Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. F. įgalioto atstovo advokato Arūno Skuolevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 31 d. nutarimo M. F. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnas 2005 m. birželio 2 d. M. F. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnį dėl Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo. Protokole nurodyta, kad M. F., dirbdamas UAB ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva” generaliniu direktoriumi, neįvykdė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno teisėtų nurodymų dėl darbo įstatymų reikalavimų pažeidimų pašalinimo. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyr. darbo inspektorės G. Morozovos 2005 m. kovo 30 d. reikalavimo Nr. 320-478 l punktą UAB ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva” generalinis direktorius M. F. buvo įpareigotas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose antroje eilutėje nurodyti pertraukas, kurios pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyr. darbo inspektorės G. Morozovos 2005 m. balandžio 20 d. reikalavimo Nr. 320-488 l punktą UAB ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva” generalinis direktorius buvo įpareigotas pašalinti Darbo kodekso 159 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 160 pažeidimus, įmonėje papildomų ir specialių pertraukų trukmę ir skaičius nustatyti darbo tvarkos taisyklėse, nurodyti, kokiems darbuotojams ir atsižvelgiant į kokias darbo sąlygas suteikiamos papildomos ir specialios pertraukos bei darbuotojų poilsio vietą šių pertraukų metu. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyr. darbo inspektorės G. Morozovos 2005 m. balandžio 20 d. reikalavimo Nr.320-488 2 punktą UAB ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva” generalinis direktorius buvo įpareigotas pašalinti Darbo kodekso 213 straipsnio pažeidimus, t. y. darbuotojams už papildomas ir specialias pertraukas mokėti jų vidutinį, kaip numatyta Darbo kodekso 213 straipsnyje, darbo užmokestį. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyr. darbo inspektorės G. Morozovos nurodymų UAB ,,Yazaki Wiring Technologies Lietuva” generalinis direktorius M. F. neįvykdė ir tuo pažeidė Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. sausio 31 d. nutarimu M. F. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41² straipsnyje, už kurį jam paskyrė 100 Lt baudą. Teismas nutarime nurodė, jog M. F. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyr. darbo inspektorės G. Morozovos 2005 m. kovo 30 d. reikalavimu Nr. 320-478, Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyr. darbo inspektorės G. Morozovos 2005 m. balandžio 20 d. reikalavimu Nr. 320-488, darbo sąlygų higieninėmis charakteristikomis, profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktais, atsakymais į reikalavimus, darbuotojų pertraukų grafikais, profesinės rizikos vertinimo planu, profesinės rizikos nustatymo kortelėmis, protokolu. Teismas nenustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į M. F. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.

M. F. įgaliotas atstovas advokatas Arūnas Skuolevičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 31 d. nutarimą. Apeliantas nurodo, jog Papildomų ir specialiųjų pertraukų suteikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 160 ,,Dėl papildomų ir specialiųjų pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos patvirtinimo”. Šiame nutarime nurodyta, kad darbuotojams specialios pertraukos suteikiamos pagal profesinės rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 86/307, rezultatus. Specialios pertraukos suteikiamos, jeigu profesinės rizikos vertinimo rezultatai rodo, kad dirbama nepriimtinos vidutinės arba priimtinos minimalios rizikos sąlygomis. 2004 m. birželio-lapkričio mėnesiais po atlikto profesinės rizikos vertinimo bendrovėje užpildytos Profesinės rizikos nustatymo kortelės skirtingoms darbo vietoms (Nr. 1 – Nr. 19). Visose darbo vietose – rizika priimtina. Nustatant profesinės rizikos priimtinumą nebuvo vertinami ergonominiai rizikos veiksniai, nes ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai sveikatos apsaugos ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-592/A1-210 patvirtinti 2005 m. liepos 15 d. (įsigaliojo 2005 m. rugpjūčio 7 d.). Akivaizdu, kad iki to laiko nebuvo nustatyta vieninga tvarka ir metodika tokio pobūdžio rizikos vertinimui, todėl daryti išvadas apie rizikos veiksnių buvimą bendrovėje iki 2005 m. liepos 15 d. inspekcijos pareigūnai neturi pagrindo. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 16 d. nutartimi nurodė apie esminių bylai įrodymų nevertinimą ir šie esminiai įrodymai liečia tik ergonominių rizikos veiksnių buvimą patvirtinančius faktus. Apelianto manymu, bylos esmę šiuo atveju sudaro tik formalus inspekcijos įpareigojimų nevykdymas, o ne faktinių ergonominių rizikos veiksnių buvimo fakto nustatymo klausimas.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 31 d. nutarimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 799 patvirtinta Higienine kenksmingų darbo sąlygų aplinkos veiksnių klasifikacija normuojamos ergonominių veiksnių normos. Todėl apelianto teiginys, jog inspekcijos pareigūnai neturi pagrindo daryti išvadas apie rizikos veiksnių buvimą bendrovėje, nepagrįstas. Teismas teisingai nustatė, kad Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyr. darbo inspektorės G. Morozovos 2005 m. kovo 30 d. reikalavimas Nr. 320-478 teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

