- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- 2-1851-374/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01313-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampoles rajono apylinkes teismo teiseja Ruta Gustiene, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovo E. P. atstovui advokatui D. A., atsakoves R. S. atstovui advokatui V. K., išvada teikiancios institucijos Marijampoles savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyriaus atstovui G. P., teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo E. P. ieškini atsakovei R. S., išvada teikiancioms institucijoms Marijampoles savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyriui, Mažeikiu rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriui del bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
NUSTATE:
Šalies argumentai
Ieškovas E. P. teismo prašo nustatyti bendravimo su dukra A. P., gim. 2009-03-11, tvarka: tevas turi teise metu lyginiu savaiciu savaitgaliais pasiimti dukra penktadieni tarp 16-20 val., arba šeštadieni tarp 9-13 val. iš motinos namu ir gražinti ja i motinos namus sekmadieni tarp 16-20 val., konkretu laika pranešant iš anksto ne mažiau kaip prieš viena savaite; tevas turi teise 4 kartus per vienerius kalendorinius metus pasiimti dukra atostogu iki dvieju savaiciu, darant ne trumpesne kaip 6 savaiciu pertrauka tarp atostogu iki kol dukrai sueis 7 metai, ir 2 kartus per vienerius kalendorinius metus pasiimti dukra atostogu iki dvieju savaiciu, mokykliniu žiemos ir vasaros atostogu metu, konkretu laika pranešant iš anksto ne mažiau kaip prieš viena menesi; tevas turi teise nelyginiais metais pasiimti dukra iš motinos namu švesti Šv. Kaledas ir Naujus metus ne ilgiau kaip 12 dienu, lyginiais metais pasiimti dukra iš motinos namu švesti Šv. Velykas ne ilgiau kaip 7 dienas; motina privalo užtikrinti salygas vaikui bendrauti su tevu internetu, užtikrinant vaizdo ir garso ryši mažiausiai viena karta per savaitgali. Šiuo tikslu tevas, vaiko motinai pateikus saskaitu už interneta kopijas, privalo jai atlyginti puse šiu išlaidu. Vaiko tevas ir motina privalo, pasikeitus gyvenamosios vietos adresui, telefono numeriui ar kitiems kontaktams ar rekvizitams, raštu pranešti apie tai kitam iš tevu per viena savaite. Išvažiuojant nuolat gyventi i užsieni, privalo apie tai raštu pranešti kitam iš tevu veliausiai 3 men. prieš išvykima. Vaiko motina tevo reikalavimu privalo jam suteikti visus vaiko kelionei i užsieni reikalingus dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakove R. S. su ieškiniu nesutinka.
Išvada teikianti institucija Mažeikiu rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyrius teismo posedyje nedalyvavo, apie posedžio laika ir vieta pranešta tinkamai, pateike išvada, kurioje nurodo, kad ieškovo butas Mažeikiuose šiuo metu yra remontuojamas, jame gyventi dar negalima, bute nera jokiu vaiko gyvenimui ir buities salygoms užtikrinti daiktu, todel skyrius daro išvada, kad ieškovas neturi salygu praleisti ilgesni laika su vaiku Lietuvoje. Dabartines ieškovo gyvenimo ir buities salygos Norvegijoje, skyriui nera žinomos (b.l. 46-48).
Šalies argumentai
Išvada teikianti institucija Marijampoles savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyrius su ieškiniu sutinka dalinai. Nurodo, kad bendrauti su vaiku abieju tevu teises lygios, taciau, atsižvelgiant i tai, kad šaliu dukra yra dar labai maža, tikslinga bendravimo tvarka nustatyti neišvežant vaiko iš motinos gyvenamosios vietos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Nustatyta, kad ieškovas ir atsakove yra mažametes A. P., gim. 2009-03-11, tevai (b.l. 5-6). Dukros gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina ir išlaikymas jai priteistas Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2010-08-06 nutartimi (b.l. 5-6).
