- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- eI3-108-860/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03149-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „SPM“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SPM“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „SPM“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Paaiškina, kad yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma gamintoju / importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Nurodo, kad vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013-2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ (toliau – ir Organizacija) buvo pavedusi vykdyti jai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Tad, anot Bendrovės, Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo jos pakuočių atliekų tvarkymą 2013-2015 m. ir išdavė jai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – ir Patvirtinimai). Teigia, kad Organizacijos išduoti Patvirtinimai, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino jos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais ji atitinkamai 2014-2016 m. pateikdama mokesčio deklaracijas realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą. Tačiau nurodo, kad gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2018 m. vasario 23 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo informuota, jog Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas) panaikino Organizacijos jai išrašytus Patvirtinimus. O AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko jos patikrinimą ir persiuntė 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas). Teigia, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštu pateikė pastabas ir argumentavo, kad Patikrinimo aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau AAD 2018 m. rugsėjo 7 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė mokėtiną 17 298,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą (toliau – ir Mokestis). Bendrovės nuomone, Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas bei turi būti panaikintas. Pirmiausia skunde nurodo, kad ji yra įvykdžiusi nustatytas pareigas, o Sprendimas priimtas vadovaujantis neteisėtu Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu. Bendrovės teigimu, ji yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ) ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir PPATĮ) nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas. Tad mano, kad jai tinkamai ir laiku vykdžiusiai pareigas neturi ir negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia (be kita ko) pareiga sumokėti Mokestį. Mano ir tai, kad Sprendimu ji įpareigojama antrą kartą sumokėti daug kartų didesnę sumą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, reiškia, jog jai yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė) nesant jos kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės (nulla poena sine culpa), todėl vien šiais pagrindais Sprendimas yra neteisėtas iš esmės. Teigia, kad tai, jog nėra jos kaltės dėl susidariusios situacijos, pripažįsta ir Vilniaus RAAD. Antra, nurodo, jog pagrįstai netikslino deklaracijos ir nemokėjo Mokesčio, kadangi jos pateikti deklaracijos duomenys pateikimo metu buvo teisingi, atitinkamai ir šiuo metu nėra galutinio ir neginčijamo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai. Skunde pažymi, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 2 d. sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT) (šiuo metu Regionų administracinis teismas) ir dėl jo teisėtumo vyksta teisminis ginčas. Tad Bendrovės teigimu, nėra galutinių ir neginčijamų sprendimų, kad Organizacijos išduoti Patvirtinimai yra panaikinti, todėl ji sumokėjusi Mokestį patirs negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas. Kitaip tariant, anot Bendrovės, jai patikslinus mokesčio deklaraciją už 2013 m. ir sumokėjus Mokestį, o vėliau teismams priėmus sprendimą dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. priimto sprendimo, sąlygojusio mokestinės lengvatos praradimą, panaikinimo, ji nebeturės teisinės galimybės patikslinti mokesčio deklaracijos už 2013 m. (po 2018 m.) ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius. Atsižvelgiant į tai mano, kad tokia situacija prieštarauja teisinės valstybės ir teisingumo principams, kadangi ji Sprendimo pagrindu verčiama sumokėti Mokestį, nors visas savo pareigas yra įvykdžiusi, o Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas ir jį sąlygoję sprendimai yra ginčijami teisme (sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas). Trečia, skunde Bendrovė pateikia priežastis ir poziciją, kodėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ketvirta, Bendrovės teigimu, Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas vadovaujantis negaliojančiu teisės aktu. Nurodo, kad Sprendime, kaip teisinis pagrindas nurodomas Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 17.2 papunktis, kuriame nustatoma, kad mokėtojas (-ai) dalyvaujantis (-ys) Organizacijos veikloje, jos nustatyta tvarka nevykdantis (-ys) atliekų tvarkymo užduoties, dėl Pažymos (dėl viso Pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies) pripažinimo negaliojančia turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti. Tačiau pažymi, kad mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarka buvo pakeista 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-624, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d. (4 punktas) ir kuriuo buvo panaikintas tvarkos III skyrius, įskaitant ir 17.2 papunktį (2.6 papunktis). Tad mano, kad Sprendimas buvo priimtas nesant teisinio pagrindo, dėl ko yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
