- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- I-1305-402/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00331-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
dalyvaujant pareiškėjui R. K., atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ž. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-03-03 įsakymą Nr. 64-TE-95 „Dėl jaunesniojo policininko R. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (b. l. 4-5).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir paaiškino, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste – Marijampolės apskr. VPK) viršininko 2017 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 64-TE-95, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir remiantis Marijampolės apskr. VPK 2017 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-16 “Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyriausiojo patrulio R. K. veiksmų įvertinimo“ buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Su paminėtu įsakymu nesutinka. Mano, kad Marijampolės apskr. VPK viršininkas, priimdamas sprendimą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, neatsižvelgė į pareiškėjo 2017 m. vasario 7 d. paaiškinime paminėtas aplinkybes, neįsigilino į priežastis ir motyvus dėl kurių jis buvo priverstas jam nepažįstamam piliečiui 2017 m. sausio 17 d. prie kavinės (duomenys neskelbtini), suduoti vieną nestiprų smūgį į veido sritį. Pažymėjo, kad taip pasielgė ne tarnybos metu, be tarnybinės uniformos, tik siekdamas apsaugoti save ir kitus prie paminėtos kavinės su juo buvusius asmenis nuo iškilusios grėsmės (galimo sužeidimo peiliu), siekdamas užkardyti galimą sunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi pareiškėją grasinęs „papjauti“ asmuo akivaizdžiai buvo neblaivus ir labai agresyvus. Dėl to mano, kad paminėtu jo veiksmu jam inkriminuoto pareigūno vardo pažeminimo nepadarė ir dėl to negalėjo būti atleistas iš vidaus tarnybos.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti (b. l. 12-16). Atsakovas atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. sausio 25 d. Marijampolės apskr. VPK gavo iš Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos policijos komisariato (toliau - Kalvarijos PK) raštą Nr. 64-IL-2118, kuriame nurodoma, kad Kalvarijos PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02483-17 dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tai yra 2017-01-17, apie 4.04 val., (duomenys neskelbtini) vykusių muštynių metu nenustatytas asmuo sudavė smūgius E. R., gim. (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus kavinėje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus nustatyta, kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti Kalvarijos PK vyriausiasis patrulis R. K. ir kartu su juo buvę keli asmenys. Marijampolės apskr. VPK vidaus tyrimų grupėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Vadovaujantis Aprašo 23 p., 2017-02-05 pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 64-PR1-16 (sudavė smūgį grėsmės nekėlusiam asmeniui, taip pat nesiėmė veiksmų sulaikyti kitus nusikalstamą veiką padariusius asmenis, neinformavo policijos įstaigos apie daromą bei padarytą nusikalstamą veiką ir pasišalino iš nusikalstamos veikos padarymo vietos, apie muštynes nedelsiant neinformavo tiesioginio vadovo, šiais veiksmais galimai pažemino policijos pareigūno vardą). Vadovaujantis Aprašo 25 p., Marijampolės apskr. VPK viršininkas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą pratęsė iki 30 d. (2017-02-22 tarnybinis pranešimas Nr. 64-PR2-2383). Stodamas į vidaus tarnybą pareiškėjas prisiekė sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau - Policijos įstatymas) 25 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Kalvarijos PK vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Marijampolės apskr. VPK viršininko 2016-09-27 įsakymu Nr. 64-V-306, 4 p. nustatyta šias pareigas einančio valstybės tarnautojo veiklos sritis- viešojo saugumo užtikrinimas. Pareigybės aprašymo 6.1 p. nustatyta šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcija - viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, 6.2 p. nustatyta funkcija teikti pagalbą nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims, reikalingą sveikatai apsaugoti, 6.3 p. nustatyta funkcija vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardinti ir atskleisti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, 6.4 p. nustatyta funkcija pristatyti į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis. Su pareigybės aprašymu R. K. susipažinęs pasirašytinai. Apibendrinant tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis konstatuota, kad pareiškėjas, statutinis valstybės tarnautojas, ne tarnybos metu, neuniformuotas, 2017-01-17, apie 3.00 val., kavinėje ((duomenys neskelbtini)), matydamas kilusį konfliktą (turėjusį