- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-200-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- T. G. Kolegija
- Kategorijos
- 114.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovės E. B. ieškinį dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui dėl įrašo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretysis asmuo – T. G.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. G. 1994 m. balandžio 2 d. Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje sudarė bažnytinę santuoką su V. B., gyvena su juo santuokoje ir veda bendrą ūkį, taip pat prašė pripažinti, kad Varėnos žemėtvarkos skyriuje 1994 metais spalio 4 dieną ieškovės pateiktame prašyme atkurti nuosavybę padarytas įrašas įtraukti T. G. pretendente atgauti ieškovės tėvo A. G. turėtą žemę yra negaliojantis. Nurodė, kad ji (ieškovė) su prašymu 1994-10-04 kreipėsi į Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvui A. G. priklausančią žemę, tačiau be jos žinios prašyme atkurti nuosavybės teisę dėl šios žemės pretendente buvo įrašyta ir T. G., 1988 metais mirusio ieškovės brolio V. G. našlė, kuri nuslėpė faktą, jog 1994-04-02 Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje sudarė bažnytinę santuoką su V. B., su kuriuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Dėl to ieškovei buvo atkurta nuosavybės teisė tik į pusę, t.y. į 18 ha vietoj 36 ha A. G. priklaususios žemės. Varėnos žemėtvarkos skyrius, motyvuodamas tuo, kad nėra duomenų apie T. G. sudarytą bažnytinę santuoką su V. B., 2005 m. paruošė dokumentus ir sprendimą atkurti T. G. nuosavybę į 0,078 ha žemės sklypą ir toliau nepagrįstai ruošia dokumentus atkurti T. G. nuosavybę dar į 17,83 ha žemės. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie T. G. sudarytą bažnytinę santuoką nustatymo bei neteisėto įrašo įtraukti T. G. pretendente 1994-10-04 ieškovės prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo, siekdama užkirsti kelią neteisėtam T. G. teisių atkūrimui į A. G. turėtą žemę.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės E. B. pareiškimą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, konstatavęs, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas - jog T. G. yra sudariusi 1994-04-02 bažnytinę santuoką su V. B., nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Tokios teisinės pasekmės kiltų tik tuomet, jei T. G. ir V. B. patys kreiptųsi į civilinės metrikacijos įstaigą ir įregistruotų nustatyta tvarka bažnytinę santuoką. Tokią išvadą teismas padarė, remdamasis LR Konstitucinio teismo 1994-04-21 nutarimu bei galiojančiu LR civiliniu kodeksu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė E. B. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nutartį dėl atsisakymo priimti ieškinį dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad prašomas nustatyti faktas įvyko 1994 m., o teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi LR CK, galiojančiu nuo 2001-07-01. Teismas klaidingai taikė ir aiškino LR Konstitucinio teismo 1994-04-21 nutarimą, kuriuo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 6 straipsnio antroji dalis ir 12 straipsnio antros dalies norma pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtajai daliai. Konstitucinis teismas išaiškino, kad Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtosios dalies nuostata „Valstybė pripažįsta ir bažnytinės santuokos registraciją“ įsigaliojo kartu su 1992 m. lapkričio 2 d. Konstitucija ir kad pagal tuo metu taikomą laikiną bažnytinių santuokų oficialios apskaitos tvarką bažnytinė santuoka dar turi būti perregistruojama civilinės metrikacijos skyriuje, bet šią „perregistraciją“ galima vertinti tik kaip laikiną oficialių santuokų apskaitą, bet ne kaip santuokos registracijos teisinį faktą. Įsigaliojus naujam CK, buvo nustatyta tvarka, kaip turi būti apskaitomos bažnytinės santuokos, todėl tik nuo šio CK įsigaliojimo bažnytinės santuokos, neįregistruotos civilinės metrikacijos skyriuje, nesukelia bažnytinę santuoką sudariusiems asmenims teisių ir pareigų. O visos bažnytinės santuokos, sudarytos laikotarpyje nuo Konstitucijos priėmimo iki naujo CK įsigaliojimo Konstitucinio teismo pripažįstamos, kaip galiojančios ir sukeliančios sutuoktiniams teises ir pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir ieškovės atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti E. B. ieškinį dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nagrinėdamas pareiškimo priėmimo klausimą, iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso ir materialinės teisės normas.
Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškai pasiektas dviejų veiksnių asmenų - vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 str. 1 d.). Šiam susitarimui būtina speciali forma, t.y. santuoka pripažįstama tik susitarimas, sudarytas civilinės metrikacijos įstaigoje CK nurodyta tvarka arba bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, laikantis CK 3.24, 3.25, 3.304 straipsnių reikalavimų. Teisė į santuoką yra asmeninė neturtinė teisė, o santykiai, susiję su santuokos sudarymu yra asmeniniai neturtiniai teisiniai santykiai, neatskiriamai susiję su jų turėtoju - sutuoktiniu, todėl ir reikalavimas pripažinti santuoką sudaryta ir galiojančia yra išskirtinai sutuoktinių teisė, skirtingai nuo reikalavimo pripažinti santuoką negaliojančia, kuriam pareikšti teisę turi ne tik sutuoktiniai, bet ir kiti privatūs asmenys, jeigu tokios santuokos sudarymas pažeidžia jų privačius interesus, arba įstatyme nustatytos valstybinės institucijos, prokuroras, jeigu tokia santuoka pažeidžia viešąjį interesą (CK 3.38 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad šis sąrašas yra išsamus ir baigtinis, nes santuoka yra privatus sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių asmeninis reikalas, į kurį kitų asmenų kišimasis, išskyrus įstatyme nurodytus, yra netoleruotinas. Ieškovė E. B. nagrinėjamu atveju nėra T. G. ir bažnytinės santuokos su V. B. dalyvė.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius juridinę reikšmę turinčius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą gali tik tas asmuo, kurio asmeninių neturtinių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas priklauso nuo tokio juridinio fakto. Pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, paduodamą vieno asmens kito asmens interesais ir sukeliančio kitam asmeniui, o ne pačiam pareiškėjui teises ir pareigas, teismas negali priimti.
Ieškovė E. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. G. yra sudariusi bažnytinę santuoką su V. B., gyvena su juo santuokoje ir veda bendrą ūkį. Toks juridinis faktas - santuokos sudarymas - sąlygoja šeimos teisinių santykių atsiradimą. Nustačius santuokos sudarymo juridinį faktą, šeimos turtiniai, taip pat ir neturtiniai teisiniai santykiai susiklostytų tarp sutuoktinių. Ieškovė šiuo atveju nėra tinkamas šeimos santykių subjektas - sutuoktinis, kuriam prašomas nustatyti juridinis faktas dėl santuokos sudarymo, gyvenimo santuokoje, bendro ūkio vedimo, sąlygotų asmeninių ir turtinių teisių, susijusių su santuoka, atsiradimą. Juridinio fakto nustatymas apie T. G. ir V. B. bažnytinės santuokos sudarymą akivaizdžiai nesukeltų ieškovei jokių teisinių padarinių pagal CK 3.26 straipsnio 1 dalį, pagal kurią asmenys, sudarę santuoką, tampa sutuoktiniais, įgyja sutuoktinių asmenines neturtines ir turtines teises bei pareigas. Šiuo atveju tokios teisinės pasekmės dėl santuokos sudarymo kiltų tik T. G. ir V. B., įregistravus bažnytinę santuoką nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.24 str. 2 d.), nes bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka, įtraukta į santuokų apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje CK 3.304 straipsnyje nurodyta tvarka, sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas Civilinės metrikacijos skyriuje.
Pažymėtina, kad santuokinių santykių faktas gali būti patvirtintas nustatant arba santuokos įregistravimo faktą, arba faktinių santuokinių santykių faktą. T. G. ar V. B. gali atlikti bažnytinės santuokos įregistravimą civilinės metrikacijos skyriuje (CK 3.304 str. 3 d.) ir tokiu būdu gauti jį patvirtinantį dokumentą – santuokos liudijimą. Tuo tarpu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, jei pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia, nei teismo tvarka. Jeigu toks juridinį faktą patvirtinantis dokumentas yra arba jį galima gauti neteismine tvarka, teismas atsisako priimti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.
Kadangi ieškovė neturėjo teisės reikšti reikalavimo dėl bažnytinės santuokos sudarymo tarp T. G. ir V. B. juridinio fakto nustatymo, šių asmenų gyvenimo kartu santuokoje, bendro jų ūkio vedimo, teisiškai nereikšmingi ir nenagrinėtini apeliantės argumentai dėl Konstitucinio teismo 1994-04-21 nutarimo išaiškinimo, taip pat aplinkybės, jog prašomas nustatyti faktas įvyko 1994 m., iki įsigaliojant 2001-07-01 LR civiliniam kodeksui.
Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau taip pat nepasisako.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės E. B. ieškinį dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tinkamai pritaikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai naikinti, ieškovė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo 2008-01-14 nutartis dalyje, kurioje konstatuoti ieškinio dėl įrašo pripažinimo negaliojančiu trūkumai ir nustatytas terminas jiems pašalinti, neskundžiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331, 336, 337, 339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.