2. AAD pateikė atsiliepimą, kuriame su Bendrovės skundu nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Bendrovė pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatyta pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti Organizacijai. Pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, Bendrovė žinojo apie jai išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (PPATĮ 7 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas), 56 punktu, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą. Taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno AAD 2018 m. liepos 13 d. pranešimu Bendrovė buvo informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 m. - 2015 m. mokestinius laikotarpius. Teigia, jog Kauno AAD, atlikdamas Bendrovės mokestinį patikrinimą, vadovavosi oficialiais duomenimis, esančias valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais Vilniaus RAAD ir minimalios bei proporcingos kontrolės naštos principu (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punktas). AAD atsiliepime taip pat nurodo, kad Kauno AAD patikrinimo metu analizavo duomenis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją apie sprendimą panaikinti Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos mokesčio mokėtojo Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) teiktų deklaracijų formą FR0524; ataskaitų apie Organizacijos išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus (patvirtinimus). Teigia, kad pagal Bendrovės patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, 2013 m. - 2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Bendrovė, elektroniniu būdu pildydama ir teikdama VMI deklaracijas, pateikė Organizacijos išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo. Dar nurodo, jog Vilniaus RAAD panaikino Organizacijos Bendrovei išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais: (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties ir pagal Tvarkos aprašo 17.2 papunkčio reikalavimus, anot AAD, Bendrovė privalėjo įvykdyti mokestinę prievolę – apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį 2013 m. - 2015 m. laikotarpiais, tikslinant deklaracijas pagal VMI viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658 patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 formos ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos pildymo taisyklių reikalavimus. Teigia, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Bendrovę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį už 2013 m. - 2015 m. mokestinius laikotarpius, tačiau pažymi, kad Bendrovė iki Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno RAAD vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. birželio 13 d. deklaracijų VMI nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Tad Kauno RAAD atliekamo patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tokiu būdu nustatyta, kad Bendrovė dalinai įvykdė 2013 m. (20 proc.), 2014 m. (20 proc.) ir 2015 m. (49 %) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduoties (54 proc.). Todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas) 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 17 298 Eur. Atsiliepime AAD dar nurodo, kad po atlikto mokestinio patikrinimo 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas. Tad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 131 straipsnio 1 dalimi, per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos Bendrovė pateikė rašytines pastabas, nurodydama, kad nesutinka su 2018 m. rugpjūčio 8 d. Patikrinimo aktu, tačiau AAD teigimu, Bendrovė pastabų dėl Patikrinimo akto teikimo metu nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų teisiškai pagrįsti ir svarbūs tvirtinant patikrinimo rezultatus. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis MAĮ 132 straipsnio, 2018 m. rugpjūčio 8 d. Patikrinimo aktas ir mokestinė prievolė už 2013 m. - 2015 m. laikotarpius sumoje 17 298 Eur patvirtinti skundžiamu Sprendimu.
3. Organizacija taip pat pateikė atsiliepimą, kuriame prašo tenkinti Bendrovės skundą ir panaikinti AAD 2018 m. rugsėjo 7 d. Sprendimą.
Nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Bendrovė yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi visas teisės aktų jai nustatytas pareigas, todėl Bendrovei negali kilti neigiama pasekmė – susimokėti Mokestį. Taip pat nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas vadovaujantis netesėtu Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu. Galiausiai atsiliepime nurodo, jog skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas teisės normomis. Organizacijos teigimu, skundžiamame Sprendime nurodoma, jog vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi bei Mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatomis apskaičiuota nesumokėta mokėtino Mokesčio dalis yra 17 298 Eur. Tačiau atsiliepime pažymi, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai (ar jos įgaliotai institucijai) nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos panaikinimo tvarką ir panaikinti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos. Taip pat pastebi, kad Mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto redakcija, numatanti, kaip apskaičiuojamas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, kai panaikinami mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, įsigaliojo tik 2018 m. balandžio 13 d., tad tokio teisinio reglamentavimo nebuvo ne tik mokestiniais laikotarpiais, už kuriuos prašoma sumokėti Mokestį, bet ir tuomet, kai buvo panaikinti Organizacijos išduoti Patvirtinimai. Tad mano, jog panaikinti Patvirtinimai buvo išrašyti tokiu metu, kai nei įstatyminės, nei poįstatyminės teisės normos nenumatė Gamintojų ir importuotojų pareigos mokėti Mokestį, kai pasinaudojus mokestine lengvata, panaikinami trečiojo asmens išrašyti dokumentai. Atsižvelgiant į tai, atsiliepime nurodo, jog Bendrovė, teikdama Mokesčio deklaracijas 2014 - 2016 m. už 2013 - 2015 m. mokestinius laikotarpius disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą, o įstatyme nėra nustatyta galimybė panaikinti mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo pasinaudota, atitinkamai panaikinant mokesčio lengvatą, kuria buvo pasinaudota. Taigi, Organizacijos vertinimu, skundžiamu Sprendimu nepagrįstai konstatuojama, kad Bendrovė netinkamai vykdė savo pareigas, kadangi visos pareigos buvo įvykdytos laiku.
