Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Ž. 2024 m. balandžio 7 d. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutarties (toliau – Skundžiama nutartis), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. Ž. Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Nyderlandų Karalystės baudžiamojo kodekso 311 straipsnį už tai, kad padarė nusikalstamą veiką – vagystę, bendrininkų grupėje, įsibraunant į automobilį. E. Ž. paskirta 90 valandų viešųjų darbų bausmė, kuri, jos nevykdant, pakeistina į 45 parų arešto bausmę. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 30 d. Paskirtos bausmės vykdymo pabaigos data nenustatyta.

2. Skundžiama nutartimi buvo tenkintas Nyderlandų Karalystės Šiaurės Nyderlandų prokuratūros prašymas dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio pripažinimo ir E. Ž. paskirtos viešųjų darbų bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. E. Ž. Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu už bendrininkų grupėje įvykdytą vagystę iš automobilio, į jį įsibrovus, paskirta 90 valandų viešųjų darbų bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatomis, nustatant, kad E. Ž. Nyderlandų Karalystėje įvykdyta nusikalstama veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, už jį E. Ž. paskirta – 9 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 90 valandų).

3. Panevėžio apygardos teisme gautas E. Ž. 2024 m. balandžio 7 d. skundas (toliau – Skundas), kuriuo prašoma netenkinti Nyderlandų Karalystės Šiaurės Nyderlandų prokuratūros prašymo dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio pripažinimo ir E. Ž. paskirtos viešųjų darbų bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skunde nurodyta, kad E. Ž. negali vykdyti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, kadangi negyvena Lietuvos Respublikoje, neturi čia deklaruotos gyvenamosios vietos, gyvena užsienyje.

4. Atsiliepimu į E. Ž. Skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorė prašė E. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 7 d. nutartį, nurodydama, jog E. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini); jokių kitokių jo gyvenamąją vietą patvirtinančių duomenų kitoje užsienio valstybėje negauta.

5. E. Ž. skundas grąžintinas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams nagrinėjimui iš naujo.

6. Nyderlandų Karalystės Šiaurės Nyderlandų prokuratūros prašymas dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio pripažinimo ir E. Ž. paskirtos viešųjų darbų bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo perduotas Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatinio sprendimo 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą (toliau – Pamatinis sprendimas) pagrindu. Skundžiama nutartis priimta vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 25, 26, 27, 28 straipsniais.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su Skundu, Skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, konstatuoja, kad Nyderlandų Karalystės Šiaurės Nyderlandų prokuratūros prašymas dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio pripažinimo ir E. Ž. paskirtos viešųjų darbų bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo išnagrinėtas pažeidžiant Įstatymo nustatytas nagrinėjimo taisykles, taip pat neištyrus bylos aplinkybių bei nenurodant pagrįstų sprendimo priėmimo motyvų.

8. Visų pirma, Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog paskirtojo teisėjo nurodymu nuteistajam, jo gynėjui, prokurorui ir probacijos tarnybai pranešama apie klausimo nagrinėjimo laiką ir pasiūloma pateikti atsiliepimus dėl sprendimo pripažinimo. Probacijos tarnybos atsiliepimas, kuriame ji pateikia siūlymus dėl alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais ir bausmių vykdymo įstatymais šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka, yra privalomas. Šiuo atveju byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant prokurorui, nuteistajam pranešus apie teismo posėdį, tačiau jokių duomenų apie Probacijos tarnybos dalyvavimą procese byloje nėra, nors probacijos tarnybos, kaip viešųjų darbų vykdymo institucijos, pozicija yra būtina.

