Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-05-03 · Byla Nr. A2.6.-4605-935/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-03
Bylos Nr.
A2.6.-4605-935/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03125-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Pažeidėjas
E. V.
Nukentėjusysis
G. M.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4605-935/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03125-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4., 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. V.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui A. A.,nukentėjusiajai G. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), senatvės pensininkas, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. 2016 m. sausio 27 d., apie 10.56 val., Vilniaus g. 24, Vilniuje, vairavo automobilį Lexus RX 400H, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

Šiais veiksmais E. V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis 2016 m. sausio 27 d., apie 10.56 val., Vilniaus g. 24, Vilniuje, vairuodamas automobilį Lexus RX 400H, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pakliuvęs į eismo įvykį iš jo vietos pasišalino, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teisme E. V. pripažino, kad kliudė kitą automobilį, tačiau nesutiko, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos. E. V. teigė, kad apgadinimus ant savo automobilio pastebėjo tik tuomet, kai nuvyko į policiją. Nei įvažiuodamas į aikštelę, nei išvažiuodamas iš jos nepastebėjo, kad būtų ką nors kliudęs, jei būtų pajutęs, būtų išlipęs ir pasižiūrėjęs. Nepastebėjo, kad kas nors būtų jam šaukęs. Ant automobilio nubrozdinimai pasimatė tik tuomet, kai kliudyta vieta buvo pavalyta.

Tyrimo metu E. V. parodė, kad 2016 m. sausio 27 d. po pietų lankėsi pas dantistą. Savo automobilį Lexus RX 400H, v. n. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti Vilniaus g. esančioje stovėjimo aikštelėje. Nei įvažiuodamas į aikštelę, nei išvažiuodamas nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį. (b. l. 14)

Teisme nukentėjusioji G. M. paaiškino, jog ant savo automobilio rado raštelį, kuriame buvo nurodyta, kad automobilis buvo kliudytas. Apžiūrėjusi automobilį rado įbrėžimus. Iškvietė policiją. Nubrozdinimai buvo virš rato, vairuotojo pusėje, jie užfiksuoti fotolentelėje. Anksčiau tų nubrozdinimų nebuvo. Iš karto nubrozdinimų nepastebėjo, kelis kartus apėjo automobilį. Pretenzijų E. V. neturi.

Tyrimo metu G. M. paaiškino, kad 2016 m. sausio 27 d. 10.30 val. pasistatė savo automobilį Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje Vilniaus g., priešais Vilniaus g. 33 pastatą. Apie 16.25 val. atėjus prie automobilio rado už valytuvų užkištą raštelį, kad į jos automobilį atsitrenkė automobilis Lexus RX400, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pabėgo iš eismo įvykio vietos. Apžiūrėjusi automobilį rado vairuotojo pusėje nubrauktą šoną virš priekinio rato. (b. l. 8)

Teisme liudytojas M. Š. parodė, jog įsukęs į aikštelę, pamatė, kad asmuo nori išvažiuoti. Lexus važiavo atbulas, atsitrenkė į kitą automobilį, stabtelėjo, po to dar pavažiavo atbulas. Liudytojas, išlipęs iš savo automobilio, pamojo Lexus vairuotojui, tačiau šis nereagavo. Tuomet liudytojas nufotografavo automobilį, kuriam dar signalizavo bei mojo kito automobilio vairuotoja. Lexus iš kiemo išvažiavo greitai. Liudytojas nurodė, jog tuo metu, kai mojo Lexus vairuotojui, jis buvo šiam automobiliui iš galo. Moteris, kuri signalizavo ir mojo, buvo priekyje, per kokius tris automobilius nuo Lexus. Moteris iš pradžių signalizavo, o vėliau išlipo iš automobilio ir mojavo. Liudytojo įsitikinimu, Lexus vairuotojas turėjo pajusti kontaktą, kadangi prisilietęs prie kito automobilio stabtelėjo, o po to vėl pradėjo važiuoti atgal. Išvažiuodamas iš aikštelės Lexus pro jam mojančią moterį pravažiavo dviejų metrų atstumu, ji buvo tiesiai prieš Lexus. Moteris galėjo ir nematyti įvykio, o bandyti atkreipti Lexus vairuotojo dėmesį, kadangi ji matė, jog liudytojas norėjo sustabdyti nuvažiuojantį automobilį.