4. Bendrovė pagal teismo įpareigojimą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose alternatyviai prašo sumažinti Bendrovei paskaičiuotą Mokestį.
5. AAD pagal teismo įpareigojimą pateikė rašytinius paaiškinimus.
AAD nurodo, kad remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, atliko perskaičiavimus ir nustatė, kad Bendrovei išlieka pareiga sumokėti 17 087 Eur Mokestį už 2013-2015 metų mokestinį laikotarpį.
6. Organizacija taip pat pagal teismo įpareigojimą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad AAD turi patikslinti skundžiamą Sprendimą pagal 2025 m. liepos 2 d. LVAT nutartį teisminiame procese.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
7. Byloje kilo ginčas dėl AAD 2018 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, teisėtumo ir pagrįstumo.
8.1. Vilniaus RAAD, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punktu, 2018 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą, t. y. Vilniaus RAAD panaikino Organizacijos Bendrovei išrašytus Patvirtinimus.
Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas buvo apskųstas.
VAAT 2023 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą, administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens Organizacijos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimą.
VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimas buvo apskųstas.
LVAT 2025 m. liepos 2 d. priėmė nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimą pakeitė ir panaikino Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kitą VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – AAD) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.
8.2. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Bendrovę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį už 2013 m. – 2015 m. mokestinius laikotarpius, nes Patvirtinimai netekę galios.
8.3. AAD 2018 m. rugpjūčio 8 d. surašė Patikrinimo aktą.
Patikrinimo akte, be kita ko, nurodyta, kad buvo patikrintos Bendrovės VMI teiktos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos už 2013, 2014, 2015 m. Vadovaujantis deklaracijų duomenimis, Patikrinimo akte nustatyta, kad Bendrovė 2013-2015 m. mokestiniais laikotarpiais į Lietuvos vidaus rinką išleido apmokestinamąją (gaminiais pripildytą) pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, nustatyta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Patikrinimo akte nurodyta, jog Bendrovė, norėdama, pasinaudoti mokesčio lengvata, įtvirtina Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Patikrinimo akte nustatyta, jog Bendrovė VMI pateiktose deklaracijose nurodė Organizacijos išduotus Patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą už tikrintiną laikotarpį. Taip pat VMI pateiktose deklaracijose nurodė, kad 2013, 2014, 2015 m. faktiškas metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduoties įvykdymas – 54 %, t. y. pakuočių atliekų tvarkymo užduotis įvykdyta, mokestinė prievolė nesusiformavo. Tačiau Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu panaikino Organizacijos Bendrovei išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2013 - 2015 metų mokestiniais laikotarpiais. Tad Patikrinimo akte nurodyta, jog Bendrovė privalėjo įvykdyti mokestinę prievolę – sumokėti Mokestį. Dar Patikrinimo akte pažymėta, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Bendrovę apie prievolę iki apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį, tačiau Bendrovė iki patikrinimo pradžios deklaracijų nepatikslino ir susidariusios mokestinės prievolės neįvykdė. Taigi, Patikrinimo akte padaryta išvada, kad Bendrovė iki Vilniaus RAAD nustatyto termino neapskaičiavo ir nesumokėjo Mokesčio, todėl apskaičiuotas nesumokėtas mokėtinas Mokestis, kuris sudaro: už 2013 metų mokestinį laikotarpį – (22 853 Lt) 6 619 Eur; už 2014 metų mokestinį laikotarpį – (30 857 Lt) 8 937 Eur; už 2015 metų mokestinį laikotarpį – 1 742 Eur; viso už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius – 17 298 Eur.