9. Pamatinio sprendimo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei nuteistasis asmuo pasislepia ar nebeturi teisėtos bei nuolatinės gyvenamosios vietos vykdančiojoje valstybėje, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali grąžinti jurisdikciją, susijusią su lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūra bei su visais tolesniais sprendimais dėl teismo sprendimo, sprendimą priėmusios valstybės kompetentingai institucijai. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 11 punkte yra numatyta, kad teismas atsisako pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, jeigu nuteistasis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos arba negrįžo į Lietuvos Respubliką, arba nenori į ją sugrįžti, jeigu kreipimasis pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos grindžiamas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatytais kriterijais. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo sprendimus dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimus dėl probacijos, kuriais Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą turinčiam ir į Lietuvos Respubliką sugrįžusiam ar pageidaujančiam sugrįžti nuteistajam paskirta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė. Šiuo atveju, Skundžiamoje nutartyje niekaip neįvertintos aplinkybės dėl nuteistojo buvimo vietos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytų aplinkybių, kurios turi reikšmės Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo nuosprendžiu E. Ž. paskirtos bausmės pripažinimui ir vykdymui.

9.1. Byloje esančio Liudijimo f) punkte nurodyta priežastis dėl aptariamo užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje – nuteistojo asmens teisėta ir nuolatinė gyvenama vieta yra vykdančioje valstybėje ir jis į tą valstybę sugrįžo ar nori sugrįžti (b. l. 11–13, 34–38). Taigi užsienio valstybės teismo sprendimas dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje buvo perduotas dėl to, kad E. Ž. turi Lietuvos Respublikoje nuolatinę gyvenamąją vietą ir yra sugrįžęs ar nori sugrįžti į Lietuvos Respubliką. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 1 dalies 11 punktu bei Pamatinio sprendimo 20 straipsnio 1 dalimi, turėjo ištirti, ar E. Ž. turi Lietuvos Respublikoje nuolatinę gyvenamąją vietą, ar yra Lietuvos Respublikoje, ar nori sugrįžti. Skunde E. Ž. nurodė, jog Lietuvos Respublikoje negyvena, neturi čia deklaruotos gyvenamosios vietos, kadangi gyvena užsienyje. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog E. Ž. neatvyko į teismo posėdį pirmosios instancijos teisme, kuomet buvo nagrinėjamas klausimas dėl užsienio valstybės teismo nuosprendžio, kuriuo E. Ž. buvo paskirta viešųjų darbų bausmė, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje (b. l. 45). Iš baudžiamojoje byloje esančio 2024 m. vasario 12 d. tarnybinio pranešimo, vykdant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartį E. Ž. atvesdinti (b. l. 46), matyti, kad faktinė E. Ž. buvimo vieta nustatyta nebuvo (b. l. 53). 2024 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad E. Ž. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, paskambinus E. Ž. nurodytu mobiliojo ryšio telefonu pranešama, kad su abonentu nėra galimybės susisiekti, policijos pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur E. Ž. iki 2022 m. lapkričio 27 d. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, E. Ž. nerastas, E. Ž. motina nurodė, kad su sūnumi nebendrauja. Taip pat matyti, kad buvo gautas ir atsakymas elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)@gmail.com“, kuriuo naudojasi E. Ž., jog šaukimą į teismo posėdį pirmosios instancijos teisme jis gavo, tačiau yra išvykęs (b. l. 52). Pirmosios instancijos teismas Skundžiamos nutarties priėmimo metu nenustatė E. Ž. faktinės buvimo vietos ar A. Ž. nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje.

10. Vadovaujantis išdėstytu, Nyderlandų Karalystės Šiaurės Nyderlandų prokuratūros prašymas dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio pripažinimo ir E. Ž. paskirtos viešųjų darbų bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje grąžintinas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams nagrinėti iš esmės, nes nesilaikyta bylos nagrinėjimo procesinių taisyklių, taip pat neištirtos visos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti dėl E. Ž. 2024 m. balandžio 7 d. skundo naują sprendimą:

Nyderlandų Karalystės Šiaurės Nyderlandų prokuratūros prašymą dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio pripažinimo ir E. Ž. paskirtos viešųjų darbų bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje perduoti nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams iš naujo.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.