- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-367-280/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Savickas (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankaukaitė, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
- Ieškovas
- VSDFV Biržų skyriaus
- Atsakovas
- J. J., UAB „Santaka“, J.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Rasa Balsevičienė Civilinė byla Nr. 2A-367-280-/2008
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Rimanto Savicko, Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-753/2008 pagal ieškovo VSDFV Biržų skyriaus ieškinį atsakovams UAB „Santaka“, J. J. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo J. J. 2932 Lt žalai atlyginti. Nurodė, kad atskovas UAB „Santaka“, įregistruota 1991-01-09, vertėsi prekyba. Įmonė pradžioje tvarkingai ir laiku mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už dirbančius asmenis. 1998-03-12 šiai bendrovei suteiktas likviduojamos įmonės statusas, tačiau UAB „Santaka“ nėra likviduota iki šiol. Atsakovas bendrovės vadovas J. J. 1998-03-12 buvo paskirtas šios bendrovės likvidatoriumi. Nuo 1998 metų bendrovė nebemoka socialinio draudimo įmokų. Už bendrovės veiklą buvo ir yra atsakingas likvidatorius, kuris ir turėjo spręsti bendrovės nemokumo klausimus bei priimti atitinkamus sprendimus, kad nebūtų padaryta žala VSDFV biudžetui. Valstybinės įmonės registrų centro Panevėžio filialo duomenimis UAB „Santaka“ 1991-01-09 įsteigė V. D., J. J, J. K., A. N., R. P., D. T., J. Ž., kuriems buvo išsiųstos pretenzijos dėl skolos VSDFV biudžetui padengimo, tačiau nei vienas iš UAB steigėjų neatsiliepė. Tačiau bendrovės vadovas ir likvidatorius J. J. žadėjo gera valia padengti bendrovės skolą VSDFV biudžetui, bet socialinio draudimo fondo įmokos į valstybės biudžetą nebuvo ir nėra sumokėtos pilnai. Ieškinio pareiškimo dienai įsiskolinimas sudaro 2932 litus. Atsakovas J. J. privalėjo spręsti bendrovės veiklos klausimus, nes buvo atsakingas už šios bendrovės veiklą ir likvidavimo proceso užbaigimą, tačiau iki šiol likvidavimo neužbaigė. Tokius UAB „Santaka“ vadovo J. J. veiksmus ieškovas vertina nesąžiningais. CK 2.50 str.3 d. numato, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Nesumokėjęs valstybinio socialinio draudimo įmokų bei netesybų VSDFV biudžetui, jis negalės baigti likvidavimo proceso.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2008-06-18 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo J. J. ieškovui 2825 Lt žalai atlyginti ir 85,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Sprendime nurodė, kad iš uždarosios akcinės bendrovės steigimo sutarties matyti, kad 1990-12-21 UAB „Santaka“ įsteigė steigėjai D. V., J. J., J. K., A. N. , P. R., D. T. ir J. Ž. (b. 1. 7–9). UAB „Santaka“ steigėjų savininkai turėjo po 2 paprastąsias vardines akcijas (b. 1. 10).
Iš UAB „Santaka“ įstatų 3.1 p. matyti, kad aukščiausias bendrovės valdymo organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris renka iš akcininkų tarpo valdytoją. Akcinės bendrovės ūkinei-komercinei veiklai vadovauja bendrovės prezidentas. Minėtų įstatų 3.20 p. numato, kad prezidentas yra vyriausiasis valdymo personalo asmuo ir pagrindinis bendrovės vadovas, kuris vykdo bendrovės valdymą ir tvarko visą ūkinę bei kitokią bendrovės veiklą. Prezidentas disponuoja bendrovės turtu, įskaitant jos pinigines lėšas, vykdo darbuotojų priėmimą į darbą ar darbo kontrakto pasirašymą, atstovauja bendrovę visose sutartyse, atstovauja bendrovę teisminiuose procesuose ir ginčuose bei atlieka kitas bendrovės valdybos nustatytas funkcijas (b. 1. 11–20).