8.4. AAD, vadovaudamasis MAĮ 132 straipsniu, 2018 m. rugsėjo 7 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu panaikino Organizacijos Bendrovei išrašytus Patvirtinimus. Tad Bendrovei atsirado mokestinė prievolė apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį. Taip pat Sprendime nurodyta, kad 2013 m. Bendrovės sutvarkytas metalinės pakuotės kiekis – 1,925 t, faktiškas pakuotės atliekų tvarkymo užduoties įvykdymas – 20 %, 2014 m. sutvarkytas metalinės pakuotės kiekis – 2,641, faktiškas pakuotės atliekų tvarkymo užduoties įvykdymas 20 %, 2015 m. sutvarkytas metalinės pakuotės kiekis – 8,731 t, faktiškas pakuotės atliekų tvarkymo užduoties įvykdymas 49 %. Pažymėta ir tai, jog Bendrovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduoties (54 % nuo į vidaus rinką išleisto pakuotės kiekio) neįvykdė, iki patikrinimo pradžios 2018 m. vasario 22 d. sprendimu panaikintų Patvirtinimų neįvertino, mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius nepatikslino, mokesčio nesumokėjo. Tad Sprendime padaryta išvada, kad Bendrovė pažeidė PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį. Atsižvelgiant į tai, Sprendimu Bendrovei apskaičiuotas Mokestis sudaro 17 298 Eur.
8.5. Bendrovė, nesutikdama su AAD Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama Sprendimą panaikinti.
9. Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos MAĮ, ATĮ, PPATĮ ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji (poįstatyminiai) teisės aktai.
10. MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).
Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – AAD), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.
11. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir MAĮ nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
12. Pažymėtina, kad pagal ATĮ 32 straipsnio 1 dalį ir 38 dalį, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 3 dalį, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
13. Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad gamintojų ir importuotojų pareigos yra organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.
14. PPATĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susijusios su atliekų tvarkymo organizavimu, gali būti vykdomos individualiai (organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) (1 punktas), kolektyviai (steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais) (2 punktas) ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 112 straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą (3 punktas).
Taip pat pažymėtina, jog pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
15. Aktualios ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
16. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis (toliau – ir Užduotis) – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 4 priede (Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.
17. ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi Aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. O Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono AAD.
18. Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog lengvatos taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, inter alia (be kita ko) atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais būtent Bendrovė nagrinėjamu atveju ir turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, be kita ko, šiuo tikslu pateikiant duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį.
19. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB (duomenys neskelbtini) išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, jų pagrindu Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti Organizacijos Bendrovei išrašyti Patvirtinimai.
Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį (šiuo atveju Bendrovei iki 2018 m. liepos 18 d.). Todėl AAD pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Tvarkos aprašo 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.
Ginčas dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo baigtas nagrinėti LVAT 2025 m. liepos 2 d. priėmus nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria panaikinta Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu – tarp jų ir dėl Bendrovei išduoto Organizacijos patvirtinančio dokumento. Kita VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) palikta nepakeista.
20. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 Bendrovė buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl minėtoje byloje nustatyti faktai iš naujo šioje tikrinamoje administracinėje byloje neįrodinėjami (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis). LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, konstatavo, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013–2015 metus gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau LVAT pažymėjo, jog patvirtinimai, grindžiami UAB (duomenys neskelbtini) išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio) nepagrįstai panaikinti Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.
21. Taigi, nagrinėjamu atveju nebėra ginčo, kad Organizacijos Bendrovei 2014 m. ir 2015 m. išduoti patvirtinai dėl metalinės pakuotės kiekio yra pripažinti negaliojančiais. Dėl to Bendrovė neturi įrodymų, kad Užduotis už 2014–2015 m. įvykdyta, nes Bendrovė šiuo tikslu nepateikė duomenų (įrodymų) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį. Teismui nagrinėjant bylą Bendrovė taip pat nepateikė tokių įrodymų.
22. Tačiau LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi panaikinus Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, Patvirtinimai, grindžiami UAB (duomenys neskelbtini) išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio), yra galiojantys.
