Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-1035/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-12-31Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-15
Bylos Nr.
1A-197-1035/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35930-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
Nuteistasis
A. K.
Nukentėjusysis
Z. K.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-1035/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35930-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Ievai Danylienei,nuteistajam A. K. (A. K.), jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,nukentėjusiajai Z. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5– 8, 10 ir 11 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 6) neturėti, nenaudoti, neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. spalio 16 d., apie 00.16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę Z. K.. Nukentėjusiajai gulint ant dešinio šono, jis tyčia vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu turinčiu duriančių pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, galimai peiliu, dūrė šiai į kairįjį sėdmenį. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, dešine ranka paėmė Z. K. už plaukų ir patempė. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai Z. K. nedidelę paviršinę durtinę-pjautinę sėdmens žaizdą, kuri vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. K. atidėtas paskirtos bausmės vykdymas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismo motyvai dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo yra lakoniški, prieštaringi ir nesudaro pagrindo nuteistajam pakartotinai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teismo nurodytos aplinkybės atskleidžia, kad A. K. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus, jo elgesiui nedaro įtakos anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos. Nuteistasis teistas 6 (šešis) kartus, yra padaręs labai sunkų nusikaltimą (nužudymą), taip pat kitas smurtines veikas, jo daromos veikos tampa vis pavojingesnės. A. K. elgesio nekoreguoja valstybės taikomos priemonės, teismo parodytas pasitikėjimas jam taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad nuteistasis pirmą kartą sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Žmogaus gyvybė ir sveikata turi būti ginamos visada, o ne atsižvelgiant į nusikaltimo pakartotinumą prieš atitinkamą asmenį. Be to, darydamas nusikaltimą A. K. naudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą turintį duriančių, pjaunančių savybių daiktą ar įrankį, galimai peilį, o tai parodo, kad nuteistojo padaryta veika pasižymi didesniu pavojingumo laipsniu.

1.2. Nors baudžiamasis įstatymas nedraudžia pakartotinai nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, šiuo atveju jų taikymas būtų netikslingas ir formalus. Teismų praktikoje pažymima, kad aptariamo instituto pakartotinis taikymas galimas ne visada, tokiam asmeniui bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Nagrinėjamu atveju tokios išimtys nėra nustatytos. Humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, todėl nuteistajam antrą kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra tikslinga, t. y. jam būtų sudaromos sąlygos elgtis analogiškai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis, jo gynėjas ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atidėti A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Baudžiamasis įstatymas nenumato aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396-746/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2017).

Prieš teisėjų kolegijai pasisakant dėl apeliacinio skundo esmės, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prokurorė savo baigiamojoje kalboje pati siūlė atidėti A. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šį siūlymą motyvavo tuo, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos jam buvo sunku grįžti į socialinį gyvenimą, jis dalyvauja pataisos programose. Be to, prokurorė atsižvelgė į nukentėjusiosios prašymą neskirti nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės, akcentavo A. K. asmenybę, t. y. kad jis turi nuolatinį darbą, rūpinasi savo motina ir dukra. (2 t., b. l. 43). Tačiau pirmosios instancijos teismui pritaikius BK 75 straipsnį, prokuratūros pozicija iš esmės pasikeitė ir apeliaciniame skunde teigiama priešingai, t. y. kad teismas nepagrįstai atidėjo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, toks prokuratūros pozicijos nenuoseklumas nesiderina su valstybinio kaltinimo funkcija baudžiamajame procese. Į prokuratūros pozicijos nuoseklumo svarbą šiame kontekste savo praktikoje yra atkreipęs dėmesį ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2019).