akivaizdžius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. požymius) tarp su juo buvusių asmenų ir kavinės kliento E. R., nesiėmė aktyvių veiksmų nusikalstamai veikai nutraukti ar užkardinti, ir pats dalyvaudamas nurodytoje veikoje sudavė smūgį į galvos sritį jam realios grėsmės nekėlusiam E. R. (smūgio sudavimo metu E. R. buvo nusukęs galvą nuo pareigūno ir kalbėjo su kitu asmeniu). Pastarajam po suduoto smūgio parkritus ant žemės, pareigūnas neįsitikino ir nevertino, ar E. R. reikalinga medikų pagalba (po smūgio atsikėlęs E. R. svirduliavo, judesiai buvo akivaizdžiai nekoordinuoti), taip pat nenutraukė su juo buvusio asmens veikos, kai pastarasis sudavė plastikiniu buteliu po R. K. smūgio atsikėlusiam E. R. į galvos sritį. Po šių veikų pareigūnas ir su juo buvę asmenys iš nusikalstamos veikos padarymo vietos bandė pasišalinti automobiliu, tačiau E. R. mobilaus ryšio telefonu nufotografavus automobilio numerius, su pareigūnu buvę asmenys išlipo iš automobilio ir pareigūnui R. K. pasyviai sėdint automobilyje bei nesiimant aktyvių veiksmų nutraukti nusikalstamą veiką, sudavė smūgius rankomis ir kojomis E. R. į įvairias kūno vietas prie įėjimo į kavinę (duomenys neskelbtini) ir pačioje kavinėje. Po šių veiksmų pareiškėjas ir su juo buvę asmenys iš įvykio vietos pasišalino automobiliu, atvykus policijos pareigūnams jų nebuvo, E. R. atvykusių medikų buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Pareiškėjo paaiškinime nurodyta aplinkybė dėl E. R. keliamos grėsmės vertintina kaip niekuo neparemta gynybinė versija, tai yra šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad minėtas asmuo realios grėsmės pareiškėjui nekėlė, rankose neturėjo kaip ginklą galimų panaudoti daiktų, taip pat nedarė judesių, kuriuos būtų galima vertinti kaip realią grėsmę (pats pareigūnas nurodo, kad minėtas asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, nekoordinuotų judesių, nerišlios kalbos). Taip pat kritiškai vertintina paaiškinime nurodyta aplinkybė dėl telefono neturėjimo, tai yra kaip policijos pareigūnas R. K. turėjo visas galimybes policijos iškvietimui į įvykio vietą pasinaudoti kavinėje esančiu telefonu ar kitų kavinės klientų turimais telefonais, taip pat turėjo pareigą nepasišalinti iš nusikalstamos veikos padarymo vietos, ją apsaugoti, įvykio vietoje laukti policijos pareigūnų ir atvykusiems pareigūnams suteikti visokeriopą pagalbą atskleisti padarytą veiką. Tarnybinio patikrinimo metu neginčijamai nustatyta, kad pareigūnas nesiėmė aktyvių veiksmų nutraukti daromą nusikalstamą veiką, pats buvo minėtos veikos dalyvis, apie nusikalstamą veiką neinformavo policijos įstaigos, nevertino nukentėjusiojo sveikatos būklės, pasišalino iš nusikalstamos veikos padarymo vietos, apie nusikalstamą veiką (kurioje pats dalyvavo) neinformavo tiesioginio vadovo ir kad vėliau nusikalstama veika buvo atskleista ir paaiškėjo joje dalyvavę asmenys nepriklausė nuo pareiškėjo valios (paaiškėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams peržiūrėjus vaizdo įrašus ir identifikavus pareigūną R. K. kaip vieną iš veikoje dalyvavusių asmenų). Tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjas, tyčia, grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintus pagrindinius įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo ir lojalumo valstybės tarnybos principus, to paties straipsnio 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., ir 8 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir lojalumo valstybės tarnybos principus, taip pat šio įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p., ir 9 p. numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, konkretizuojant Statuto 3 str. apibrėžtais įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, nuolatinių bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais, sulaužydamas duotą policijos pareigūno priesaiką, tokiu būdu tyčia iškraipydamas Policijos įstatymo 4 str. įtvirtintus policijos veiklos principus vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, teisėtumo principus, iš esmės iškraipydamas to paties įstatymo 5 str. įtvirtintus policijos uždavinius, pažeisdamas minėto Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 2 p., Etikos kodekso ir Pareigybės aprašymo reikalavimus, grubiai diskreditavo ir iškraipė Lietuvos policijos, kaip pagrindinės teisėsaugos institucijos, autoritetą ir funkcinę paskirtį bei savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu konstatavus, kad pareigūnas R. K. pažemino policijos pareigūno vardą ir vadovaujantis Statuto 62 str. 1 d. 7 p., Marijampolės apskr. VPK viršininko 2017-03- 03 įsakymu Nr. 64-TE-95 pareigūnas R. K. atleistas iš vidaus tarnybos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-03-03 įsakymą Nr. 64-TE-95 „Dėl jaunesniojo policininko R. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (b. l. 4-5).
