Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei D. U. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- nutraukti santuoką, sudarytą su atsakove (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės CBAĮ skyriuje, akto įrašo Nr. 101, nustatant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės;

- padalinti santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą ir po santuokos nutraukimo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW GOLF, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Lt vertės, o atsakovei D. U. - baldus- 300 Lt vertės, skalbimo mašiną- 200 Lt vertės;

- pripažinti daiktus- televizorių (TV.VIDO.37ctv4910) ir šaldytuvą (Snaigė FR2401101) jo asmenine nuosavybe;

- priteisti iš atsakovės 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

- priteisti jam iš atsakovės po 150 Lt periodinių išmokų (rentą) kas mėnesį, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

- nustatyti nepilnametės jų dukters J. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo pagal jo gyvenamąją vietą;

- priteisti iš atsakovės dukters J. U. išlaikymui po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

- po santuokos nutraukimo palikti atsakovei U. pavardę.

Nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės CBAĮS, akto įrašo Nr. 101. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra J..

Šeima iširo dėl atsakovės kaltės, dėl jos netinkamo elgesio su juo ir dukra, dėl atsakovės nesirūpinimo šeima ir dėl jos neištikimybės. Nors santuokoje pragyveno keturiolika metų, tačiau gyvendami kartu nuolat pykosi ir barėsi dėl atsakovės girtavimo, nesirūpinimo šeima ir dukra. Atsakovė prie bendrų šeimos interesų mažai prisidėjo, žemino jį kitų asmenų akivaizdoje. Ne kartą buvo išėjusi iš namų, negrįždavo savaitėmis, mėnesiais, palikusi jį dar su mažamete dukra. Pirmą kartą iš namų išėjo ir paliko jį su mažamete dukra, kai dukrai buvo vos du mėnesiai. Į namus atsakovė sugrįžo tik po mėnesio. Tą kartą iš namų išėjo su kitu vyru. Apie dukterį, jos sveikatą net nesiteiravo. Vėliau susitaikė, vėl bandė gyventi kartu. Apsigyveno skyrium nuo jo tėvų, tačiau jo tėvai padėjo materialiai- davė gyvulių, todėl vertėsi ūkiškai. Tačiau atsakovė vėl 6 mėnesiams išėjo iš namų, apsigyveno pas savo tėvus, nepaaiškinusi motyvų. Vėl susitaikius ir atsakovės paragintas, paliko kaimą ir išėjo gyventi į Alytaus miestą. Atsakovės vardu šeimai buvo suteiktas socialinis būstas. Tačiau ir mieste jų šeimyninis gyvenimas nesusiklostė. Atsakovė vis dažniau pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, nesirūpino šeima, nepirko maisto, nemokėjo komunalinių mokesčių. Ne kartą jo neįsileisdavo į namus, tekdavo nakvoti automobilyje. Nuolat konfliktuodavo su dukra. Naudojo prieš dukterį fizinį smurtą. Nuo 2011 m. kovo mėnesio gyvena skyrium, nes atsakovė jį išvijo iš namų. Pakeitė durų spyną. Jis apsigyveno pas savo brolį kaime (duomenys neskelbtini) rajone. Iš namų jį išvijo, nes atsakovė turi kitą vyrą- V. V., jų kaimyną, su kuriuo kaip jam žinoma, šiuo metu atsakovė ir gyvena.

Mano, kad santuoka iširusi galutinai ir jos išsaugoti neįmanoma.

Dėl neturtinės žalos.

Dėl tokio atsakovės elgesio jų šeimai padaryta gėda. Tokiu elgesiu atsakovė jį pažemino, dėl to jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.

Dėl atsakovės netinkamo ir žiauraus elgesio su ja ir dukra, dėl nuolatinio girtavimo ir melavimo, neištikimybės, pažeminimų jis patyrė didelis nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir kančias, pablogėjo sveikata- dėl pergyvenimų susirgo diabetu ir liga dėl nuolatinių stresų progresuoja, jis neapsieina be insulino. Todėl patirtą moralinę žalą jis vertina 5000 Lt.

Dėl turto padalijimo.

Gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotino nekilnojamo turto neįgijo. Gyveno Alytaus miesto savivaldybės išnuomotame bendrabutyje (duomenys neskelbtini).

