Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A.N. , gim. (duomenys neskelbtini), Skuodo rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Skuodo rajone, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi suklastojo tikrą dokumentą, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos:

A. N., būdamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patruliu, t. y. statutiniu valstybės tarnautoju, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08, Nr. VIII-1316, Žin., 1999, Nr. 66-2130, aktuali nuo 2010-07-20 iki 2011-05-11) 15str. 1d. 1p., 4p. ir 5p., kur nurodyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; Vidaus tarnybos statuto (2003-04-29, Nr. IX-1538, Žin., 2003, Nr. 42-1927, aktuali 2010-07-20) 3str. 1d., kur nurodyta, kad Vidaus tarnyba grindžiama nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principu, 3str. 9d. 3p., kur nurodyta, kad pagal nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą pareigūnas, gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, privalo imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, 12str. 2d., kur nurodyta, kad pareigūnas privalo gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą; Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo (2000-10-17, Nr. VIII-2048, Žin., 2000, Nr. 90-2777, aktuali nuo 2009-10-31 iki 2011-05-02) 21str. 1d. 2p., kur nurodyta, kad gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą policijos pareigūnas privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti; Lietuvos Respublikos Policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V – 347, 3p., kur nurodoma, kad tarnyba policijoje grindžiama teisingumo, sąžiningumo, atsakomybės ir pavyzdingumo principais, 4.6.p. ir 4.9.p., kur nurodoma, kad tarnybos metu pareigūnas turi saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo, būti teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs; netinkamai vykdydamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-10-10 įsakymu Nr. 30-V-22, 7.3.p., 7.4.p. ir 7.5p. nuostatas, kur nurodoma, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina viešąją tvarką, užkardo ir aiškina nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus bei vykdo eismo priežiūrą:

2010-10-04, 11.19 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato budėtojo nurodymu nuvykęs į eismo įvykio vietą – automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie prekybos centro „IKI“, Vasario 16 – tosios g., Gargždų m., Klaipėdos rajone, sutinkamai su Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 (toliau – Instrukcijos), 85.7p. nustatė eismo įvykio liudytoją, tačiau nepaėmė iš jo rašytinio paaiškinimo ir neužrašė pastarojo duomenų, tuo grubiai pažeidė Instrukcijos 88.1. p. nustatytus reikalavimus, t. y. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi tyčia nuslėpė eismo įvykio liudytoją, kas labai apsunkino objektyviai nustatyti eismo įvykio padarymo aplinkybes.

Be to, toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, tirdamas to paties eismo įvykio aplinkybes A. N., sutinkamai su Instrukcijos 88.2.p., sudarė autoavarijos vietos schemą, tačiau joje tyčia užfiksavo tikrovės neatitinkančią informaciją, melagingai nurodydamas stovintį eismo įvykio kaltininkei D. J. priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio jam atvykus eismo įvykio vietoje nebebuvo, tuo grubiai pažeisdamas Instrukcijos 90.1.p. reikalavimus, t.y. sudarydamas autoavarijos vietos schemą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi schemoje tyčia fiksavo tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip tikrą dokumentą suklastojo.

Be to, toje pačioje autoavarijos vietos schemoje esančioje grafoje „2. Vairuotojas“, A. N. savo ranka įrašė nukentėjusiosios I. L. vardą, pavardę ir už ją pasirašė, tokiu būdu tyčia suklastodamas tikrą dokumentą, kurį panaudojo tikrovės neatitinkančio administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. F 206395 surašymui.

Be to, tirdamas to paties eismo įvykio aplinkybes, A. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 206395, kuriame tyčia nenurodė, kad eismo įvykio kaltininkė D. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino, kas neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi buvo nustatyta, jog pastaroji iš įvykio vietos pasišalino, t.y. surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi jame tyčia nefiksavo tikrovę atitinkančios informacijos ir taip tikrą dokumentą suklastojo, dėl ko administracinį teisės pažeidimą įvykdžiusio asmens veika buvo kvalifikuota pagal kitą, švelnesnę sankciją numatantį Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį, nei to reikalavo susidariusi situacija.

Visais pirmiau nurodytais A. N. veiksmais valstybei buvo padaryta didelė žala, kadangi buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybinės institucijos – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato funkcijos ir veiklos principai, pažemintas policijos pareigūno vardas.

Kaltinamasis A. N. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikrai netinkamai sudarė autoavarijos vietos schemą, nustatęs eismo įvykio liudytoją užsirašė jo vardą ir pavardę, o kai jį surado, pastarasis jau buvo miręs, ir tik per klaidą, t.y. pastebėjęs, kad ant protokolo nėra nukentėjusiosios parašo, pasirašė vietoj jos.

Nukentėjusioji I. L. parodė, kad neprisimena įvykio, todėl pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino juos, t.y. patvirtino, kad eismo įvykio liudytojas pranešė apie į jos automobilį „F. M.“, stovėjusį prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vasario 16-tosios g., Gargždų mieste, Klaipėdos rajone, atsitrenkusį kitą automobilį, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykęs policijos pareigūnas užsirašė liudytojo vardą ir pavardę bei paklausė ar jis sutiks duoti parodymus. Parašė paaiškinimą, pareigūnas braižė eismo įvykio schemą, nedarydamas jokių matavimų ir pildė dokumentus. Pasirašė ant kažkokių dokumentų, o vėliau, pamačiusi eismo įvykio schemą, pastebėjo, kad jos parašas yra suklastotas.