Bylos duomenimis nustatyta (bylos lapai nenurodomi, kadangi visi minimi dokumentai pateikti atskirai suformuotoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje), kad iš Policijos registruojamų įvykių registro ROIK 0117000028423 matyti, kad 2017-01-17, 4.04 val., Marijampolės apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyrius gavo saugos tarnybos „Grif“ operatoriaus pranešimą dėl kavinėje (duomenys neskelbtini) vykusių muštynių, kurių metu 25 m. vyrui buvo praskelta galva. 5.09 val. gautas pranešimas iš VšĮ „Marijampolės ligoninė“, kad į priėmimo ir skubios pagalbos skyrių pristatytas E. R., kuris buvo sužalotas muštynių metu. Patikrinti pranešimo aplinkybių į kavinėje (duomenys neskelbtini) 2017-01-17, 4.06 val., išsiųstas patrulių ekipažas „Orija 82“ (Kalvarijos PK vyriausieji patruliai D. P. ir A. L.).
Dėl įvykio 2017-01-17 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02483-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.
Liudytojas N. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Marijampolės apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniuoju specialistu. Nurodė, kad 2017-01-17, 4.04 val., telefonu iš „Grif‘ saugos tarnybos operatoriaus gavo pranešimą apie viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra muštynes 2017-01-17, apie 4.04 val., kavinėje (duomenys neskelbtini), patikrinti pranešimo aplinkybių išsiuntė patrulių ekipažą. Kad pareiškėjas būtų informavęs apie vykusias muštynes neatsimena, tarnybos metu registruoja visus gautus pranešimus apie nusikalstamas veikas ar teisės pažeidimus.
Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Marijampolės apskr. VPK. Paaiškino, kad 2017-01-17, apie 4.15 val. buvo nuvykęs patikrinti pranešimo dėl kavinėje (duomenys neskelbtini) vykusių muštynių. Įvykio vietoje buvo rastas E. R. ir su juo buvę asmenys, kiti muštynėse dalyvavę asmenys buvo pasišalinę. Kavinės barmenės informavo, kad pasišalinusius asmenis iš matymo žino kaip kavinės lankytojus, tačiau jų pavardžių nežino. Dėl ko vyko muštynės, kas jas pradėjo barmenės nežinojo. Vėliau medicinos darbuotojai E. R. išsivežė į ligoninę.
Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kalvarijos PK vyresniojo tyrėjo pareigose. Paaiškino, kad peržiūrėjęs Marijampolės apskr. VPK vidaus tyrimų grupės vyriausiojo tyrėjo Ž. S. pateiktą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos 2017-01-17 kavinėje (duomenys neskelbtini) vykusios muštynės, atpažino ir matė, kad minėtame vaizdo įraše 2017-01-17, 3.00 val., smūgį į galvos sritį D. J. nepažįstamam asmeniui sudavė Kalvarijos PK vyriausiasis patrulis R. K.. Taip pat nurodė, kad apie minėtas muštynes pareigūnas R. K. nedelsiant neinformavo, apie muštynes su pareigūnu buvo kalbama 2017-01-20, apie 9.00 val., po pradėto ikiteisminio tyrimo. Pokalbio metu R. K. nurodė, kad matė muštynes tarp su juo buvusių asmenų ir jam nežinomų asmenų. Įvykio metu iš nepažįstamo asmens pajuto grėsmę (laikė rankas kišenėje, grasino papjauti) ir todėl gindamasis sudavė smūgį nepažįstamam asmeniui.