Santuokoje įsigijo automobilį VW Golf, kurį prašo priteisti jam, nes automobilis jam reikalingas dukters, kurios gyvenamąją vietą prašo nustatyti su juo, poreikių tenkinimui. Dukrai nustatytas neįgalumas dėl regėjimo ir ji mokosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre (duomenys neskelbtini), todėl kiekvieną savaitgalį ją reikia nuvežti į mokyklą.

Televizorius ir šaldytuvas „Snaigė“ yra jo asmeninė nuosavybė, nes yra jam padovanoti. Sutinka, kad skalbimo mašina ir baldai (sekcija) yra atsakovės asmeninė nuosavybė, nes taip pat jai yra dovanoti.

Dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Duktė šiuo metu gyvena su juo, nes atsakovė 2011-08-05 savo nepilnametę dukrą išvarė iš namų, ją sumušė. Iš dukros jis sužinojo, kad motina jai yra grasinusi ne vieną kartą ir naudojusi prieš ją smurtą. Dėl to mergaitė labai išgyvena. Atsakovė netinkamai rūpinasi dukra ir netinkamai ją auklėja, todėl dukters gyvenamoji vieta nustatytina su juo. Jolita ir norėtų gyventi su juo.

Iš atsakovės turi būti priteistas išlaikymas dukrai toks, kad būtų pakankamas tenkinti bent minimalius J. poreikius. Atsakovė yra darbinga, o jo pajamos nedidelės, nes yra darbingas tik 50 procentų. Jo pajamos- 336,87 Lt invalidumo pensija, taip pat jis gauna iš Socialinės paramos skyriaus už dukros J. slaugą ir šalpos pensiją neįgaliam vaikui iki 18 metų, kas mėnesį po 512 Lt. Šie pinigai išimtinai skiriami dukros J. išlaikymui. Nors dukra gyvena su juo, tačiau motina prie dukters išlaikymo neprisideda, priešingai, iki tam tikro laiko naudojosi dukters šalpos pensija, nors dukra su ja jau negyveno. Kas mėnesį dukters išlaikymui reikia 800 Lt. Abu tėvai turi prisidėti prie dukters išlaikymo, todėl iš atsakovės priteistina po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis.

Dėl sutuoktinio išlaikymo.

Prašo iš atsakovės priteisti ir jam reikalingą išlaikymą po 150 Lt per mėnesį periodinių išmokų (rentą) kas mėnesį, nes pragyvena jis tik iš invalidumo pensijos. Įsidarbinimo galimybės ribotos, kadangi jo sveikatos būklė dėl diabeto vis prastėja, nuo seno, po patirtos traumos turi klausos sutrikimų, dėl diabeto klausa vis prastėja, naudoja klausos aparatą. Dėl šių ligų jis turi nemažai išlaidų vaistams.

Dėl pavardės ir kreditorių.

Neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo atsakovė pasiliktų santuokinę pavardę- U..

Bendrų kreditorių neturi. Jis taip pat neturi asmeninių skolų. Ar atsakovė turi skolų, jis nežino.

Dėl kaltės.

Nors ieškovas yra dalinai neįgalus, jo sveikatos būklė leido ir leidžia be gaunamos invalidumo pensijos turėti ir kitų darbinių pajamų, tačiau jis per visą santuokos laiką niekur nedirbo ir darbo niekada neieškojo, tenkinosi tik gaunama pensija, kurios tik mažą dalį retkarčiais skirdavo šeimos poreikiams. Visa šeimos išlaikymo našta tekdavo tik jai. Ieškovas ne tik neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, bet ir pradėjo girtauti, neblaivus dažnai smurtaudavo, žemindavo ją dukros akivaizdoje, grasindavo jos tėvams. Nenorėdama viešinti šių faktų į policiją nesikreipė. Ji buvo ištikima, kito vyro neturėjo ir šiuo metu neturi. Niekada negirtavo. Ieškovas savo neprognozuojamais ir netinkamais veiksmais sukeldavo jos negatyvią reakciją jo atžvilgiu. Tik dėl ieškovo netinkamo elgesio ėmė kilti nesutarimai šeimoje.

Ieškovas pastoviai nuteikinėja dukrą prieš ją ir tai jam pavyko. Būtent jis dukrą padarė jų nesantaikos įkaite. Ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo dėl jo smurtavimo ir girtavimo ir neprisidėjimo prie šeimos poreikių tenkinimo, todėl nesutinka, kad iš jos būtų priteista neturtinė žala.

Dėl turto padalijimo.