Atsakovui J. J. 2007-04-27 d. ieškovas išsiuntė pretenziją dėl įsiskolinimo, susidariusio UAB „Santaka“ nuo 1998 m., kadangi bendrovė vengė mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas į valstybės biudžetą (b. 1. 21–22, 88, 99). 1998-10-12 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus sprendimu Nr. 122, buvo nuspręsta išieškoti iš UAB „Santaka“ neginčo tvarka 1664 Lt priskaičiuotų įmokų ir delspinigių sumą į valstybės biudžetą, kuris buvo pateiktas vykdymui (b. 1. 41). Byloje pateiktas antstolio 1999-06-29 aktas apie negalimumą išieškoti įsiskolinimą iš UAB „ Santaka“, nes patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Santaka“ neturi jokio turto ir nevykdo finansinės veiklos (b. 1. 41–42, 43).
J. J., kaip buvęs UAB „Santaka“ direktorius ir akcininkas, 2006-09-29 raštu pranešė Panevėžio apskrities VMI, kad UAB „Santaka“ turi likviduojamos UAB statusą, savo veiklos nevykdo (b. 1. 75). Kad UAB „Santaka“ nevykdė savo veiklos matyti iš pateiktų UAB „Santaka“ metinių pelno mokesčių deklaracijų (b. 1. 61–74, 76–82).
2005-10-05 atsakovas J. J. raštu pranešė VMI, kad UAB „Santaka“ samdomų darbuotojų neturi, ūkinės veiklos nevykdo, o skoliniai įsipareigojimai socialinio draudimo fondo valdybai nėra likviduoti (b. 1. 83).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo sąskaitos Nr. LT 734010041300011304 išrašų matyti, kad atsakovas J. J. laikotarpiu nuo 2007-05-16 iki 2007-07-10 yra sumokėjęs dalį, t. y. socialinio draudimo, įmokų į valstybės biudžetą (b. l. 85–87).
Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinių apyskaitų 2002 m. I ketvirčio, bei už 2002 m., pateiktų UAB „Santaka“ dokumentuose yra pasirašęs UAB vadovas ir likvidatorius J. J. (b. 1. 89–94, 100–105). Taip pat byloje pateiktas UAB „Santaka“ likvidatoriaus paaiškinimas, rašytas VSDFV Biržų rajono skyriui 2002-04-12, kad UAB „Santaka“ nevykdo jokios veiklos, neturi įplaukų, todėl negali sumažinti įsiskolinimo VSDFV, bet nurodė, kad ieško pirkėjo, kuris nupirktų maišymo mašiną ir tuomet nedelsiant likviduotų įsiskolinimą (b. l. 95).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad CK 2.50 str. 1 d. nustato, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ir patikėjimo teise priklausančiu turtu. Šio straipsnio 2 d. nustato, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Tačiau CK 250 str. 3 d. numato, kad juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turto subsiadiariai, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų.
LR Akcinių bendrovių įstatymo I skirsnio 8 str. numato, kad bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, LR Civiliniu kodeksu, šiuo, bei kitais įstatymais bei teisės aktais. Minėto įstatymo 73 str. 2 p. numato, kad sprendimą likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas arba teismas įstatymu numatytais atvejais. Minėto straipsnio 3 p. numato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią įmonę. UAB „Santaka“ įstatų 5.2 p. numato atvejus kada bendrovė likviduojama, tarp jų 10 akcininkų susirinkimui nutarus, likus vienam akcininkui, sumažėjus įstatyminiam fondui daugiau kaip 50 procentų ir kitais atvejais (b. 1. 19). J. J. paaiškinimu nustatyta ir byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad J. J. yra likęs vienas akcininkas (b. 1. 61–83, 89–100).