Susipažinus su kavinėje (duomenys neskelbtini) įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašais buvo nustatyta, kad 2017-01-17, apie 3.00 val., išėjime iš kavinės tarp grupės asmenų kilo susistumdymas, kurio metu su pareiškėju buvęs asmuo sudavė smūgį E. R. į veidą, šį veiksmą stebėjo pareiškėjas. Po to, pareiškėjui matant E. R. buvo tempiamas nuo laiptinės laiptų, E. R. išsilaisvinus, dešinėje E. R. pusėje stovintis pareiškėjas sudavė jam vieną smūgį į veidą. Po smūgio E. R. parkrito, apie pusę minutės gulėjo parkritęs, po to sunkiai atsistojo. E. R. parkritus ir gulint ant žemės, pareiškėjas nepažiūrėjo ir nevertino jo būklės (ar reikalinga medikų pagalba ir pan.) E. R. atsistojus ir kažką pasakius, kitas kartu su pareiškėju buvęs asmuo sudavė E. R. plastikiniu buteliu per galvą. Vėliau kartu su R. K. buvę asmenys atsisėdo į automobilį, jiems bandant išvažiuoti E. R. mobiliuoju telefonu nufotografavo automobilio numerį. Tuomet automobilis sustojo, jame buvę asmenys išlipo ir toliau E. R. buvo mušamas prie įėjimo į kavinę ir kavinės patalpose (tuo metu R. K. sėdėjo automobilyje, iš automobilio muštynių vieta buvo matoma). Vėliau pareiškėjas ir su juo buvę asmenys iš įvykio vietos išvyko automobiliu. Teismo posėdžio metu vaizdo įrašas peržiūrėtas ir nustatytos tos pačios aplinkybės, kaip ir tarnybinio tyrimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, tyčia, grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintus pagrindinius įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo ir lojalumo valstybės tarnybos principus, to paties straipsnio 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., ir 8 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir lojalumo valstybės tarnybos principus, taip pat šio įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p., ir 9 p. numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, konkretizuojant Statuto 3 str. apibrėžtais įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, nuolatinių bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais, sulaužydamas duotą policijos pareigūno priesaiką, tokiu būdu tyčia iškraipydamas Policijos įstatymo 4 str. įtvirtintus policijos veiklos principus vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, teisėtumo principus, iš esmės iškraipydamas to paties įstatymo 5 str. įtvirtintus policijos uždavinius, pažeisdamas minėto Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 2 p., Etikos kodekso ir Pareigybės aprašymo reikalavimus, grubiai diskreditavo ir iškraipė Lietuvos policijos, kaip pagrindinės teisėsaugos institucijos, autoritetą ir funkcinę paskirtį bei savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą.
Tarnybinio patikrinimo metu konstatavus, kad pareiškėjas pažemino policijos pareigūno vardą ir vadovaujantis Statuto 62 str. 1 d. 7 p., Marijampolės apskr. VPK viršininko 2017-03-03 įsakymu Nr. 64-TE-95 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.
Iš esmės byloje nustatytų faktinių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas, tačiau jis mano, jog priimant ginčijamą sprendimą nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, o būtent į tai, kad asmuo jam grasino, jog jį „papjaus“, buvo akivaizdžiai neblaivus ir labai agresyvus ir jis taip pasielgė siekiant apsaugoti savo draugus ir išvengti sunkių padarinių.
Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (su vėlesniais pakeitimais). Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Statuto 2 straipsnio, kuriame pateikiamos svarbiausios šio Statuto sąvokos, 6 dalis numato, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, o Statuto 26 straipsnio, nustatančio tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką vidaus reikalų sistemos tarnybos pareigūnams, 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, ar jo elgesys kitaip pažeidžia kitaip pažeidžia teisės normų reikalavimus, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.
Tvarkos 20 punkte numatyta, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos 21, 25 punktai). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, teismas turi analizuoti, ar Išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Tarnybinėje išvadoje nurodyta, kad pareigūnas R. K., statutinis valstybės tarnautojas, ne tarnybos metu, neuniformuotas, 2017-01-17, apie 3.00 val., kavinėje (duomenys neskelbtini), matydamas kilusį konfliktą (turėjusį akivaizdžius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. požymius) tarp su juo buvusių asmenų ir kavinės kliento E. R., nesiėmė jokių aktyvių veiksmų minėtai nusikalstamai veikai nutraukti ar užkardinti, ir pats dalyvaudamas nurodytoje veikoje sudavė smūgį į galvos sritį jam jokios realios grėsmės nekėlusiam E. R. (smūgio sudavimo metu E. R. buvo nusukęs galvą nuo pareigūno ir kalbėjo su kitu asmeniu). Pastarajam po suduoto smūgio parkritus ant žemės, pareigūnas neįsitikino ir nevertino, ar E. R. reikalinga medikų pagalba (po smūgio atsikėlęs E. R. svirduliavo, judesiai buvo akivaizdžiai nekoordinuoti), taip pat nenutraukė su juo buvusio asmens veikos, kai pastarasis sudavė plastikiniu buteliu po R. K. smūgio atsikėlusiam E. R. į galvos sritį. Po šių veikų pareigūnas ir su juo buvę asmenys iš nusikalstamos veikos padarymo vietos bandė pasišalinti automobiliu, tačiau E. R. mobilaus ryšio telefonu nufotografavus automobilio numerius, su pareigūnu buvę asmenys išlipo iš automobilio ir pareigūnui R. K. pasyviai sėdint automobilyje bei nesiimant jokių aktyvių veiksmų nutraukti nusikalstamą veiką, sudavė smūgius rankomis ir kojomis E. R. į įvairias kūno vietas prie įėjimo į kavinę (duomenys neskelbtini) ir pačioje kavinėje. Po šių veiksmų pareigūnas ir su juo buvę asmenys iš įvykio vietos pasišalino automobiliu, atvykus policijos pareigūnams jų nebuvo, E. R. atvykusių medikų buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Visos šios aplinkybės visiškai įrodytos pateiktu byloje ir ištirtu teismo posėdžio metu vaizdo įrašu. Šių aplinkybių neginčijo ir pats pareiškėjas.