Sutinka, kad santuokoje įgytas automobilis būtų priteistas ieškovui, tačiau nesutinka, kad į dalijamo turto balansą būtų įtraukti baldai (sekcija) ir skalbimo mašina, nes šiuos daiktus jai padovanojo jos tėvai ir jie yra jos asmeninė nuosavybė, kaip ir šaldytuvas „Snaigė“ bei televizorius, kurie yra ieškovo asmeninė nuosavybė, nes jam taip pat yra padovanoti.

Dėl dukters gyvenamosios vietos.

Sutinka, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu.

Dėl išlaikymo dukrai.

Nesutinka su reikalavimu dalyje dėl išlaikymo. Nuo šių metų pavasario ji yra bedarbė. Jos gaunamas pajamas sudaro tik 488 Lt nedarbo draudimo išmoka, kurią jį gaus tik iki tam tikro laiko. Darbo birža jai jokio darbo nesiūlo. Didesnę dalį bedarbio pašalpos ji turi skirti mokesčiams už komunalinius patarnavimus ir socialinio būsto nuomos mokesčiams. Dėl tokios turtinės padėties šiuo metu iš viso negali dukrai teikti išlaikymo.

Dėl sutuoktinio išlaikymo.

Nesutinka pačiam ieškovui mokėti po 150 Lt per mėnesį išlaikymą, nes ieškovas turi pakankamai galimybių pats save išsilaikyti. Jo darbingumo lygis yra 50 procentų, ieškovas turi galimybę susirasti darbą pagal savo darbingumo lygį. Ieškovas niekada dirbti nenorėjo ir niekada nesikreipė į darbo biržą, nesiekė susirasti darbą. Be to jos turtinės galimybės taip pat neleidžia teikti išlaikymą ir ieškovui.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (53-56 b.l.) ir nurodė, jog D. U. ir A. U. šeima 2011-06-16 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Apklausus J. U., kuri gyvena su tėvu (duomenys neskelbtini) rajone, ji nurodė, kad norėtų gyventi su tėvu.

Skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį mergaitės išlaikymui galėtų būti priteistas ir mažesnis išlaikymas nei 400 Lt. Į socialinės rizikos šeimų sąrašą šeima buvo įtraukta po incidento, kai ieškovas nebuvo įleistas į butą.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (57-58 b.l.) ir nurodė, kad neturi informacijos, jog A. U. netinkamai rūpintųsi savo nepilnamete dukra, su kuria pastaruoju metu ir gyvena. Atsižvelgiant į J. interesus, jos norą gyventi su tėvu, mano, kad tikslinga jos gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, o iš motinos D. U. J. priteisti išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš santuokos liudijimo (8 b.l.) matyti, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra J. (21 b.l.).

Dėl taikinimo.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad santuoka faktiškai iširo. Sutuoktiniai šeimai būdingų santykių nepalaiko nuo 2011 m. kovo mėnesio, iki to laiko kartu taip pat gyveno epizodiškai, su pertraukomis. Šalys reikalauja nutraukti santuoką, todėl terminas susitaikyti neskirtinas (CK 3.54 str. 4 d.).

Dėl kaltės.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip metus ( CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės preziumuodamas jos kaltę- santuokinę neištikimybę.

Ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovės kaltės prezumpcija, t.y. neištikimybės faktą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šiuos faktus. Atsakovės kaltė dėl santuokinės neištikimybės įrodyta ieškovo paaiškinimais, liudytojų L. V., V. K. ir V. U. parodymais. Išklausius nepilnametę šalių dukterį, ji taip pat patvirtino, kad kai gyveno su motina, pastaroji draugavo su Vaidu, su kuriuo girtaudavo. Atsakovė santuokinę neištikimybę neigia, tačiau santuokinės neištikimybės prezumpcijos nenuginčijo, t.y. neįrodė, kad nurodyto fakto iš tikrųjų nebuvo arba, nors ir buvo, yra kitokių aplinkybių, kurios jos kaltę arba apskritai paneigia, arba rodo ir esant ieškovo kaltę (CK 3.61 str. 1 d. ). Atsakovė kaltinama santuokine neištikimybe, neįrodinėjo, kad neištikimas yra ir jos sutuoktinis.