M. F. 2005 m. birželio 2 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Jam pareikštas kaltinimas dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2005 m. kovo 30 d. reikalavimo Nr. 320-478 1 punkto neįvykdymo (darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose antroje eilutėje nenurodomas laikas, darbuotojų dirbtas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir darbo pertraukos, kurios pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką) ir 2005 m. balandžio 20 d. reikalavimo Nr. 320-488 1 punkto (įmonėje papildomų ir specialių pertraukų trukmė ir skaičius nustatytas ne darbo tvarkos taisyklėse, kaip numato įstatymai, o pertraukų grafikuose. Nenurodyta kokiems darbuotojams ir atsižvelgiant į kokias darbo sąlygas suteikiamos papildomos ir specialios pertraukos bei darbuotojų poilsio vieta šių pertraukų metu) bei 2 punkto (darbuotojams už papildomas ir specialias pertraukas mokamas ne jų vidutinis, kaip numatyta Darbo kodekso 213 straipsnyje darbo užmokestis, o darbo sutartyse nustatytas valandinis tarifinis atlygis). Kaltinimo esmė - papildomų ir specialiųjų pertraukų nesuteikimas, nenurodymas atitinkamuose teisės aktuose apie jų suteikimą, neapmokėjimas už šias pertraukas.

I.

Valstybinės darbo inspekcijos 2005 m. kovo 30 d. reikalavime Nr. 320-478 1 punkte įvardinto pažeidimo pašalinimo terminas buvo nustatytas iki 2005 m. balandžio 1 d. Su šiuo reikalavimu asmuo, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, supažindintas pasirašytinai 2005 m. balandžio 1 d. (b.l. 5-6). Išdėstytos faktinės aplinkybės įrodo, kad reikalavime nurodyto pažeidimo pašalinimo terminas buvo nerealus.

Pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 ir 11 straipsnius valstybiniai darbo inspektoriai inspektuodami darbdavį, atlikę inspektavimą ir nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų, turi teisę surašyti atitinkamos formos dokumentą, įpareigodami darbdavį ar jo įgaliotą atstovą per nustatytą laiko tarpą pašalinti pažeidimus. Nustatytų pažeidimų pašalinimo laikotarpis turi būti realus, t. y. toks, per kurį darbdavys ar jo įgaliotas atstovas galėtų įvertinti konstatuotų pažeidimų esmę ir sutikdamas su jais pašalinti, o būdamas priešingos pozicijos, turėti laiko tarpą pasinaudoti Valstybinės darbo inspekcijos veiksmų ir (ar) aktų apskundimui. Neprotingas laiko tarpas nuo dokumento dėl pažeidimo (ų) pašalinimo gavimo dienos iki nurodyto (ų) pažeidimo (ų) pašalinimo dienos tokį reikalavimą daro neįvykdomu ir niekiniu, todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinimo išjungtina jo dalis, liečianti Valstybinės darbo inspekcijos 2005 m. kovo 30 d. reikalavimo Nr. 320-478 1 punkto neįvykdymą.

II.