Pareiškėjo paaiškinime nurodyta aplinkybė dėl E. R. keliamos grėsmės vertintina, kaip siekimas išvengti atsakomybės, nes tai yra neįrodyta bylos medžiaga pareiškėjo gynybinė versija, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad E. R. realios grėsmės pareiškėjui nekėlė, rankose neturėjo daiktų panašių į peilį ar kitokį ginklą, taip pat jis nedarė judesių, kuriuos būtų galima vertinti kaip realią grėsmę (pats pareiškėjas nurodo, kad minėtas asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, nekoordinuotų judesių, nerišlios kalbos). Todėl pareiškėjo iškelta versija, jog jis sudavė smūgį dėl jam ir kitiems asmenims keliamos grėsmės, teismo vertinama, jog yra pareiškėjo gynybinė versija ir atmestina, kaip neįrodyta.
Taip pat atmestina pareiškėjo paaiškinime nurodyta aplinkybė dėl telefono neturėjimo. Pareiškėjas turėjo visas galimybes policijos iškvietimui į įvykio vietą pasinaudoti kavinėje esančiu telefonu ar kitų kavinės klientų, ar savo bendrakeleivių turimais telefonais, taip pat turėjo pareigą nepasišalinti iš nusikalstamos veikos padarymo vietos, ją apsaugoti, įvykio vietoje laukti policijos pareigūnų ir atvykusiems pareigūnams suteikti visokeriopą pagalbą atskleisti padarytą veiką. Tarnybinio patikrinimo metu neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų nutraukti daromą nusikalstamą veiką, pats buvo minėtos veikos dalyvis, apie nusikalstamą veiką neinformavo policijos įstaigos, nevertino nukentėjusiojo sveikatos būklės, pasišalino iš nusikalstamos veikos padarymo vietos, apie nusikalstamą veiką (kurioje pats dalyvavo) neinformavo tiesioginio vadovo ir kad vėliau nusikalstama veika buvo atskleista ir paaiškėjo joje dalyvavę asmenys nepriklausė nuo pareiškėjo valios (paaiškėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams peržiūrėjus vaizdo įrašus ir identifikavus pareigūną R. K. kaip vieną iš veikoje dalyvavusių asmenų).
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai.
Policijos įstatymo 5 str. 1 d. nustatyti policijos uždaviniai:
žmogaus teisių ir laisvių apsauga;asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas;neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių;nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija;nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas;eismo automobilių keliais priežiūra.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau - Etikos kodeksas) 3 p. nustatyta, kad tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais - pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo. Etikos kodekso 4.6 p. nustatyta policijos pareigūno pareiga saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo. Etikos kodekso 14.1 p. nustatyta, kad ne tarnybos metu policijos pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus. Etikos kodekso 14.5 p. nustatyta, kad ne tarnybos metu policijos pareigūnas privalo patekęs į eismo įvykį, jei vairavo transporto priemonę, ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, privalo nedelsdamas apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui.
Kalvarijos PK vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Marijampolės apskr. VPK viršininko 2016-09-27 įsakymu Nr. 64-V-306, 4 p. nustatyta šias pareigas einančio valstybės tarnautojo veiklos sritis - viešojo saugumo užtikrinimas. Pareigybės aprašymo 6.1 p. nustatyta šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcija - viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, 6.2 p. nustatyta funkcija teikti pagalbą nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims, reikalingą sveikatai apsaugoti, 6.3 p. nustatyta funkcija vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardinti ir atskleisti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, 6.4 p. nustatyta funkcija pristatyti į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis. Su pareigybės aprašymu R. K. susipažinęs pasirašytinai.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 3 str. 9 d. nustatyta, kad pagal bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą pareigūnas privalo vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas.
