nutraukė Sutartį nuo 2021 m. lapkričio 2 d.
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria tik iš dalies patenkintas apeliantės reikalavimas priteisti tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas priteisė 98,41 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos. Apeliantė prašo sprendimą už akių pakeisti ir priteisti 1141,99 Eur tarpininkavimo mokestį, kaip negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos.
14. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, veikdama kaip tarpininkė, vykdydama sutarties / skolos priežiūrą, paskirstydama gaunamas lėšas paskolų davėjams, kt., turi teisę gauti pajamas. Tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų ir / ar Sutarties nuostatomis. Vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 1 dalimi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui taikomos visos šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose vartojimo kredito davėjui taikomos nuostatos (išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostatas).
15. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.
16. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju 7,90 proc.) nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesio įmokos mokėjimas yra pradelstas (Sutarties 5.3.1 punktas).
17. Specialiosiose sutarties sąlygose šalys buvo sutarusios dėl 1318,04 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos. Sutiktina su apeliante, kad sudarydama vartojimo kredito sutartis, ji veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Vis dėlto, tai savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateikto tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad pagal esmę tarpininkavimo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimo ir atnaujinimu. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo).
18. Spręstina, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nes nutraukusi sutartį, ieškovė nebepatiria aptariamą mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., todėl negali reikalauti ir tarpininkavimo mokesčio už šį laikotarpį.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
20. Nors apeliantė teigia, kad atimant teisę taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, apeliantė praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant verslo subjekto teisę gauti pelną, šiuo atveju reikšminga tai, kad pagal sutartį tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti atitinkamas apeliantės patiriamas išlaidas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas iš anksto – tik po to išdėstomas į mėnesio įmokas, pagal bendrųjų sutarties sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas kaip tam tikras procentas nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį. Tai reiškia, kad iš esmės tarpininkavimo mokestis skaičiuojamas kaip tam tikra procentinė kasmėnesinė įmoka. Ieškovė, prašydama priteisti nesumokėtą tarpininkavimo mokesčio dalį nuo sutarties nutraukimo iki jos pabaigos dienos, nepateikė jokių įrodymų, jog ji patyrė nurodytos sumos dydžio nuostolių. Kaip jau minėta, tarpininkavimo mokestis skaičiuojamas už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimo ir atnaujinimu. Taigi jis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti konkrečias bendrovės išlaidas. Akivaizdu, jog šias išlaidas iki sutarties nutraukimo padengia kas mėnesį nuo mokėtinos kredito įmokos apskaičiuojama tam tikra tarpininkavimo mokesčio suma, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kiek ir kokių išlaidų patyrė administruodama atsakovo sutartį ir siekdama atgauti iš atsakovo skolą po sutarties nutraukimo. Kadangi iki sutarties nutraukimo (2021 m. lapkričio 2 d.) atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 98,41 Eur, teismas pagrįstai priteisė ieškovei tik šią tarpininkavimo mokesčio sumą ir pagrįstai netenkino reikalavimo priteisti pilna apimtimi negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos.
21. Dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų kitų apygardų teismų išaiškinimų pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apygardų teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo praktikos, todėl jų priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikiamos tam tikros išvados nesaisto šią civilinę bylą nagrinėjančio teismo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
22. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti teisėto sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos, o apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.