VSDFV Biržų skyriaus UAB „Santaka“ pateiktuose dokumentuose, t. y. draudimo fondo lėšų finansinėje ataskaitoje 2002 m. I ketvirčio pranešime apie nemokamų atostogų suteikimą, draudimo lėšų finansinėje ataskaitoje 2002-10-01, 2002-07-02 bei perduodamų į VSDF Biržų miesto (rajono) skyrių dokumentų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų rejestre 2003 m., už 2002 metus pateiktoje valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinėje ataskaitoje, kaip UAB „Santaka“ likvidatorius ir įmonės vadovas yra pasirašęs J. J. (t. l, b. 1. 89–94, 100–104). Byloje pateiktas 2002-04-12 UAB „Santaka“ likvidatoriaus J. J. rašytas paaiškinimas VSDFV Biržų rajono skyriaus vedėjai, iš kurio matyti, kad jis neturėjo galimybės likviduoti ar sumažinti Sodrai UAB „Santaka“ skolos dėl to, bendrovės veikla nevykdoma, nėra jokių finansinių įplaukų (t. l, b. 1. 95). J. J. iš UAB „Santakos“ 2003-01-01save atleido.
CK 2.50 str. 3 d. nurodo, kada pagal juridinio asmens prievoles gali atsakyti juridinio asmens dalyviai. CK 1.5 straipsnio 1 d. įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, kurių privalo laikytis ir juridinio asmens dalyviai. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę (CK 6.248 str. 3 d.). Būtent juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 str. 3 d. atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų. Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kad jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais. Tik nustačius, kad atsakovas, kaip juridinio asmens dalyvis, atliko nesąžiningus veiksmus, ieškovo (šiuo atveju kreditoriaus) atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo.
Iš byloje pateikto VSDFV Biržų rajono skyriaus raginimo matyti, kad dar 2000-10-13 raštu buvo kreiptasi į UAB „Santaka“ dėl VSD Fondo biudžetui privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo (t. l, b. 1. 109). VSDFV Biržų skyrius 1998-10-13 sprendimu Nr. 122 neginčo tvarka nusprendė išieškoti iš UAB „Santaka“ 1664 litų dėl priskaičiuotų ir nesumokėtų įmokų (t. 1, b. 1. 41). Taip pat byloje pateiktas 1999-06-29 antstolio V. C. akto nuorašas apie išieškojimo iš UAB „Santaka“ 1664 litų mokesčių Sodrai negalimumą (t. l, b. 1. 42) ir duomenys, kad 2006-02-11 UAB „Santaka“ neturi jokio nekilnojamo ar kilnojamojo turto (t. l, b. 1. 43), taip pat iš kitų byloje pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2005, 2006 m. (t. l, b. 1. 61–65, 69–72, 76–79), UAB „Santakos“ balanso pateikto mokesčių inspekcijai už 2006 m. (t. l, b. 1. 66–67), 2005-10-05 ir 2006-09-29 Panevėžio apskrities VMI Biržų skyriui rašytų raštų (t. 1, b. l. 75, 83) bei kitų byloje pateiktų rašytinių įrodymų (t. 1, b. l. 85, 94, 96–105) matyti, kad UAB „Santaka“ jokio turto neturi, nevykdė ir šiuo metu nevykdo jokių sandorių, tai yra nevykdė savo veiklos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad atsakovas J. J. 2008-03-27 teismo posėdyje pats paaiškino, jog neišgalėjo sumokėti įmokų Sodrai dėl sunkios materialinės padėties. Bendrovė jokios veiklos nevykdė, nebuvo jokių finansinių įplaukų, o pradėjęs gauti senatvės pensiją pagal išgales pradėjo mokėti privalomas įmokas ieškovui. Jis ne kartą žodžiu kreipėsi į VSDFV Biržų skyriaus juridini skyrių dėl pagalbos spendžiant UAB „Santaka“ likvidavimo klausimą, tačiau atsakydavo, kad UAB „Santaka“ nebus likviduota, kol nebus sumokėtos įmokos VSDFV.