Nepaisant prokuratūros pozicijos nenuoseklumo, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad A. K. paskutinį kartą buvo teistas 2008 metais, lygtinai paleistas 2016 metais ir daugiau nusikalstamų veikų, išskyrus nagrinėjamą veiką, nebuvo padaręs (1 t., b. l. 165). Nukentėjusioji Z. K. 2021 m. gruodžio 15 d. prašyme nurodė, kad A. K. integruotis į visuomenės gyvenimą buvo labai sunku, jis lankėsi pas psichologą, tačiau susirado darbą, pradėjo vykdyti finansinius įsipareigojimus nukentėjusiesiems ir kitokiu būdu gerinti savo gyvenimo kokybę (2 t., b. l. 20–21). Teisėjų kolegija pažymi, kad Z. K. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuteistasis anksčiau nėra prieš ją smurtavęs, buvo tik šeiminiai pykčiai (1 t., b. l. 86). Šias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje. Parodė, kad atleido vyrui, nori, jog jis grįžtų kartu gyventi (2 t., b. l. 42). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji patvirtino, kad jai vienai būtų sunku prižiūrėti vaiką, nes dirba naktimis, A. K. motina yra serganti, todėl ir jai reikalinga priežiūra, A. K. nebevartoja alkoholio. Nors smurto artimoje aplinkoje atvejais nukentėjusiojo asmens, kuris priklauso nuo kaltininko, pozicija dėl bausmės skyrimo turi būti vertinama atsargiai, nagrinėjamu atveju iš minėtų aplinkybių matyti, kad Z. K. pozicija dėl realios laisvės atėmimo bausmės neskyrimo viso baudžiamojo proceso metu buvo nuosekli. Nukentėjusiosios teiginius, kad A. K. anksčiau prieš ją nėra smurtavęs, patvirtina ir liudytojos L. B., t. y. kaimynės, parodymai, iš kurių matyti, jog iki aptariamo įvykio šeima atrodė maloni, bendraujanti, nieko nėra girdėjusi, kad jie pyktųsi (1 t., b. l. 100).

Be kita ko, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuteistąjį apibūdino kaip pareigingą, kruopštų, jautrų (2 t., b. l. 28), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skyriaus vadovė nurodė, kad A. K. yra nekonfliktiškas, drausmingas, puikiai sutaria su kolegomis, drausminių nuobaudų neturėjo (2 t., b. l. 29). Vilniaus rajono socialinių paslaugų centre nuo 2021 m. lapkričio 22 d. nuteistajam taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. A. K. pats inicijavo lankymąsi pas psichologą. Kai pabaigs psichologo konsultacijų kursą, planuoja lankyti priklausomybės konsultacijas. Šiuo metu bendradarbiauja su pagalba teikiančiais specialistais, atsižvelgia į jų rekomendacijas, praneša apie pokyčius, yra motyvuotas spręsti problemas, vykdo atvejo vadybos metu iškeltus pagalbos uždavinius.

Pažymėtina, kad nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi (1 t., b. l. 147; 2 t., b. l. 41–42). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, be minėtų aplinkybių pagrįstai rėmėsi tuo, kad A. K. turi mažametį vaiką, kurį prižiūri ir išlaiko, jis susitaikė su nukentėjusiąja, kuri jam atleido ir prašo nuteistajam neskirti bausmės, susijusios su laivės atėmimu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. K. elgesiui nedaro įtakos anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistajam buvo panaikintas anksčiau taikyti bausmės vykdymo atidėjimas ir (ar) lygtinis paleidimas.

Sprendžiant, ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą kaltininkui, atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. nuo nusikaltimo padarymo momento kritiškai vertino savo elgesį, teigė, kad jam gėda, pripažino savo kaltę, neneigė jos viso proceso metu, nesistengė išvengti atsakomybės, pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje sutiko su jam paskirta bausme, pripažino, kad nusikalstamai veikai turėjo įtakos pavartotas alkoholis (pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirti draudimai, susiję su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu). Būtent šie ir kiti aptarti duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad A. K. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Nuteistasis ne tik deklaruoja, kad keičia savo elgesį, bet iš tikrųjų deda pastangas, jog nebenusikalstų ateityje.

Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, todėl prokuroro apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėValerij LaušDarius Pranka