Ieškovas teigia, kad atsakove išvyko kartu su dukra i Airija, nuo jo slepia adresa ir daro kliutis bendravimui su dukra. Del šios priežasties prašo nustatyti bendravimo su dukra tvarka. Atsakove nurodo, kad atsakovui jos ir dukros buvimo vieta buvo ir yra žinoma, kad jokiu kliuciu bendravimui su dukra ji nedaro, pats atsakovas nenori bendrauti, per šiuos metus buvo atvykes tik tris kartus, dukra jo nepažista, yra be galo prisirišusi prie mamos, bet koks dukros atskyrimas nuo motinos butu didžiulis stresas. Atsakove teigia, kad ieškovas klaidina teisma, niekas jam netrukdo bendrauti, vaiko neslepia, adresa jis puikiai žino jau seniai. Atsakoves nuomone, ieškovo nurodyta bendravimo su vaiku tvarka yra neatitinkanti vaiko interesu, nes dukra dar per maža ilgiems atsiskyrimams nuo mamos, jai dar labai reikalinga motinos priežiura, ir kaip mineta, tevo ji visiškai nepažista ir nesupranta, koks asmuo ja lanko. Atsakove planuoja ateityje, kai dukrai reikes eiti i mokykla, grižti gyventi i Lietuva.
Tevas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teise ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklejime (CK 3.170 str.). Vaiko neimanoma aukleti nebendraujant su juo. Teismui nustacius vaiko gyvenamaja vieta su vienu iš tevu, antrajam lieka teise ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti ji auklejant. Tevu teise ir pareiga aukleti savo vaikus nustatyta CK 3.165 str. CK 3.156 str. taip pat užtikrina tevu valdžios lygybes principo igyvendinima. Pažymetina, kad ir vaiko, kurio tevai gyvena skyrium, teise nuolat tiesiogiai bendrauti su abiem tevais, nesvarbu, kur jie gyvena, yra itvirtinta LR CK 3.170 str. 2 d. Tokia teise itvirtinta ir Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 24 str.: vaikas turi teise gauti informacija apie motina arba teva, kuris negyvena kartu su juo, vaikui turi buti užtikrinta galimybe bendrauti su motina, tevu. Jungtiniu Tautu vaiko teisiu konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnyje itvirtintas vienas iš pagrindiniu šeimos teises principu - prioritetines vaiku teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsni tevai turi teise ir pareiga dorai aukleti ir prižiureti savo vaikus, rupintis ju sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami i ju fizine ir protine bukle sudaryti palankias salygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas butu parengtas savarankiškam gyvenimui visuomeneje. Tevu bendravimas su vaikais ir dalyvavimas juos auklejant turi atitikti minetose teises normose itvirtintus principus. Šia asmeninio pobudžio tevu teise ir pareiga galima igyvendinti tada, kai kitas iš tevu nekliudo bendrauti, bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis, vykdomas atsižvelgiant i vaiko interesus. Šia nuostata siekiama antrajam iš tevu sudaryti salygas igyvendinti savo teise ir vykdyti pareiga bendrauti su vaiku ir aukleti ji, taip pat vaikui igyvendinti savo teise žinoti savo tevus ir bendrauti su abiem tevais vienodai.
Atkreiptinas demesys i tai, kad bendravimo tikslas - dalyvauti auklejant vaika, o ne tik su juo pasimatyti. Del to butina atskirti teise matytis su vaiku nuo teises bendrauti su skyrium nuo tevo ar motinos gyvenanciu vaiku. Bendravimo su vaiku teise yra budas dalyvauti auklejant vaika, kai šio gyvenamoji vieta yra pas kita (teva ar motina), o teise matytis su vaiku istatymo garantuojama siekiant, kad vaikas neprarastu ryšiu su tevu (motina), kai apribojus tevu valdžia, sustabdomos asmenines ir turtines tevu teises.
