Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1000-527/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-22
Bylos Nr.
2S-1000-527/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Pareiškėjas
S. J.
Suinteresuotas asmuo
Kauno miesto savivaldybės 2-asis notaro biuras
Civilinė byla Nr. 2S-1000-527/2014;procesinio sprendimo kategorijos: 122.2;128.12;
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5974-151/2014 pagal pareiškėjo S. J. skundą dėl Kauno miesto 2-ojo notarų biuro veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pareiškėjas S. J. Kauno apylinkės teismui pateikė 2013-10-28 skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo prašė teismo išreikalauti iš Kauno m. 2-ojo notaro biuro visą dokumentaciją, susijusią su 1950-09-26 pasidalinimo sutarties Nr. 21888 aplinkybėmis, išduodant reikalaujamas kopijas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2013-11-15 nutartimi pareiškėjo S. J. skundą atmetė (b. l. 5).

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-11-15 nutarties, 2014-02-10 nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2013-11-15 nutartį ir pareiškėjo S. J. skundą dėl notaro veiksmų perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas 2014-02-10 nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams šalinti, t. y. įpareigoti pareiškėją suformuluoti savo reikalavimą, patikslinti aplinkybes ir pateikti įrodymus ir tik tuomet spręsti klausimą dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo (b. l. 17–19).

Kauno apylinkės teismas 2014-02-21 nutartimi pareiškėjui nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti (b. l. 27–28). Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su konkrečiu notarės procesiniu veiksmu arba atsisakymu procesinį veiksmą atlikti, turėjo CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka pateikti notaro darbo vietos apylinkės teismui skundą dėl notaro veiksmų ir šiame skunde suformuluoti skundo dalyką, atitinkantį CPK 510 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Prašymas išreikalauti iš Kauno m. 2-o notaro biuro visą dokumentaciją, susijusią su 1950-09-26 sutarties Nr. 21888 aplinkybėmis, išduodant reikalaujamas kopijas, nėra skundo reikalavimas CPK 511 straipsnio 1 dalies prasme. Prašymas išreikalauti dokumentaciją taip pat nėra CPK reikalavimus atitinkantis skundo reikalavimas, kadangi nesukelia jokių teisinių pasekmių (CPK 513 str.). Teismas pareiškėją įpareigojo patikslinti reikalavimą ir nurodyti konkrečiai, kokį notaro procesinį veiksmą, sukėlusį jam teisines pasekmes, pareiškėjas skundžia. Notaro atsisakymas pateikti dokumentų kopijas asmeniui, kuris nėra sandorio šalis, savaime jam nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi dėl tokio atsisakymo pareiškėjo kaip civilinių teisinių santykių subjekto padėtis nebuvo niekaip suvaržyta ir nepakito. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis, būdamas tos nuomonės, kad jo teisės varžomos 1999-09-21 pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta tarp A. P. ir V. B., turi teisę kreiptis dėl šio sandorio nuginčijimo įstatymo nustatyta tvarka.

II. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas S. J. atskiruoju skundu (b. l. 31) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-02-21 nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su nutartimi, kadangi nurodyti trūkumai yra nekonkretūs, be to, teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2014-02-10 nutartį, kurioje aiškiai teisiškai motyvuotai nurodyta, kad Kauno miesto 2-o notaro biuro notarė Z. K., tvirtindama 1999 m. rugsėjo mėn. gyv. namo pirkimo–pardavimo sutartį, pažeidė galiojančius įstatymus. Kadangi šioje sutartyje žemės nuosavybės klausimu (perkant gyv. namą yra būtina apspręsti žemės nuosavybės klausimą ir remtis konkrečiais žemės nuosavybės dokumentais) remtasi negaliojančia žemės panaudos/pasidalinimo 1950 metų sutartimi, sudaryta tarp A. J. ir A. P. (1990 metais atstačius Lietuvos nepriklausomybę atsistato privačios nuosavybės institutas, todėl 1950 metų pasidalinimo sutartis tampa negaliojanti, teismams yra pateiktas 1936 metų žemės pirkimo dokumentas, kuriuo A. J. (pareiškėjo tėvas) perka iš Kauno miesto savivaldybės 1 470 kv. m žemės sklypą, akcentuotina, kad žemės padėtis iki einamojo momento nėra pakitusi). Būtent pareiškėjas savo skunduose prašė teismų ištirti aplinkybes, kuriomis yra sudaryta 1999 metų gyv. namo pirkimo–pardavimo sutartis ir ar tokia sutartis galėjo būti notariškai tvirtinta neišsiaiškinus žemės nuosavybės klausimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi nustatydamas pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti pirmosios instancijos teismas visapusiškai atsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2014-02-10 nutartį, kurioje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams šalinti, t. y. įpareigoti pareiškėją suformuluoti savo reikalavimą, patikslinti aplinkybes ir pateikti įrodymus, ir tik tuomet spręsti klausimą dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo.

Visiškai nesutiktina su apeliantu, jog Kauno apygardos teismo 2014-02-10 nutartyje yra aiškiai teisiškai motyvuotai nurodyta, kad Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarė Z. K., tvirtindama 1999 m. rugsėjo mėn. gyv. namo pirkimo–pardavimo sutartį, pažeidė galiojančius įstatymus, kadangi, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2014-02-10 nutarties, apeliacinės instancijos teismas to nenurodė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

Nagrinėjamuoju atveju suformuluoti skundo reikalavimą, kad būtų aišku, kokį konkrečiai notaro procesinį veiksmą, sukėlusį pareiškėjui teisines pasekmes, skundžia pareiškėjas, pareiga tenka pačiam pareiškėjui, o ne teismui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad notaro atsisakymas pateikti dokumentų kopijas asmeniui, kuris nėra sandorio šalis, savaime jam nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi dėl tokio atsisakymo pareiškėjo, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, padėtis nebuvo niekaip suvaržyta ir pakeista. Pažymėtina, jog ir Kauno apygardos teismo 2014-02-10 nutartyje buvo nurodyta, jog ,,Prašymas išreikalauti iš Kauno m. 2-o notaro biuro visą dokumentaciją susijusią su 1950-09-26 sutarties Nr. 21888 aplinkybėmis išduodant reikalaujamas kopijas nėra skundo reikalavimas CPK 511 straipsnio 1 dalies prasme. Prašymas išreikalauti dokumentaciją taip pat nėra CPK reikalavimus atitinkantis skundo reikalavimas, kadangi nesukelia jokių teisinių pasekmių (CPK 513 straipsnis)“.

Kadangi pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų teismui buvo pateiktas su aiškiais turinio trūkumais, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priėmė 2014-02-21 nutartį, kuria nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014-02-21 nutartį, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, dėl ko nutartis paliktina nepakeista, atskirąjį skundą atmetant kaip visiškai nepagrįstą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolita Cirulienė