Darbo kodekso 159 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad papildomos ir specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką, o jų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 160 patvirtino „Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarką“ (toliau – ir Tvarka), kurios 8-9 punktuose apibrėžtas subjektų ratas, turintis teisę gauti papildomas pertraukas, o 10-11 punktuose - darbuotojų sąrašas, turintis teisę į specialias pertraukas. Akivaizdu, jog darbuotojai yra skirstomi į turinčius teisę gauti papildomas pertraukas ir specialias pertraukas. Tai skirtingos pertraukų rūšys. Jų suteikimas siejamas su atitinkamom faktinėm aplinkybėm, kaip antai: amžiumi, sveikatos būkle, darbo vieta (laukas, nešildomos patalpos), darbo pobūdžiu ir panašiai. Vadinasi, nuspręsti, ar konkrečiam darbuotojui priklauso vienos ar kitos rūšies pertrauka, galima tik tokiu atveju, kai yra nustatomos aplinkybės reikšmingos pertraukų suteikimui ir nustatymui.

Administracinėje byloje nėra duomenų apie bendrovėje dirbančius asmenis iki 18 metų, krūtimi maitinančias moteris, besilaukiančias moteris, neseniai pagimdžiusias, senatvės pensininkus, invalidus ir kitus asmenis, kuriems pagal įstatymus ar poįstatyminius aktus priklausytų papildomos pertraukos, todėl 2005 m. balandžio 20 d. reikalavimo 1 punkte nurodomas pažeidimas dėl papildomų pertraukų nustatymo ne darbo tvarkos taisyklėse ir kokiems darbuotojams nepagrįstas. Darbdavys ar jo įgaliotas atstovas, siekdamas darbo našumo, gaminamos produkcijos kokybės ir panašiai, turi teisę nustatyti papildomas pertraukas ir kitiems darbuotojams (ne Tvarkos 8-9 punktuose išvardintam subjektui ratui), tačiau iš čia nekyla jo pareiga pagal Darbo kodekso 159 straipsnį papildomų pertraukų skaičių, trukmę poilsio vietą nustatyti kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse. Įstatymų leidėjas, konstruodamas Darbo kodekso 159 straipsnį, siekė apsaugoti darbuotojus, kurie dirba išskirtinėmis sąlygomis arba yra viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių visuomenėje.

Valstybinės darbo inspekcijos nuomone, bendrovėje yra dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų (sunkus fizinis darbas, monotonija), todėl atitinkamiems įmonės darbuotojams būtinos ir specialios pertraukos. Tvarkos 11 punkte pasisakyta, jog darbuotojams, kurie dirba sunkų fizinį darbą arba veikiant kitiems sveikatai nepalankiems veiksniams, specialios pertraukos (ne trumpesnės kaip 10 minučių) suteikiamos pagal profesinės rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 86/307 (Žin., 2002, Nr. 69-2852), rezultatus. Atliktas profesinės rizikos vertinimas bei gauti rezultatai ir yra tas teisinis pagrindas, remiantis kuriuo darbuotojams, dirbantiems nepriimtinos vidutinės arba priimtinos minimalios rizikos sąlygomis, suteikiamos specialios pertraukos. Joks kitas dokumentas neįpareigoja darbdavio, darbdavio įgalioto asmens suteikti darbuotojams specialias pertraukas. Reikalavimo 2005 m. balandžio 20 d. surašymo metu bendrovėje buvo atliktas toks vertinimas. Visiems darbuotojams nustatyta priimtina rizika (b.l. 63-117), o konstatavus šį rizikos laipsnį specialios pertraukos nėra suteikiamos, todėl ir reikalavime Nr. 320-488 įvardijamas pažeidimas dėl specialių pertraukų nustatymo ne darbo tvarkos taisyklėse neturi teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad M. F. administracinėn atsakomybėn patrauktas neturint tam pagrindo, todėl apeliacinis skundas tenkintinas ir administracinė teisena nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. F. įgalioto atstovo advokato Arūno Skuolevičiaus apeliacinį skundą patenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 31 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą M. F. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41² straipsnyje, nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.