Statuto 2 str. 5 d. nustatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas - pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.
Taigi išvadoje išsamiai išvardinti visi reikalingi elementai, t. y. nurodyta: kaltės forma - pažeidimas išvadoje įvertintas kaip tyčinis, pažeidimo pobūdis – grubiai pažeidė teisės normose (išvardintos aukščiau) įtvirtintus reikalavimus, pažeidimo padariniai - diskredituotas įstaigos, kurioje pareigūnas tarnauja, autoritetas, sumažintas žmonių pasitikėjimą institucija, pažemino policijos pareigūno vardą.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. 5-V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau - Etikos kodeksas) 3 p. nustatyta, kad tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo.
Akivaizdu, kad išvardintų teisės aktų ir minėto įstatymo normos suponuoja tam tikrą policijos pareigūno tarnybos - santykių specifiką. Policijos pareigūno ir visuomenės santykiai turi specifinių bruožų, kurie lemia dorovinius reikalavimus, keliamus pareigūnui. Pareigūnas atstovauja valstybinei valdžiai, atlieka vieną iš svarbiausių valdžios funkcijų - garantuoja teisėsaugą. Jis privalo ne vien gerai atlikti profesines pareigas, bet ir laikytis jam privalomų dorovinių reikalavimų. Tokia policijos pareigūno vieta visuomenėje bei jam suteiktos juridinės teisės kėlia jam didelius dorovinius reikalavimus. Policijos sistemos teigiamo įvaizdžio formavimas yra kiekvieno policijos pareigūno garbės reikalas. Policijos pareigūnų elgesiui turi būti taikomi tokie standartai, kurie leistų policijai tinkamai įvykdyti jai Lietuvos Respublikos įstatymų priskirtas funkcijas.
Ginčijamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-03-03 įsakymas Nr. 64-TE-95 „Dėl jaunesniojo policininko R. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą priimtas vadovaujantis tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-16. Ši išvada yra patvirtinta Marijampolės apskrities VPK viršininko, todėl laikytina pareiškėjo skundžiamo įsakymo sudedamoji dalis, kurioje pateiktos faktinės aplinkybės ir nuorodos į taikytinas materialinės teisės normas.
Vidaus tarnyba yra grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011 teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad pareigūnams Statutas nustato aukštesnius darbo drausmės, moralės, garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė.
Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog išvadoje nebuvo įvertinta jo veikla iki pažeidimo padarymo, nebuvo atsižvelgta į jo nurodytas aplinkybes ir asmenybę. Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas. Ir į jo paaiškinime nurodytas aplinkybes atsižvelgta, išvadoje jos įvertintos. Paminėtos ir kitos aplinkybės, todėl jo veikla iki padaryto nusižengimo ir jo elgesys pažeidimo metu buvo išsamiai ištirti ir įvertinti.
Teismas padarė išvadą, kad teisės aktais Lietuvos policijai, o taip pat ir pareiškėjui kaip šios sistemos tarnautojui, pavestos svarbios funkcijos. Tai yra valstybės ir visuomenės viešasis interesas, todėl valstybė ir visuomenė turi teisėtų lūkesčių, jog policijos pareigūnai laikysis valstybei duotos priesaikos, sąžiningai atliks jiems pavestas funkcijas, nepiktnaudžiaus tarnyba, jų elgesys tarnyboje ir ne tarnybos metu bus nepriekaištingas. Ginčo atveju pareiškėjas yra vidaus reikalų sistemos, kurios viena iš pagrindinių užduočių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencija, išaiškinimas bei atitinkamų poveikio priemonių pažeidėjams taikymas, pareigūnas, todėl išvardytų teisės aktų reikalavimų kontekste bei vertinant visuomenės požiūriu, situacija, kai vidaus reikalų sistemos atstovas (šiuo atveju policijos pareigūnas) nevykdo jam teisės aktais keliamų reikalavimų, akivaizdžiai kelia nepasitikėjimą visa Lietuvos policijos sistema ir ją kompromituoja.
Taigi, teismas išnagrinėjęs bylą, sutinka su tarnybinio patikrinimo metu nustatytoms aplinkybėmis ir tarnybinio patikrinimo išvadoje padarytais apibendrinimais ir vertinimais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisės normų aiškinimo argumentus bei į nurodytas faktines bylos aplinkybes darytina išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo pripažinti skundžiamą įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos neteisėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies1 punktu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagristą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.