Atsakove teigia, kad niekada netrukde ir šiuo metu netrukdo atsakovui bendrauti su dukra. Taciau dukra tevo nepažista. Ieškovas patvirtino, kad per šiu metu 9 menesius dukra jis lanke 3 kartus. Šaliu dukrai šiuo metu yra 2 m. 6 men., ieškovas su dukra nebendravo nuo 2010 m. rugsejo menesio, po to atvyko aplankyti dukra 2011 m. kovo menesi, t.y. praejus daugiau nei pusei metu, sekanti karta apsilanke tik liepos menesi, ir velgi praejus daugiau nei 3 menesiams. Tokio amžiaus kaip šaliu dukra vaikas dar nesuvokia taip retai matomo žmogaus vaidmens jo gyvenime, nežino ir nepažista jo kaip tevo. Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikas, nuolat gyvenantis tik su motina, yra labai prisirišes prie mamos, ir jo atskyrimas ilgesniam laikotarpiui kaip prašo ieškovas – 2 savaitems, pradžioje tokio amžiaus vaiko gali sukelti stresa ir neigiamus išgyvenimus. Teismas sutinka su atsakoves argumentais: vaikas yra 2 metu 6 men. amžiaus, nustatytina tokio bendravimo tvarka, kuri neatitrauks vaiko nuo iprastos jam aplinkos, ieškovas palaipsniui pratinsis prie bendravimo ir tarpusavio ryšio atkurimo, o vaikui sulaukus tokio amžiaus, kuomet jis pats gales išreikšti savo nuomone del bendravimo su tevu ir juolab del išvykimo ilgesniam laikotarpiui, bus galima tartis, reikalui esant, del kitokios tvarkos.
CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojanciame gincu tarp skyrium gyvenanciu tevu del bendravimo su vaiku ir dalyvavimo ji auklejant tvarkos nustatymo sprendima, nustatyta, jog gyvenanciam skyrium tevui (motinai) turi buti sudaryta galimybe maksimaliai dalyvauti auklejant vaika. Del to nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo ji auklejant tvarka butina išsiaiškinti visas vaiko auklejimo galimybes ir išnagrineti visus klausimus, kuriais tevai nesutare. Šio straipsnio 2 dalyje itvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklejant vaika principas nustatant bendravimo tvarka reiškia, kad tevui (motinai) negyvenanciam kartu su vaiku neturi buti daroma apribojimu bendrauti su vaiku (del vietos, budo, salygu ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Del to nesant duomenu, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaiku interesams, turi buti nustatoma tokia vieno iš tevu, gyvenancio skyrium nuo vaiku, bendravimo tvarka, kuri užtikrintu šio tevo maksimalu galima dalyvavima auklejant vaikus, galimybe vaikui bendrauti su artimaisiais giminaiciais, negyvenanciais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktu vaiku interesus bei butu protinga, sažininga ir teisinga tiek del vaiku tevo, giminaiciu, tiek ir del kito tevo bei paciu vaiku.
Nagrinejamuoju atveju akivaizdu, kad tevo ir dukros ryšys yra nutrukes, dukra tevo nepažista, todel ieškovas turetu buti suinteresuotas kuo greiciau atkurti ši ryši. Ieškovas gyvena ir dirba Norvegijoje, ieškove – Airijoje. Todel tokiam procesui reikalingas laikas ir turi buti sudarytos salygos. Be to, staigus ir ilgalaikis gyvenamosios aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikra socialine, psichologine žala, sukelia emociniu išgyvenimu. Tarptautines ir nacionalines teises normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsauga ir nesant butino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teises normu reikalavimus (Europos Žmogaus Teisiu Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija). Ieškovas nenurode, jokiu priežasciu, del kuriu negaletu bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje, arba del kuriu butu butina išvežti mažamete dukra net i kita šali. Teismo nuomone, ieškovas turi galimybe ilgesniam laikui atvykti i atsakoves gyvenamaja vieta ir praleisti daugiau laiko su dukra jai iprastoje aplinkoje ir nebutinai dalyvaujant vaiko motinai. Toks