Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki kol 2020 m. vasario 18 d. apie 19.07 val. policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė, savo nuomojamo garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini), spintelėje buvusiame stiklainyje laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė 1,556 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 15,9%.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Cheminių tyrimų skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. specialisto išvadoje Nr. IBPSV-2812929-20 nurodyta, kad: 1. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš stiklinio indelio, rasta ir paimta 2020 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), garaže, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,556 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,9%. 2. Ant tirti pateiktų smulkintuvo, rūkymo įtaiso, elektroninių svarstyklių ir pilkos spalvos sėklų iš plastikinio užspaudžiamojo maišelio su paveiksliuku, rastų ir paimtų 2020 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), garaže, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų. Pilkos spalvos sėklos, rastos ir paimtos 2020 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), garaže, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendroji masė yra 0,263 g, yra kanapių sėklos. Nustatyti kokios rūšies kanapių yra tirti pateiktos kanapių sėklos nėra galimybės. 3. M. V. rankų nuoplovoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 88-90).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus 2021 m. sausio 13 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-81666-21 nurodyta, kad: ant tirti pateiktų smulkintuvo ir svarstyklių, paimtų 2020 m. vasario 18 d. apžiūrint įvykio vietą garaže Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 1-3), netinkamų asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR. Ant tirti pateiktų stiklainio ir dviejų maišelių, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, paimtų 2020 m. vasario 18 d. apžiūrint įvykio vietą garaže Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 4, Nr. 6, Nr. 7), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos pypkės, paimtos 2020 m. vasario 18 d., apžiūrint įvykio vietą garaže Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 5), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su M. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų M. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-23 (t. 1, b. l. 106-108).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

2013 m. gegužės 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymas. Jo 2 straipsnio 4 dalyje pluoštinės kanapės apibrėžtos kaip kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio (toliau – ir THC) yra ne daugiau kaip 0,2 proc. ir kurie auginami vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei. Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. Kartu įsigaliojo Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 1 straipsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriame nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamoms pluoštinėms kanapėms. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, kanapės (antžeminės dalys) yra laikomos narkotine medžiaga, išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes, t. y. jei kanapių išdžiovintoje medžiagoje THC yra ne daugiau kaip 0,2 proc. Šiuo atveju 2020 m. lapkričio 24 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad garaže Nr. (duomenys neskelbtini) rastose kanapėse ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 15,9%, todėl jos priskirtinos narkotinėms medžiagoms. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 1,556 g kanapių (antžeminių dalių) kiekis neviršija nustatyto nedidelio, t. y. 5 g kiekio ribos.