Šalies argumentai
Teismas sprendime nurodė, kad 2001-03-20 LR Įmonių bankroto įstatymo (Nr.IX-216) 8 str. numato, kad įmonės vadovas, savininkas, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė nemoki arba negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir esant bankroto įstatymo 4 str. 4 p. numatytai sąlygai. Minėto įmonių bankroto įstatymo 6 str. numato galimybę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto iškėlimo ir kreditoriui per įstatymu nustatytą terminą nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos (tai numatė LR įmonių bankroto įstatymas 6 str. – l997-06-17 Nr. VII-270 bei šiuo metu galiojantis Įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-216, 2001-0320). Tačiau minėto įstatymo 8 str. numatė, kad įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, įmonės likvidatorius privalo per nustatytą įstatymu terminą nuo įmonės nemokumo nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 str., 1997-06-17 Nr. VIII-270).
Jei juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų, įmonės dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievoles savo turtu subsidiariai. Šiuo atveju turi būti nustatytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės, t. y.: 1) juridinio asmens negalėjimas įvykdyti savo prievolių, 2) priežastinis ryšys tarp negalėjimo įvykdyti prievolės ir juridinio asmens dalyvio veiksmų 3) negalėjimą įvykdyti prievolės lėmusių veiksmų nesąžiningumas. Byloje aukščiau aptartų rašytinių įrodymų visuma yra įrodyta aplinkybė, kad UAB „Santaka“ negalėjo įvykdyti prievolės dėl jos nemokumo. Teismas nurodė, kad juridinio asmens dalyvis J. J. neatliko veiksmų kaip rūpestingas juridinio asmens „Santaka“ dalyvis, ir pagal juridinio asmens UAB „Santaka“ pateiktus finansinius dokumentus dėl jos nemokumo, jis neinicijavo bankroto procedūros, o tuo nevykdė teisės aktų nustatytų reikalavimų pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nuo likviduojančios įmonės statuso įgijimo (1998-03-12), jei įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad civilinė atsakomybė atsiranda atsakovui J. J. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos, šiuo atveju UAB „Santaka“ juridinio asmens dalyvio J. J. neteisėtas neveikimas, pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.), todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas. Teismas priteisė iš atsakovo J. J. 2825 Lt žalos atlyginimo, žyminį mokestį 85,71 Lt ir 54,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei (CPK 80 str. l d. l p., 88 str. l d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas J. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad su priimtu sprendimu nesutinka ir mano, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, padarė materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimus, kurie nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad ieškovo reikalaujama priteisti 2825 Lt nuostolių suma kildinama iš atsakovo UAB „Santaka“ įstatymu nustatytų Valstybinio socialinio draudimo biudžetui nesumokėtų mokesčių iki 1998 metų. Prievolę mokėti mokesčius Valstybinio socialinio draudimo biudžetui turi juridinis asmuo, o ne jo vadovas atskovas J. J. J. J. asmeniškai neturėjo prievolės mokėti mokesčių už UAB „Santaką“. Nesumokėti mokesčiai ieškovui nėra ir negali būti įvardijami kaip padaryta žala, nes įstatymu nustatyta prievolė įmonei mokėti mokesčius negali būti laikoma žala. Žalos sąvoka yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje: žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovo reikalavimas priteisti iš J. J., kaip juridinio asmens vienasmenio valdymo organo, yra nepagrįstas ir privalo būti atmestas kaip neįrodytas (CPK 178 str.). Byloje nėra jokių įrodymų, kad J. J. veiksmai įtakojo mokestinių prievolių nevykdymą, kad atsakovas yra atsakingas dėl mokesčių nesumokėjimo, todėl ieškovų reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178 str.).