bendravimas nepadarys žalos vaikui, jis tures galimybe priprasti prie tevo, ji pažinti. Del šios priežasties ieškinys tenkintinas dalinai. Ieškovas nepateike teismui jokiu rašytiniu irodymu, kuriu pagrindu butu galima spresti apie jo turimas gyvenimo ir buities salygas Norvegijoje, kur jis šiuo metu gyvena ir dirba ir i kur ketina parsivežti dukra. Salygu parsivežti dukra i namus, esancius Lietuvoje, Mažeikiuose, ieškovas taip pat kol kas neturi, ka patvirtina Mažeikiu VTAS specialistu išvada (b.l. 46-48). Ieškovas patvirtino, kad daugiau vaiku neturi, vadinasi, ir neturi patirties vienas prižiureti mažameti vaika. Atsižvelgiant i aukšciau nurodytas aplinkybes bei i tai, kad ieškovo darbo grafike yra numatytos 2 savaites laisvadieniu (b.l. 59), o pats ieškovas nurode, kad finansine padetis jam leidžia lankytis kitoje šalyje, bei prioritetiniais pripažistant nepilnamecio vaiko interesus – teise nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tevais, nustatytina tokia bendravimo su vaiku tvarka: ieškovas E. P. turi teise savo laisvadieniu metu lankyti dukra Akvile iš anksto suderintu su vaiko motina laiku, konkretu laika pranešant ne mažiau kaip prieš viena savaite, motinos R. S. namuose (jos dabartineje gyvenamojoje vietoveje), arba už namu ribu, neišvežant dukros i kita šali. Konkretesne tvarka nenustatoma, kadangi ieškovo pateiktoje darbu sutartyje tikslios laisvadieniu kalendorines datos nenustatytos.
Kiti ieškovo reikalavimai, kaip: motina privalo užtikrinti salygas vaikui bendrauti su tevu internetu, užtikrinant vaizdo ir garso ryši mažiausiai viena karta per savaitgali; šiuo tikslu tevas, vaiko motinai pateikus saskaitu už interneta kopijas, privalo jai atlyginti puse šiu išlaidu, kol kas nera itin aktualus, kadangi dukra yra mažamete, pati naudotis elektroniniu ryšiu nesugeba. Taciau atsižvelgiant i tai, kad ieškovas teigia siekiantis nustatyti ilgalaike bendravimo tvarka, šis reikalavimas tenkintinas. Pagristas ir praktiškas ieškovo reikalavimas del pranešimo apie šaliu gyvenamosios vietos ar telefono numerio pasikeitimus, todel tenkintinas.
Šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmes pasikeitus aplinkybems, bei vaiko motinai trukdant bendrauti su vaiku, kreiptis i teisma su prašymu del bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Kiti šaliu posedžio metu nurodyti motyvai nenagrinetini, kaip neturintys esmines reikšmes bylai.
Iš atsakoves priteistinos teismo pašto išlaidos (CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDE:
Ieškini tenkinti dalinai.
Nustatyti bendravimo su vaiku tvarka: ieškovas E. P. turi teise savo laisvadieniu metu lankyti dukra A. P., gim. 2009-03-11, iš anksto suderintu su vaiko motina laiku, konkretu laika pranešant ne mažiau kaip prieš viena savaite, motinos R. S. namuose (jos dabartineje gyvenamojoje vietoveje), arba už namu ribu, neišvežant dukros i kita šali.
Motina privalo užtikrinti salygas vaikui bendrauti su tevu internetu, užtikrinant vaizdo ir garso ryši mažiausiai viena karta per savaitgali. Šiuo tikslu tevas, vaiko motinai pateikus saskaitu už interneta kopijas, privalo jai atlyginti puse šiu išlaidu.
Vaiko tevas ir motina privalo, pasikeitus gyvenamosios vietos adresui, telefono numeriui ar kitiems kontaktams ar rekvizitams, raštu pranešti apie tai kitam iš tevu per viena savaite. Išvažiuojant nuolat gyventi i užsieni, privalo apie tai raštu pranešti kitam iš tevu veliausiai 3 men. prieš išvykima.
Likusioje dalyje ieškini atmesti.
Priteisti iš atsakoves R. S., a/k (duomenys neskelbtini) deklaravusios gyv. vieta (duomenys neskelbtini), 40,50 Lt teismo pašto išlaidu valstybei.
Sprendimas per 30 d. gali buti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampoles rajono apylinkes teisma.