Teismo posėdyje M. V. parodė, kad pas jį rastas kanapes įsigijo per socialinius tinklus, teigė, kad pirko kaip arbatą, tačiau taip pat suvokė, kad tai gali būti narkotinė medžiaga, todėl susismulkinęs ją parūkė. 2020 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolas bei liudytojo T. L. parodymai ir tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2020 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros metu M. V. nuomojamame garaže Nr. (duomenys neskelbtini) be stiklainio su 1,556 g kanapių (antžeminės dalys), kuriose nustatytas 15,9% ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis, buvo rastos ir kanapių vartojimui skirtos priemonės – smulkintuvas, pypkė, elektroninės svarstyklės, ant kurių taip pat rasta kanapių pėdsakų, o ant rūkymo įtaiso (pypkės) – M. V. biologinių pėdsakų. Nors M. V. tvirtino, kad paminėti daiktai, išskyrus kanapes, jam nepriklauso, tačiau pripažino, kad jais naudojosi. Pareigūnas E. B. 2020 m. vasario 18 d. parodė, kad M. V. paklausus, ar yra garaže draudžiamų daiktų, jis savanoriškai parodė spintelę, kurioje buvo rastas stiklainis su augalinės kilmės medžiaga ir pasakė, kad tai „žolė“, kad pirko ją savo reikmėms per socialinį tinklą „Facebook“, suprato ir žinojo, kad „žolės“ įgijimas ir laikymas yra nelegalus, dėl to, kad nusipirko draudžiamą prekę nuoširdžiai gailėjosi. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir pareigūno E. B. tarnybiniame pranešime. Liudytojo Š. Ž. tarnybiniame pranešime ir ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose taip pat užfiksuota, kad M. V. paprašytas nurodyti draudžiamus daiktus, pasakė, kad spintelėje yra stiklainis su kanapėmis. Garažo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas S. S. parodė, kad garaže jokių savo asmeninių daiktų nelaiko, nuo 2019 m. spalio mėnesio juo naudojasi M. V., pats į garažą atvyksta tik nurašyti elektros parodymus, lankosi esant M. V.. Liudytojas V. R. parodė, kad niekada kanapių nerūkė ir neturėjo. Taigi, aptarti įrodymai atitinka kaltinamojo parodymus, kad 2020 m. vasario 18 d. apie 19.07 val. policijos pareigūnų garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini), spintelėje stiklainyje rastos kanapės priklausė jam. Kam priklausė garaže rastos kanapių vartojimui skirtos priemonės – smulkintuvas, pypkė, elektroninės svarstyklės, nenustatyta. Tiek kaltinamasis, tiek liudytojas V. R. parodė, kad abu turi raktus nuo garažo ir kartais ten lankosi atskirai, V. R. teigė, kad M. V. kartais į garažą įleidžia ir savo pažįstamus, t. y. išlieka nepašalinta tikimybė, jog nurodyti daiktai galėjo priklausyti ir kitiems asmenims, kita vertus, M. V. pripažinus, kad jis šiuos daiktus matė ir naudojosi, jų priklausomybė kaltės įrodinėjimui esminės reikšmės neturi. Kaip minėta, kaltinamasis pripažino, jog kanapes pirko per socialinį tinklą, tačiau atsisakė nurodyti jų pardavėją, taip pat pripažino, jog įsigytą medžiagą rūkė ir tai patvirtina tiek jo biologiniai pėdsakai ant pypkės, tiek ir šlapime rasti tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties pėdsakai. Nurodytos aplinkybės pareigūnų E. B. ir E. Ž. parodymų bei tarnybinių pranešimų kontekste sudaro pagrindą išvadai, jog M. V. bent jau bendrais bruožais suprato, kad garaže laikė narkotinę medžiagą. Rastų kanapių nedidelis kiekis bei kaltinamojo organizme nustatyti šios medžiagos pėdsakai patvirtina M. V. parodymus, kad kanapes laikė asmeniniam naudojimui, todėl šioje dalyje kaltinimas pasitvirtino ir M. V. veiksmai pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad M. V. savanoriškai pareigūnams nurodė laikomų kanapių vietą, tačiau toks veiksmas nelaikytinas tinkamu pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 259 straipsnio 3 dalies prasme. Pagal BK 259 straipsnio 3 dalį savanorišku kreipimusi į valstybės instituciją, norint atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas, neturint tikslo platinti, narkotines ar psichotropines medžiagas pripažįstamas toks asmens kreipimasis, kai jis savo valia šias medžiagas atidavė valstybės institucijai, turėdamas galimybę toliau jomis disponuoti. Šiuo atveju M. V. narkotines medžiagas nurodė pareigūnams jau atvykus į jo nuomojamą garažą ir suvokdamas, kad laikomų kanapių radimas yra neišvengiamas. Toks atidavimas nelaikytinas savanorišku kreipimusi į valstybės institucijas dėl neteisėtai įgytų ir laikytų narkotinių medžiagų atidavimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad M. V. nesikreipė ir į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos (t. 2, b. l. 53), atitinkamai jo atžvilgiu taikyti BK 259 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo.

Kaltinime M. V. inkriminuojama, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau 1,556 g kanapių. Ši faktinė aplinkybė grindžiama išskirtinai paties kaltinamojo parodymais, kurių nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Nenustatyta tiksli narkotinių medžiagų įgijimo data, vieta, būdas, šaltinis, tuo tarpu vien fakto, kad pas kaltinamąjį buvo rastos aptariamos narkotinės medžiagos nepakanka inkriminuoti šiai alternatyviai faktinei aplinkybei. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia nusikalstamas veikas preziumuoti išvedant iš kitų pasitvirtinusių kaltinimo faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalintinas 1,556 g kanapių įgijimas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kitų klausimų.

Bylos nagrinėjimo metu M. V. ir jo sutuoktinė pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sutuoktinės D. V. atsakomybei. Laiduotoja prašanti būti D. V. paaiškino, kad su M. V. kartu yra 15 metų, gyvena drauge, bendrauja glaudžiai, pasipasakoja, tačiau ji nežinojo, kad sutuoktinis gali turėti draudžiamų medžiagų. Jam pastarieji metai buvo sunkūs, pavasarį neteko tėčio, gimė vaikas, būsto paskola. Mano, kad sutuoktinis ieškojo nusiraminimo būdų. Dabar pasidarė išvadas, nenori nieko panašaus pirkti, jam rūpi šeima, yra nuostabus tėtis. Nori savo dukrai rodyti tinkamą šeimos pavyzdį. Save laiko pavyzdžiu sutuoktiniui, kartu eina sąmoningumo keliu, jis pradėjo lankyti jogą, važiuoja kartu su ja į jogos stovyklas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

M. V. teisiamas pirmą kartą (t. 2, b. l. 50), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 51). Jo padaryta nusikalstama veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu, pas kaltinamąjį rastas narkotinių medžiagų kiekis yra itin mažas. Nors ikiteisminio tyrimo metu M. V. savo kaltę neigė, tvirtindamas, kad neturėjo jokių narkotinių medžiagų ir pirmą kartą matė pareigūnų rastą stiklainį su augalinės kilmės medžiaga, socialiniame tinkle savo reikmėms jų nepirko, tačiau teisme tokius parodymus paneigė, nurodydamas priešingas aplinkybes, tuo pačiu M. V. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu melavo, nes buvo labai išsigandęs, jog gali būti „pasodintas į kalėjimą“, turės gydytis, o augina mažametį vaiką. Tokie kaltinamojo paaiškinimai yra įtikinami, kadangi tiek iš E. B. ir Š. Ž. tarnybinių pranešimų, tiek iš ikiteisminio tyrimo metu duotų jų parodymų matyti, kad vos suradus narkotines medžiagas M. V. buvo uždėti antrankiai, nors nenustatyta, kad kaltinamasis buvo agresyvus, pareigūnams kėlė kokią nors grėsmę ar atliko pasipriešinimo veiksmus. Toks skubotas specialiosios priemonės panaudojimas galėjo išprovokuoti kaltinamojo pasirinktą gynybos būdą – visko neigimą. Kita vertus, pareigūnų E. B. ir Š. Ž. parodymai patvirtina, kad M. V. iš karto parodė narkotinių medžiagų laikymo vietą ir pripažino, kad medžiagos priklauso jam, įsigytos savo reikmėms. Teisme kaltinamasis taip pat pripažino, kad garaže Nr. (duomenys neskelbtini) rastos kanapės priklausė jam ir kad bendrais bruožais suprato, jog tai yra narkotinė medžiaga, t. y. kaltę pripažino, dėl savo poelgio gailėjosi. Aplinkybę, jog M. V. padarė išvadas, teisme patvirtino ir jo sutuoktinė D. V.. Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, jog egzistuoja ir antrasis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas – kaltinamasis teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kita vertus, kaltės neigimas ikiteisminio tyrimo metu neleidžia pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. V. įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, žala jo veiksmais nebuvo padaryta. Kaltinamasis dirba pagal verslo liudijimą, verslo partneris V. R. teismui pateiktoje charakteristikoje jį apibūdino kaip atsakingą ir darbštų, puikiai komunikuojantį, įsiklausantį į klientų pageidavimus darbuotoją, pasižymintį strateginiu mąstymu, taip pat kaip jautrų ir atsakingą šeimos žmogų (t. 4, b. l. 44). Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam, vis tik, nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta veika atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindas tikėti, kad ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad M. V. atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. V. neteista, vieną kartą bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, skirta bauda sumokėta (t. 4, b. l. 42, 43), vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai, kaip sąžininga, atsakinga ir rūpestinga, neturinti žalingų įpročių. Neseniai baigė vaiko priežiūros atostogas, kartu su sutuoktiniu augina mažametę dukrą (t. 4, b. l. 39-41). Teisme D. V. nurodė, kad nors apie M. V. laikytas narkotines medžiagas sužinojo tik po jų namuose atliktos kratos, šia tema su sutuoktiniu vėliau kalbėjo ir pastarasis pasidarė rimtas išvadas, tiki, kad analogiški veiksmai ateityje nepasikartos, stengiasi nukreipti jį sąmoningu keliu, abu siekia rodyti tinkamą pavyzdį savo dukrai, t. y. yra suinteresuota pokyčiais ir deda realias pastangas nukreipti sutuoktinio elgesį bei mąstymą tinkama linkme. M. V. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad gyvena kartu su sutuoktine, palaiko puikius tarpusavio santykius. Taigi, įvertinus D. V. charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su sutuoktiniu, asmenines savybes, spręstina, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra pagrindas atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį D. V. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jo ir laiduotojos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, kad laidavimas 1 metų 2 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė. Be to, įvertinus paminėtas aplinkybes ir tai, kad M. V. teisiamas pirmą kartą, nėra baustas administracine tvarka, jo nurodytą šeimos mėnesio pajamų dydį (apie 1 400 EUR), tai, kad kaltinamojo bei laiduotojos šeimoje auga mažametis vaikas, iš laiduotojos žodžių – turi paskolą būstui, laidavimas nustatytinas be užstato.

Ikiteisminio tyrimo metu M. V. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. vasario 18 d., 15.05 val. iki 2020 m. vasario 19 d., 17.10 val., t. y. dvi dienas (t. 1, b. l. 137-138, 148).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 149) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį perduoti saugoti: stiklainis su augalinės kilmės medžiaga, nuoplovos, smulkintuvas, rūkymo priemonė (pypkė), elektroninės svarstyklės (t. 1, b. l. 98-99, 104-105, 109-110), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), popierinė pakuotė su 2 sėklų maišeliais, perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (t. 1, b. l. 98-99, 104-105), per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos grąžintina M. V. pagal jo rašytinį prašymą, o prašymo nepateikus, sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

M. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, perduodant jį D. V. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams be užstato, ir baudžiamąją bylą M. V. atžvilgiu nutraukti.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį perduotus saugoti: stiklainį su augalinės kilmės medžiaga, nuoplovas, smulkintuvą, rūkymo priemonę (pypkę), elektronines svarstykles, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; popierinę pakuotę su 2 sėklų maišeliais per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos grąžinti M. V. pagal jo rašytinį prašymą, o prašymo nepateikus, sunaikinti.

Išaiškinti M. V., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. V., kad ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.