Iš M. Š. atsiųsto paaiškinimo elektroniniu paštu matyti, kad 2016 m. sausio 27 d. 10.56 val. mėlynos spalvos Lexus automobilis važiuodamas atbulas kliudė kitą automobilį. Lexus automobilio vairuotojas kontaktą turėjo pajusti, kadangi po kontakto sustojo, o paskui pagazavęs nuvažiavo. Lexus automobiliui buvo mojuojama, moteriškė jam spaudė garsinį signalą, bet vairuotojas nestojo. M. Š. prie paaiškinimo pridėjo nuotraukas, kuriose matyti, kad įvykio vietoje yra užfiksuotas automobilis Lexus. (b. l. 9-10)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. sausio 27 d. 16.38 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog pranešėja rado apgadintą savo automobilį Opel, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris stovi stovėjimo aikštelėje. Už valytuvo rado paliktą raštelį, kuriame nurodoma, kad pranešėjos automobilį apgadino automobilis Lexus, v. n. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. (b. l. 5)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. sausio 27 d. 16.30 val. buvo gautas pranešimas, jog automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniaus g. 24, įvyko eismo įvykis. Atvykus paaiškėjo, kad sugadintas automobilis Opel, v. n. (duomenys neskelbtini) Minėto automobilio vairuotoja paaiškino, kad automobilį paliko stovėti apie 10.00 val. Prie automobilio grįžo apie 16.20 val. ir už valytuvo rado lapelį, kad jos automobilį sugadino automobilis Lexus, v. n. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos ir iš įvykio vietos pasišalino, nors liudininkai automobilį stabdė. Automobilio Opel sugadinimo aukštis yra 0,66-0,70 m. (b. l. 4)

Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės ir automobiliui Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai. (b. l. 6-7)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės tarnybinio pranešimo matyti, kad susiekus su M. Š. telefonu, jis nurodė, jog automobilis Lexus važiuodamas atbulas savo dešinės pusės galine dalimi kliudė stovinčio automobilio Opel priekinę kairę pusę. Be to, peržiūrėjus google maps buvo pastebėta, kad prie įvažiavimo į stovėjimo aikštelę ant pastato su iškaba UAB „Ancilus“ yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Nustatyta, kad vaizdo kameros priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o jas administruoja Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Susiekus su minėtos įstaigos darbuotoju, jis nurodė, kad stebėjimo kameros yra atjungtos. (b. l. 12)

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti automobiliai Lexus RX400H, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad automobiliui Lexus įbrėžtas galinis dešinės pusės bamperis 0,60-0,72 m aukštyje, automobiliui Opel Astra įbrėžtas priekinis kairės pusės bamperis 0,58 m. aukštyje, priekinis kairės pusės sparnas 0,59-0,72 m aukštyje. Automobilių apgadinimų aukštis ir pobūdis sutampa. (b. l. 16-19)

Byloje esančiame raštelyje, kurį M. Š. paliko G. M., nurodyta, kad į G. M. automobilį Opel, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė Lexus RX400, v. n. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos. Nurodytas M. Š. telefono numeris bei nurodyta, kad jis matė įvykį, yra nuotraukos, Lexus vairuotojas pabėgo, nors jį stabdė. (b. l. 20)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, konstatuoja, kad E. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pasitvirtino visiškai.

Faktą, jog E. V., važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, patvirtina liudytojo M. Š. parodymai. Šis liudytojas nurodė, jog matė, kaip automobilis Lexus kliudė kitą automobilį, apie įvykį kito automobilio vairuotoją informavo palikdamas raštelį. Byloje esančio raštelio turinys patvirtina, kad į automobilį Opel, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė Lexus RX400, v. n. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos. Nurodytas Automobilių kontakto faktą patvirtina ir transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti duomenys. Faktą, jog nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas įvykio metu, iš dalies patvirtina ir G. M. parodymai, iš kurių matyti, jog anksčiau, t. y. iki įvykio, automobilis nebuvo apgadintas. E. V. parodymai patvirtina, jog įvykio metu būtent jis vairavo automobilį Lexus, buvo įvykio vietoje. Taip pat faktą, jog E. V. automobilis buvo įvykio vietoje, patvirtina ir fotonuotraukos, kurias padarė liudytojas M. Š.. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog E. V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl jis baustinas.

E. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir tai, kad pažeidimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į kitam automobiliui padaryto apgadinimo mastą, pažeidimo padarymo vietą (pažeidimai padaryti stovėjimo aikštelėje, t. y. ten kur eismas nėra intensyvus, bandant iš šio kiemo išvažiuoti, kitam automobiliui padaryti apgadinimai yra nežymūs), E. V. anksčiau baustas administracine tvarka, yra senatvės pensininkas, turi ilgesnį nei dvidešimties metų vairavimo stažą, per šį laiką jis nebuvo padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie būtų vertinami kaip šiukštūs. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, E. V. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliai šios nuobaudos ribai numatytai minėtos normos sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus. Čia pabrėžtina, jog baudžiant asmenį pagal aptariamą normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos buvo pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės (ar dėl kitų motyvų), pasišalino iš įvykio vietos.

Nagrinėjamu atveju E. V. viso proceso metu teigė, jog jis nepajuto, kad, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, kliudė greta stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Teismo įsitikinimu, byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie paneigtų tokius E. V. teiginius.

Liudytojas M. Š. teigė, kad automobilio Lexus vairuotojas turėjo pajusti kontaktą tarp automobilių, kadangi po pirmojo kontakto Lexus automobilis sustojo ir vėl pradėjo judėti atbulas. Vis tik teismo įsitikinimu, toks Lexus vairuotojo elgesys kaip tik rodo, jog vairuotojas nesuprato, kad jo vairuojamas automobilis kontaktuoja su kitu automobiliu, kadangi, automobiliams kontaktavus, jis tęsė judėjimą atgal, nors tam jokio poreikio nebuvo. Faktą, jog Lexus turėjo galimybę iš aikštelės išvažiuoti nekliudydamas Opel automobilio, akivaizdžiai patvirtina M. Š. pateiktos nuotraukos. Taigi teismo nuomone, tuo atveju, jeigu E. V. būtų suvokęs, kad kliudė kitą automobilį, jis būtų važiavęs ne atgal, o į priekį. Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog automobiliams padaryti apgadinimai nėra žymūs. Šis faktas, vertinant jį kartu su tuo, kad E. V. yra garbaus amžiaus, taip pat leidžia manyti, kad jis iš tikrųjų galėjo nepajusti kontakto tarp automobilių.

Iš M. Š. parodymų matyti, jog jis bandė atkreipti Lexus vairuotojo dėmesį mosuodamas rankomis, o kita vairuotoja signalizavo bei mosavo rankomis tuo metu, kai Lexus pro ją pravažiavo. Vis tik tokie liudytojo teiginiai neįrodo, jog E. V. suprato, kad pakliuvo į eismo įvykį ir iš jo šalinasi. Taip pat liudytojo parodymai neginčytinai nepatvirtina to, jog E. V. matė, kad kiti asmenys bando atkreipti jo dėmesį, o jei ir matė kažkokius veiksmus tai suvokė, jog jie yra skirti atkreipti jo dėmesiui dėl eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Pastebėtina, kad tuo metu, kai M. Š. bandė atkreipti E. V. dėmesį, šis liudytojas buvo jam už nugaros. Taigi, jeigu E. V. nežiūrėjo į galinio matymo veidrodėlį ar nebuvo atsisukęs atgal, jis M. Š. veiksmų paprasčiausiai nematė, todėl negalėjo į juos niekaip sureaguoti. Liudytojas tvirtino, jog kito automobilio vairuotoja signalizavo E. V., taip pat buvo išlipusi iš automobilio ir jam mojavo. Akivaizdu, kad signalizuojama buvo tuo metu, kai E. V. dar buvo prie kliudyto automobilio, nebuvo pravažiavęs signalizuojančio automobilio. Taigi E. V., net jeigu ir būtų girdėjęs signalizavimą, galėjo nesuvokti, kad yra signalizuojama būtent jam. Faktas, kad kito automobilio vairuotoja mosavo E. V. tuo metu, kai jis pro ją važiavo, tarp jų buvo apie dviejų metrų atstumas, taip pat nereiškia, jog E. V. moterį turėjo pastebėti ar suprasti, kad ji jam mosuoja dėl kokio nors įvykio. Subjektyvus liudytojo vertinimas, kad E. V. iš aikštelės išvažiavo greitai, taip pat neįrodo, jog buvo padarytas pažeidimas.

Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti faktą, kad E. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Taigi esant aptartoms aplinkybėms, nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad E. V. suvokė ar turėjo suvokti, jog jis pakliuvo į eismo įvykį, iš kurio neturi teisės pasišalinti, tuo pačiu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nebuvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl byla nutrauktina, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 250, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinę bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16055731745.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis