Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo O. L. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys R. D., J. D. ir antstolė Audronė Adomaitienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. rugpjūčio 4 d. priimtas pareiškėjo O. L. prašymas nustatyti, kad skolininkui R. D. bendroje jungtinėje su jo sutuoktine J. D. nuosavybėje priklauso pusė (viena antroji) visų sutuoktinės pajamų, kurias ji gauna arba ateityje gaus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų ir teismų informacines sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas sprendimu iš suinteresuoto asmens R. D. priteisė 627,00 Eur skolos su 5 proc. metinėmis palūkanomis, pareiškėjo O. L. naudai. Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-6664-451/2015. Pateikus šį vykdomąjį raštą antstoliui, buvo gautas antstolės Audronės Adomaitienės 2015-07-23 patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 00361/15/01368, kuriuo antstolė įpareigojo pareiškėją O. L. per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nes skolininko R. D. sutuoktinė J. D. dirba UAB „LTP“, todėl antstolė pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas skolininko turto, esančio su kitu asmeniu, dalies nustatymo klausimas. Vykdant išieškojimą iš skolininko R. D., išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Pagal CK 4.92 str. 1 d. nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.).

Byloje nėra duomenų, kad skolininkas R. D. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad suinteresuoti asmenys R. D. ir J. D. yra sudarę santuoką. Byloje duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal LR CK 3.101 str. – 3.108 str. nuostatas, nėra. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad santuoka yra nutraukta. Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita) (CK 3.88 str. 1 d.).

Šio straipsnio 2 d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 177, 178 str.).

Pagal CK 3.117 str. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininkui R. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. D. turto.

Pagal CK 3.88 str. 1 d. vienas iš kriterijų vieno sutuoktinio gaunamas pajamas pripažinti bendru turtu yra gaunamų pajamų pobūdis ar pagrindas. Tikslinės paskirties išmokos dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimas, vieno sutuoktinio gauta tikslinė materialinė parama negali būti pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl tokias pajamas J. D. gaunant jas dabar ar ateityje, jos išliks J. D. asmenine nuosavybe.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 667 str.).

Pareiškėjas yra sumokėjęs 41,00 Eur žyminio mokesčio. Teismas pažymi, kad kaip ir skundai dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2 dalis), taip ir prašymai vykdymo procese žyminiu mokesčiu neapmokestinami, nes teismas vykdo antstolio procesinę veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis). Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, todėl pareiškėjui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 – 291, 667 str., teismas

nutaria:

Tenkinti pareiškėjo O. L. pareiškimą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

Nustatyti skolininko R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir pripažinti, kad skolininkui R. D. priklauso ½ (viena antroji) dalis visų sutuoktinės J. D. pajamų, kurias ji gauna arba ateityje gaus, išskyrus tikslinės paskirties išmokas dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimą, gautą tikslinę materialinę paramą.

Grąžinti O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 31 d. sumokėtą 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.