Atsakovo tvirtinimu, to nepakanka civilinei atsakomybei kilti. Įmonės vadovų civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms šioms sąlygoms: 1) žalai (nuostoliams); 2) neteisėtiems veiksmams; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; 4) už žalą atsakingo asmens kaltei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-28 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-604/2006, procesinio sprendimo kategorijos: 114.4; 126.8 (S)). Teismas, konstatavęs J. J. neteisėtus veiksmus, nenustatė dėl šios veikos ieškovui padarytos žalos.
Nepriklausomai nuo teismo konstatuojamų J. J. neteisėtų veiksmų – bankroto bylos neinicijavimo, juridinis asmuo būtų privalėjęs mokėti mokesčius, todėl atsakovas nėra ir negali būti atsakingas dėl nesumokėtų mokesčių ieškovui. Teismo sprendime suprantamai išdėstyta tik aplinkybė, kad UAB „Santaka“ negalėjo įvykdyti prievolės dėl savo nemokumo, kuris įmonėje buvo susidaręs dar iki 1998 metų. Teismo argumentai dėl priežastinio ryšio dėl UAB „Santaka“ negalėjimo įvykdyti prievolės dėl nemokumo ir atsakovo, juridinio asmens dalyvio J. J. veiksmų – bankroto bylos neinicijavimas ir lėmusių UAB „Santaka“ nemokumą, yra nesuprantami, kaip ir J. J. veiksmų pripažinimas nesąžiningais. Teismo sprendime išdėstyti argumentai dėl J. J. civilinės atsakomybės (CK 6.245 str.) ir jos sąlygų (CK 6.245–6.249 str.) yra nesuprantami ir logiškai nepaaiškinami.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2008-06-18 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo J. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad teismas sprendime teisingai nustatė atsakovo J. J., kaip UAB „Santaka“ akcininko, vadovo ir likvidatoriaus veiksmų nesąžiningumą (neteisėtumą) ir kaltę, pasireiškusius kaip Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių, socialinio draudimo, Įmonių bankroto įstatymuose, nustatytų pareigų neyvykdymą ir draudžiamų vykdymą (CK 6.246 str. Todėl tik nuo neteisėtų atsakovo UAB „Santaka“ vadovo ir likvidatoriaus J. J. veiksmų (neveikimo) priklausė UAB „Santaka“ veikla ir tuo buvo padaryta žala (pažeistas viešasis interesas) ieškovui – nesumokėtas įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo biudžetui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p. ir 2 d., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 4 p.)
Pradinis ieškinys yra pareikštas tik atsakovui J. J., kaip UAB „Santaka” akcininkui ir jos dalyviui bei jos vadovui, o nuo 1998-03-12 ir bendrovės likvidatoriui, nors pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad bendrovę įsteigė ir jos akcininkais yra dar V. D., J. K., A. N., R. P., D. T., J. Ž., kuriems visiems jis išsiuintė pretenzijos dėl skolos VSDFV biudžetui padengimo, tačiau nei vienas, išskyrus J. J., į pretenziją neatsiliepė. Šiomis aplinkybėmis ieškovas nurodo, kad J. J., kaip likęs pagrindinis ir vienintelis bendrovės akcininkas, yra patrauktas atsakovu šioje byloje ir jis vienas privalo ir privalėjo spręsti bendrovės visus veiklos klausimus, nes buvo atsakingas už šios bendrovės veiklą ir likvidavimo proceso užbaigimą, turėjo spręsti bendrovės nemokumo klausimus, priimti atitinkamus sprendimus, kad nebūtų padaryta žala. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas J. J. yra likęs vienintelis akcininkas, ką tvirtina ieškovai. Svarbu nustatyti, jeigu atsakovas J. J. yra vienintelis akcininkas, nuo kada taip yra ir ar žala (įmokų socialinio draudimo biudžetui skola) atsirado jau būnant vienam akcininkui.