Pabrėžtina, kad AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atsižvelgęs į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį, parengė 2025 m. rugsėjo 18 d. išvadą, kurioje atliko skundžiamu Sprendimu Bendrovei apskaičiuoto mokėtino Mokesčio perskaičiavimą ir nustatė Bendrovei sumokėti 17 087 Eur sumą už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį, t. y. 6 480 Eur – už 2013 metus; 8 937 Eur – už 2014 metus; 1 742 Eur – už 2015 metus. Šie skaičiavimai byloje nėra ginčijami.
23. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013–2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, t. y. kad Bendrovė 2013–2015 m. įvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to ji galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Priešingai, Bendrovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji teismui negali pateikti jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog visos jos atliekos už 2013 – 2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, kadangi vienintelis įrodymas, kuriuo gali disponuoti ir disponuoja pareiškėja yra Organizacijos jai išduoti Patvirtinimai.
Taip pat Bendrovė nenurodė jokių argumentų dėl minėto perskaičiuoto mokesčio, iš esmės susijusio su 2013 m., nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį.
Be to, Bendrovė skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad Bendrovei apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių jos kaltės nebuvimu, tinkamai įvykdymo savo pareigų ir pan., pasisakoma šio teismo sprendimo 25.1 papunktyje.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Mokestis už 2013–2015 m., turint omenyje ir atliktą perskaičiavimą, Bendrovei apskaičiuotas pagrįstai. Minėta, kad AAD perskaičiavo Bendrovei Mokesčio sumą (perskaičiuota, atsižvelgiant į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį) už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius (perskaičiavimas realiai yra susijęs tik su 2013 m.), kuri po perskaičiavimo yra 17 087 Eur. Jau minėta, kad Bendrovė dėl perskaičiuotos Mokesčio sumos dydžio nepateikė prieštaravimų, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako. Tiesiog pažymi, kad neturi pagrindo šiuo perskaičiavimu, kuris yra pagrįstas prie rašytinio paaiškinimo pridėtais duomenimis ir skaičiavimais, abejoti.
24. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktualius teisės aktus, LVAT praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą Sprendimą, atsižvelgiant į Mokesčio perskaičiavimą už 2013 m., t. y. Sprendime patvirtinta Bendrovei už 2013–2015 m. sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma (iš viso 17 298 Eur) keistina, ją sumažinant iki 17 087 Eur.
25. Teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga atsakyti į kai kuriuos pareiškėjos esminius skundo argumentus.
25.1. Pirmiausia, Bendrovė skunde teigia, kad ji tinkamai ir laiku įvykdė teisės aktais nustatytas pareigas, todėl, nesant jos kaltės, skundžiamu Sprendimu negalėjo būti taikoma neigiama pasekmė – mokėti Mokestį, nes tai yra neproporcinga, neadekvati ir neteisinga priemonė. Tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog šiuo atveju svarbu, ar Bendrovė gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi, minėta, kaip matyti iš bylos medžiagos, Bendrovė to padaryti už 2013–2015 m. negali (išskyrus šioje byloje nustatytą nedidelį kiekį už 2013 m.), tad Bendrovė negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina ir tai, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.
Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog jokie nacionaliniai mokesčių įstatymai nenumato, kad už prievolę sumokėti Mokestį yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai ar atliekų tvarkytojai, kurie, pirma, nedalyvauja apmokestinimo momentą nulemiančiuose santykiuose (pakuočių išleidime į vidaus rinką) ir, antra, kaip minėta, Užduotį mokesčio mokėtojo pavedimu (už mokesčių mokėtoją) vykdo sutarties pagrindu. Savo ruožtu, tarp UAB (duomenys neskelbtini), Organizacijos ir Bendrovės susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai bei aplinkybė, kad jie (Organizacija ar atliekų tvarkytojai) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, negali daryti ir nedaro įtakos mokesčio mokėtojui viešosios teisės aktais nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.
Tad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadai, kad Mokesčio apskaičiavimas ir įpareigojimas Bendrovę jį sumokėti būtų neproporcinga, neadekvati ar neteisinga priemonė.
25.2. Taip pat atmestini Bendrovės argumentai dėl jai paskirtos sankcijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu Sprendimu Bendrovei nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės už 2013–2015 m. liko nesutvarkytos (išskyrus šioje byloje nustatytą nedidelį kiekį už 2013 m.), Bendrovei atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį. Skundžiamame Sprendime apskaičiuotas Bendrovei, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, Mokestis iš į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį.