Ieškovas, pagrįsdamas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė ir kitus pagrindus- santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės- nesirūpinimą šeima, dukterimi, t. y. tokį atsakovės elgesį, kuris visiškai nepriimtinas, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir jos paskirtį visuomenėje. Remiantis jau nurodytų liudytojų parodymais, ieškovo paaiškinimais bei išklausius nepilnametę šalių dukterį bei ištyrus rašytinius įrodymus (25-32, 79-80 b.l.), nustatyta, kad atsakovė iš esmės pažeidė santuokines pareigas- išeidavo iš namų, palikusi mažametę dukterį su tėvu, būdama santuokoje bendraudavo ir bendrauja su kitais vyrais, nevengia alkoholio, nesirūpina dukra. Atsakovė nelojali ieškovo atžvilgiu, tarp sutuoktinių nėra savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos (82-86 b.l.).

Atsakovė nurodė, kad ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo. Pagrindine priežastimi nurodė nesirūpinimą šeimos materialine gerove- nors ieškovas darbingas tik iš dalies, tačiau niekada niekur nedirbo. Tačiau pripažintina, kad ieškovo kaltės šiuo atveju nėra, nes pastarasis nedirbo dėl objektyvių priežasčių- dėl ligos. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas niekur oficialiai nedirbo, neįrodo, kad ieškovas nesirūpino šeimos materialine gerove. Gyveno kaime, augino gyvulius, dirbo žemę ir šeima gyvendama kaime buvo pakankamai materialiai apsirūpinusi. Tik išėjus gyventi į miestą, kaip teigiama, atsakovei pageidaujant, šeimos materialinė padėtis pasunkėjo.

Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu ir smurtavo prieš ją, neįrodyta.

Pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.

Dėl neturtinės žalos.

Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, ieškovas įgijo teisę reikalauti neturtinės žalos.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Neginčijamai įrodyta, kad ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą dėl atsakovės elgesio, kai būdavo savaitėmis ar mėnesiais paliekamas su mažamete dukra, dėl atsakovės neištikimybės, dėl netinkamo elgesio su dukra, taip pat kai bandydavo išsaugoti šeimą, nuolat taikėsi su atsakove, bandydavo vėl gyventi kartu, tačiau atsakovė ignoravo šias jo pastangas, kol galiausiai neįsileido ieškovo į šeimos būstą.

Nustatant žalos dydį turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę bei asmens turtinę padėtį.

Dėl pergyvenimų ir įtemptos emocinės būsenos dėl atsakovės elgesio, ieškovas 2010 m. susirgo diabetu (sunki eiga) su daugybinėm komplikacijom (10 b.l.). Tačiau atsakovės turtinė padėtis neturi jokio turto, bedarbė) neleidžia priteisti prašomą 5000 Lt neturtinę žalą. Atsižvelgiant į protingumo kriterijus ir teismų praktiką, iš atsakovės ieškovui priteistina 1000 Lt neturtinė žala.

Dėl turto padalijimo.

Santuokoje sutuoktiniai įgijo automobilį VW GOLF valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 600 Lt (94 b.l.). Šalys pripažįsta, kad kilnojami daiktai-šaldytuvas, televizorius yra asmeninė A. U. nuosavybė, o baldai (sekcija) ir skalbimo mašina yra asmeninė D. U. nuosavybė, todėl šis turtas į dalintino turto balansą neįtrauktinas.

Ginčo dėl turto padalijimo natūra, ieškovui priteisiant automobilį, nėra. Atsakovei kompensacija nepriteistina, nes priteisiant automobilį atsakovui, nukryptina nuo lygių dalių principo, kadangi su tik iš dalies darbingu ieškovu lieka gyventi taip pat neįgali šalių dukra, o ieškovas neturi savo gyvenamosios patalpos ir kito turto (CK 3.123 str. 1 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos.

Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos po santuokos nutraukimo nėra.

Nepilnametė šalių dukra gyvena su tėvu, yra jo auklėjama ir prižiūrima.

Nepilnametės J. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu pagal jo gyvenamąją vietą, nes tai atitinka vaiko poreikius ir interesus, to nori ir pati J.. Tą patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.).

Teismų praktikoje pripažintinas būtinu minimalios algos dydžio išlaikymas vaikui.