Byloje ieškovas nepateikė įrodymų, reikalingų paties nurodytų bylos aplinkybių nustatymui, būtent, kad atsakovas J. J. buvo išrinktas UAB „Santaka” vadovu (ir kada), kada ir kas priėmė nutarimą (sprendimą) bendrovę paskelbti likividuojama, kada J. J. išrinktas (paskirtas) likvidatoriumi ir koks buvo bendrovės pagal to meto buhalterinės apskaitos duomenis ir dokumentus turtas, kuris turėjo būti jam perduotas, kokios skolos.
Teismo sprendime nurodyta, kad iki šiol atsakovas J. J. neužbaigė bendrovės likvidavimo proceso ir nesumokėtas įsiskolinimas VSDF biudžetui, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovas J. J. yra UAB „Santaka“ likvidatorius, ar šiuo metu yra likvidatorius, nes ne visus dokumentus UAB „Santaka“ vardu, esančius byloje, pasirašė kaip likvidatorius, bet ir kaip akcininkas ar direktorius, nors jie surašyti po 1998 m. Ir teismo posėdžio protokole nurodyta, kad atsakovas J. J., kaip direktorius, atstovauja UAB „Santaka“ (b. l. 136). Jei ieškinys reiškiamas atsakovui J. J., kaip UAB „Santaka“ likvidatoriui, dėl to, kad neinicijavo bankroto bylos nemokiai bendrovei, tai byloje ir turi būti patikimi duomenys apie bendrovės statusą, nurodytą Juridinių asmenų registre, bendrovės likvidatorių ir kitas su likvidavimu susijusias aplinkybes. Ieškiniu J. J. traukiamas atsakomybėn ne vien šiuo pagrindu. Ieškovas turi apsispręsti ir konkrečiai nurodyti, ar J. J. turi atsakyti kaip likvidatorius, ar kaip bendrovės dalyvis-akcininkas.
Pirmosios insatncijos teismas 2008 m. kovo 27 d. protokoline nutartimi (t. 1, b. l. 128–132), atsakovu į bylą įtraukė ir UAB „Santaka”, kuriai nusiuntė bylos procesinius dokumentus. Iš šių aplinkybių nebeaišku, kodėl ieškovas atsakovais byloje nepatraukė visų kitų juridinio asmens UAB „Santaka“ akcinininkų, kaip to paties juridinio asmens dalyvių (akcininkų), o atsakovu patraukė tik J. J., nes ieškinyje nėra duomenų, kad vienintelis akcininkas yra J. J. Iš atsakovo žalos atlyginimas priteistas ne kaip iš vadovo, bet kaip iš bendrovės dalyvio-akcininko. Negalima vienodai vertinti akcininko (bendrovės dalyvio) ir bendrovės vadovo atsakomybės.
Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir, priimdamas sprendimą, byloje nė kiek nesprendė ieškovo reikalavimo tenkinimo ar netenkinimo atsakovui UAB „Santaka”, nors pirmosios instancijos teismas privalo išspręsti byloje pareikštus ieškovo reikalavimus visiems atsakovams (CPK 327 str. 2 d.). CK 2.50 str. 1 d. nustato, kad pirmiausia pats juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinio asmens dalyvis atsako subsidiariai savo turtu tik tada, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų. Dėl pasakyto šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė reikšmingų bylos aplinkybių. Šioje byloje nustatyti paminėti civilinio proceso teisės normų pažeidimai yra pripažįstami esminiais, liko neatskleista bylos esmė. Svarstytina, ar ieškovui nesumokėtos socialinio draudimo įmokos tik dėl to, kad UAB „Santaka“ neiškelta bankroto byla, ar bankroto bylos iškėlimas būtų sumažinęs skolos dydį.
Apeliacinės instancijos teismas nustatytų pažeidimų negali ištaisyti ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl, panaikinus sprendimą, byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 2 p. 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p. kolegija
NUTARIA:
Panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.