L. M. P. parodė, kad neprisimena įvykio, todėl pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino juos, t.y. patvirtino, kad į 2010-10-04 eismo įvykio vietą buvo išsiųstas ekipažas, kuriame dirbo patrulis A. N.. Patrulis radijo ryšiu pranešė, jog automobilį „F. M.“ aikštelėje apgadino automobilis „Audi 100“, kurio vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, todėl paprašė nustatyti pastarojo asmenybę. Nustatė, kad automobilio „Audi 100“ savininkė yra D. J..

L. P. S. parodė, kad būdamas budėtojų dalinyje išgirdo, kad D. J. padarė avariją ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kadangi jis pažinojo D. J., paskambino jai ir liepė atvykti į policijos komisariatą.

Liudytoja D. J. parodė, kad išvažiuodama iš parduotuvės „IKI” automobilių stovėjimo aikštelės, nepajuto, kad kliudė kitą transporto priemonę. Apie eismo įvykį sužinojo tik tada, kai paskambino policijos pareigūnas, todėl nuvyko į policijos komisariatą, kur buvo apžiūrėta jos transporto priemonė.

L. V. L. parodė, kad D. J. atvykus į policijos komisariatą, buvo apžiūrėta jos transporto priemonė, jokie apgadinimai nebuvo nustatyti. D. J. galėjo ir nepajusti, kad atsitrenkė į kitą transporto priemonę, todėl eismo įvykis nebuvo kvalifikuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos.

L. R. S. parodė, kad atėjęs į darbą matė, kaip V. L. apžiūrinėjo ir fotografavo D. J. automobilį. Jokių apgadinimų ant transporto priemonės nepastebėjo.

Liudytojas J. L. parodė, kad neprisimena įvykio, todėl pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino juos, t.y. patvirtino, kad nustačius automobilio „Audi 100“ savininkę, tuo metu budėtojų dalyje buvęs pareigūnas P. S., išgirdęs moters pavardę, pasakė, kad ją pažįsta, todėl paskambinęs liepė atvykti į policijos komisariatą.

Iš 2011-06-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 11K-184 (10) nustatyta, kad tirti pateiktoje autoavarijos, įvykusios 2010-10-04 Gargžduose, Vasario 16-osios gatvėje, vietos schemoje, skiltyje „2. Vairuotojas“, vardą ir pavardę „I. L.“ parašė ir I. L. vardu pasirašė A. N.. Tikėtina, kad tirti pateiktoje autoavarijos vietos schemoje, po baltos medžiagos sluoksniu, esantį įrašą “atbuline eiga” parašė A. N. (1 t., b.l. 80-83).

Iš 2011-06-01 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 11K-185 (11) nustatyta, kad tirti pateiktoje autoavarijos, įvykusios 2010-10-04 Gargžduose, Vasario 16-osios gatvėje, įvykio schemoje, po baltos medžiagos sluoksniu yra įrašas “atbuline eiga” (1 t., b.l. 85-86).

Iš 2012-10-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertizės akto Nr. 11K-176 (12) nustatyta, kad ekspertizei pateiktoje 2010-10-04 sudarytos autoavarijos vietos schemoje, skiltyje „2. Vairuotojas“, I. L. vardu pasirašė ne J. S., o A. N.. Ekspertizei pateiktoje autoavarijos vietos schemoje esančiame paraše I. L. vardu požymių, liudijančių, kad pasirašydamas asmuo buvo neįprastos būsenos (apsvaigęs, pavargęs, ligotas, senyvas ir pan.) ar pasirašė neįprastose sąlygose (stovėjo, buvo pasviręs ir pan.), nenustatyta. Parašo vientisumui, pastovumui ir kitiems rašysenos identifikavimo požymiams turi įtakos amžius, išsilavinimas. Tačiau ši įtaka yra įvairi skirtingiems asmenims ir nėra griežtų bendrų priklausomybės tarp asmenų rašysenos/parašų požymių ir jo išsilavinimo bei amžiaus (2 t., b.l. 125-129).

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo A. N. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta ir veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., nes nustatyta, kad jis būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi suklastojo tikrą dokumentą, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. N. padarė tyčinį nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamasis A. N. ankščiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebuvo baustas administracine tvarka, buvusios darbovietės charakterizuojamas išimtinai teigiamai – puikiai išmanė darbo specifiką, kruopščiai atliko pavestas užduotis, per visą tarnybos laikotarpį pasižymėjo pareigingumu, drausmingumu, sąžiningumu, už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą skatintas 17 kartų (1 t. 177-178; 2 t., b.l. 136-137). Akivaizdu, jog A. N. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarytą žalą valstybei ir visuomenei neabejotinai suvokė ir tinkamai įvertino. Visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog A. N. naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys. Konstatuotina, jog A. N. vertas teismo pasitikėjimo, todėl, esant Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1, 2 d. numatytų sąlygų visumai, A. N. atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. A. N. laiduotoja skirtina B. P., kuri, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra verta pasitikėjimo ir tinkama laiduoti už A. N. asmuo (2 t., b.l. 138-140).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. 1 d. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1, 4 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, A. N. perduodant B. P. atsakomybei.

A. N. laiduotoja paskirti B. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Laidavimo terminą nustatyti vienerius metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 3 p., 68² str. A. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, įpareigojant A. N. vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos uždrausti dirbti teisėsaugos institucijose.

Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – D. J. administracinio teisės pažeidimo medžiagą (13 lapų), saugomą atskirame voke prie šios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.