Kartu akcentuotina, jog pats mokesčio mokėtojo kaltės dėl mokesčių įstatymų pažeidimo nebuvimas pagal nacionalinę mokesčių teisę yra pagrindas atleisti nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių, kaip, pavyzdžiui, mokesčio baudos (žr., pvz., MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija). Tačiau ši aplinkybė (kaltės nebuvimas) nėra ir negali būti vertinama kaip pagrindas atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą (jo dalies) mokėjimo ir (ar) remtis tokia, kaip ginčo apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), kai nėra tenkinamos visos įstatymų leidėjo nustatytos materialiosios šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos.
25.3. Teisėjų kolegija atmeta kaip neturinčius pagrindo ir Bendrovės skundo argumentus, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes jis priimtas neteisėto Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo pagrindu bei nėra galutinio ir neginčijamo teismo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai. Minėta, kad LVAT galutinai išnagrinėjo ginčą ir 2025 m. liepos 2 d. nutartimi iš esmės Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, išskyrus šio 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto Patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) išduotų atitinkančių įrodančių dokumentų 2013 m. pagrindu.
25.4. Dar Bendrovė nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, nes jis priimtas vadovaujantis negaliojančiu teisės aktu, t. y. Sprendimas priimtas remiantis Tvarkos aprašo 17.2 papunkčiu, tačiau nuo 2018 m. liepos 1 d. Tvarkos aprašo 17.2 papunktis yra panaikintas.
Tvarkos aprašo 17.2 papunktyje, redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2018 m. liepos 1 d., įtvirtinta, kad dalyvaujantis (-ys) Organizacijos veikloje, jos nustatyta tvarka nevykdantis (-ys) atliekų tvarkymo užduoties, dėl Pažymos (dėl viso Pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies) pripažinimo negaliojančia turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti. O Tvarkos aprašo redakcija galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d. panaikino Tvarkos aprašo 17.2 papunktį. Taigi, kaip matyti, iki 2018 m. liepos 1 d. galiojanti Tvarkos aprašo redakcija iš esmės nustatė, kad neįvykdžius Užduoties turi būti mokamas Mokestis. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas priimtas 2018 m. rugsėjo 7 d. Tad turi būti taikoma Sprendimo priėmimo metu galiojusi Tvarkos aprašo redakcija, t. y. nuo 2018 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su Bendrove, kad skundžiamas Sprendimas priimtas remiantis ginčo laikotarpiu negaliojančiu Tvarkos aprašo 17.2 papunkčiu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą, kadangi, iš esmės tokia pati nuostata, kad neįvykdžius Užduoties mokamas Mokestis nustatyta PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje, t. y. gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti Mokestį, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Taigi, AAD Sprendime padarė iš esmės formalią klaidą, kuri nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą.
26. Apibendrinant, konstatuotina, jog Bendrovės skundas patenkinamas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktas).
27. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
28. Pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, t. y. ir sprendimas priimtas pareiškėjos naudai tik iš dalies. Tai reiškia, kad ir pareiškėja turi teisę tik į dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į pareiškėjos tenkinto reikalavimo dalį, jo apimtį (skundžiamu Sprendimu buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, kuriuo pareiškėjai buvo priskaičiuotas mokėtinas Mokestis 17 298 Eur sumoje, o šiuo teismo sprendimu šis Mokestis pareiškėjai sumažintas iki 17 087 Eur), laikytina, kad pareiškėjos skundas patenkintas tik 1,22 proc. apimtyje. Todėl pareiškėja turi teisę tik į 1,22 proc. patirtų savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Taip pat pareiškėja patyrė 393,25 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; šios išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir racionalios, atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, Bendrovė patyrė iš viso 415,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjos patenkinto skundo dalį, jo apimtį, pareiškėjai iš viso priteistina 5,07 Eur (415,75 Eur x 1,22 proc.) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.
30. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad šis klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SPM“ skundą dėl sprendimo panaikinimo patenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, sumažinant pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „SPM“ už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 17 298 Eur mokesčio sumą iki 17 087 Eur (septyniolikos tūkstančių aštuoniasdešimt septynių eurų) sumos.
Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „SPM“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 5,07 Eur (penkis eurus ir 7 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.