Ieškovas dukrai išlaikymą teikia pagal savo turtinę padėtį ir galimybes- nei santuokoje įgyto (apart automobilio), nei asmeninio nekilnojamo turto neturi. Pajamos- tik 336,87 Lt invalidumo pensija (b.l.), kurią gali skirti tik savo būtinų poreikių tenkinimui ir kurios didesnę dalį išleidžia vaistams. Ligai (diabetas) progresuojant, ieškovo įsidarbinimo galimybės ribotos. Išimtinai dukros poreikių tenkinimui ieškovas skiria 512 Lt, kuriuos gauna už vaiko invalido slaugą ir šalpos pensiją. Ieškovas nurodė, kad neįgalios dukros išlaikymui reikia po 800 Lt per mėnesį. Todėl įvertinant tai, kad Jolita gauna 512 Lt socialines išmokas, J. išlaikymui, kad būtų patenkinti jos būtini poreikiai, reiktų 300 Lt, kurie priteistini iš atsakovės, nes ji didesne dalimi gali prisidėti prie dukters išlaikymo, nei tik iš dalies darbingas ieškovas, su kuriuo gyvena dukra ir yra jo prižiūrima.

Atsakovė tai pat neturi nekilnojamo ir registruotino turto. Bedarbė (64 b.l.). Turi socialinį būstą, kurį turi išlaikyti. Tačiau jos gaunama bedarbio pašalpa yra skiriama išimtinai tik jos poreikių tenkinimui. Socialiniame būste atsakovė gyvena viena, be šeimos.

Pripažintina, kad vaiko tėvų turtinė padėtis nėra gera. Tačiau bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtą poreikių tenkinimo lygį. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniniams poreikiams tenkinti, tinkamai vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas socialiai vystytis, mokytis.

Todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.) ir nustatydamas atsakovės turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė turi imtis priemonių tam, kad gautų atitinkančias jos darbingumą pajamas, iš kurių būtų teikiamas toks išlaikymas, kuris užtikrintų bent minimalias dukters pragyvenimo sąlygas.

Lietuvos Aukščiausio teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos) privalančio teikti išlaikymą gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, ar jų negavimas dėl nuo tėvo (motinos) priklausančių priežasčių, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes pripažįstant jį pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas- tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3k-3-790/2002 E. A., v A. A.).

Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, jog atsakovė yra pajėgi teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikoje dėl išlaikymo vaikui dydžio įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo dydžio vertė negali būti mažesnė, už vieną minimalią mėnesio algą.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovas nenurodė nuo kurio momento prašo priteisti išlaikymą vaikui, todėl išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2011-08-26 iki J. pilnametystės.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo yra vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl sutuoktinio išlaikymo.

Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 str. 2 d.).

Ieškovas augina dukterį, yra iš dalies darbingas dėl savo sveikatos būklės. Jo turtas (automobilis 600 Lt vertės) ir gaunama invalidumo pensija (320 Lt) užtikrina minimalius būsto, maitinimosi, apsirengimo poreikius, nes teismų praktikoje vadovaujamasi minimalios mėnesio algos kriterijumi (800 Lt). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, ar atsakovė yra finansiškai pajėgi šitai daryti. Akivaizdu, kad iš gaunamos bedarbio pašalpos atskaičiavus išlaikymą dukrai, bei prašomą priteisti išlaikymą kitam sutuoktiniui, atsakovei neliktų jokių pajamų. Todėl išlaikymas dėl išlaikymo priteisimo sutuoktiniui A. U. šiuo momentu yra atmestinas. Tačiau tai neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo.

Dėl kreditorių.

Šalys pareiškė, kad kreditorių neturi.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Po santuokos nutraukimo atsakovei jos prašymu paliktina ikisantuokinė A. pavardė (CK 3.69 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos- jos sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.), taip pat žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96, 98 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės CBAĮ skyriuje, akto įrašo Nr. 101, tarp A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. U., gimusios (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės D. U. kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. U. palikti ikisantuokinę A. pavardę.

Priteisti iš D. U. A. U. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo A. U. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW GOLF, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Lt vertės.

Nustatyti nepilnamečio vaiko- dukters J. U., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu A. U. a.k. (duomenys neskelbtini) pagal jo gyvenamąją vietą.

Priteisti iš D. U., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai J. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 300 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2011-08-26 iki J. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad išmokomis uzufrukto teise naudosis A. U. a.k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš D. U. A. U. 140 Lt žyminį mokestį, 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 60,50 Lt už transporto priemonės vertinimą, iš viso: 3200,50 Lt.

Priteisti iš D. U. 161 Lt žyminį mokestį valstybei bei 21,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso: 182,10 Lt.

Ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo A. U. atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.