Utenos apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokuroro Arvydo Miečiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekantis karinę tarnybą Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, ne vėliau kaip 2023-07-28, 17.27 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam internete skelbimų portale (duomenys neskelbtini) patalpinus skelbimą apie parduodamą automobilį „Lexus RX 450h“, suklaidino nukentėjusįjį V. P., kuris susidomėjo skelbimu, ir 2023-07-30 apgaulės būdu iš nukentėjusiojo V. P. buvo išvilioti pinigai - avansu už tariamai parduodamą automobilį banko pavedimu V. P. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), sumokėjo 400 Eur į E. V. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), tačiau ketinimo vykdyti skelbime išdėstytą siūlymą nebuvo: tariami automobilio pardavėjai ryšį su V. P. nutraukė, o į E. V. banko sąskaitą įmokėtus V. P. pinigus E. V., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), užvaldė, juos pasisavindamas: 2023-07-30 pervesdamas 43 Eur į S. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), o likusius pinigus pasisavino pasilikdamas juos savo banko sąskaitoje.

Šiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis E. V. kaltu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. liepos mėn., dienos nepamena, atsiliepė į socialiniame tinkle „Facebook“ Ž. N. vardu patalpintą skelbimą, siūlantį užsidirbti. Susisiekęs su skelbimo autoriumi sužinojo, kad į jo sąskaitą bus vedami pinigai, o jis juos turės pervesti į „darbdavio“ nurodytas sąskaitas. Suprato, kad į jo sąskaitą bus vedami apgaulės būdu iš žmonių išvilioti pinigai. Nuo pervestos sumos jis pasilikdavo 10 procentų, kuriuos naudojo savo reikmėms, pervesdavo draugei S. K.. Jei nukentėjusysis V. P. į jo sąskaitą pervedė 400 Eur, tai jam liko 40 Eur. Kaltu prisipažįsta visiškai, gailisi nusikaltęs ir įsipareigoja žalą V. P. atlyginti.

Be kaltinamojo prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiojo V. P., liudytojos S. K. parodymai, tarnybinis pranešimas, daiktų apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

N. V. P. parodė, kad 2023-07-29, apie 10.40 val., internetiniame portale (duomenys neskelbtini) radęs skelbimą apie parduodamą automobilį LEXUS RX 450H, nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su pardavėju ir, aptarus automobilio pirkimo sąlygas, pardavėjo nurodymu į E. V. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2023-07-30, 12.21 val., pervedė dalinį 400 Eur mokėjimą už automobilį, tačiau automobilis jam perduotas nebuvo, avansinis mokėjimas negrąžintas. Vėliau per viešai prieinamą duomenų bazę patikrinęs jam į „Viber“ programėlę atsiųstus itališkus automobilio registracijos dokumentus pamatė, kad automobilis yra įmonės, kuri užsiima automobilių nuoma, nuosavybė. Suprato, kad buvo apgautas. Jam padaryta 400 Eur turtinė žala.

Liudytoja S. K. parodė, kad ji apie metus laiko susirašinėjo su E. V., kuris savo iniciatyva pervedinėjo jai pinigus įvairiomis sumomis. Iš viso maždaug per vienerius metus E. V. jai yra pervedęs virš 1 000 Eur.

Centrinės duomenų bazės duomenimis, toks asmuo kaip „Ž. N.“ Lietuvoje nėra registruotas.

Iš 2023 m. rugpjūčio 11 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad patikrinus telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. P. bendraudamas su asmeniu dėl automobilio pirkimo, priklausomybę nustatyta, kad numeris priklauso UAB (duomenys neskelbtini) operatoriui, yra išankstinio mokėjimo paslaugos (duomenys neskelbtini) ir neaktyvus.

Iš 2024 m. sausio 18 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta E. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), išklotinė. Nustatyta, kad 2023-07-30, 12.21 val., į E. V. sąskaitą V. P. pervedė 400 Eur. Nurodyta pavedimo paskirtis – „Dalinis mokėjimas RX 400h“. Į šią sąskaitą pinigus pervedinėja ir kiti asmenys, po to jie pervedinėjami į S. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nuolat vyksta piniginių lėšų judėjimas

BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas objektyviai gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis:1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatyti padariniai: nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas (jų apimties sumažėjimas).

BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyta privilegijuota sukčiavimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas nedidelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimą, ar nedidelės vertės turtinės prievolės išvengimą, ar jos panaikinimą laiko mažiau pavojinga nusikalstama veika – baudžiamuoju nusižengimu ir numato švelnesnę atsakomybę. Veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė, t. y. viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) (BK 190 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis E. V. 2023 m. liepos 30 d., apgaule užvaldė svetimą, nedidelės vertės turtą ir taip padarė nukentėjusiajam V. P. 400 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis pripažino, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, susisiekęs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir sutaręs dėl darbo pasiūlymo, kad į jo sąskaitą bus vedami pinigai, o jis juos turės pervesti į „darbdavio“ nurodytas sąskaitas, suprasdamas, kad į jo sąskaitą bus vedami apgaulės būdu iš žmonių išvilioti pinigai, ne vėliau kaip 2023-07-28, 17.27 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, pastarajam, tyrimo metu nenustatytam asmeniui, internete skelbimų portale (duomenys neskelbtini) patalpinus skelbimą apie parduodamą automobilį „Lexus RX 450h“, suklaidino nukentėjusįjį V. P., iš kurio išviliojo pinigus - 400 Eur, avansu už tariamai parduodamą automobilį, tačiau ketinimo vykdyti skelbime išdėstytą siūlymą nebuvo, automobilio pardavėjai ryšį su V. P. nutraukė, o į E. V. banko sąskaitą įmokėtus V. P. pinigus E. V., užvaldė, juos pasisavindamas, pervesdamas 43 Eur į S. K. sąskaitą, o likusius pinigus pasisavino pasilikdamas savo banko sąskaitoje. N. V. P. patvirtino, kad 2023-07-29, apie 10.40 val., internetiniame portale (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie parduodamą automobilį LEXUS RX 450H, nurodytu telefonu susisiekęs su pardavėju aptarė automobilio pirkimo sąlygas, pardavėjo nurodymu į E. V. banko sąskaitą pervedė dalinį 400 Eur mokėjimą už automobilį, tačiau automobilis jam perduotas nebuvo, avansinis mokėjimas negrąžintas. Liudytoja S. K. patvirtino, kad ji apie metus laiko susirašinėjo su E. V., kuris savo iniciatyva pervedinėjo jai pinigus įvairiomis sumomis. 2024 m. sausio 18 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2023-07-30, 12.21 val., į E. V. sąskaitą V. P. pervedė 400 Eur. Nurodyta pavedimo paskirtis – „Dalinis mokėjimas RX 400h“. Į šią sąskaitą pinigus pervedinėja ir kiti asmenys, po to jie pervedinėjami į S. K. sąskaitą, nuolat vyksta piniginių lėšų judėjimas.

Apibendrinant darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog E. V. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, ne vėliau kaip 2023-07-28, 17.27 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam internete skelbimų portale (duomenys neskelbtini) patalpinus skelbimą apie parduodamą automobilį „Lexus RX 450h“, suklaidino nukentėjusįjį V. P., kuris susidomėjo skelbimu, ir 2023-07-30 tyčia apgaule užvaldė nedidelės vertės nukentėjusiojo V. P. turtą padarydami nukentėjusiajam 400 Eur turtinę žalą.

Apgaule įgyto turto vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 10 MGL ir atitinka privilegijuoto sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties objektyvųjį požymį – dalyką. Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad elgiasi neteisėtai, nusikalstamai ir to norėjo bei siekė užvaldyti svetimą turtą. Tai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji svetimo nedidelės vertės turto įgijimo apgaule požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 4 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. V. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu sutinka.

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 182 straipsnio 4 dalį padarymą skirti baudą (BK 47 straipsnis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, bei patenkinti V. P. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltininko asmenybę, kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas 3 kartus, atliekantis karinę tarnybą Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas patenkinamai. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, įskaitas, nėra.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti juos, kad atlikę bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą, E. V. skirtina 21 MGL (1 050 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda.

BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje 2023-08-08 V. P. pareiškė 400 eurų vertės ieškinį dėl patirtos turtinės žalos. Civilinio ieškinio reikalavimą, jo dydį pagrindžia ne tik paties nukentėjusiojo, bet ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – rašytiniai dokumentai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Žalą tyčiniais veiksmais padaręs asmuo šioje byloje nustatytas – tai E. V., kurio kaltė įrodyta. Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo E. V. nukentėjusiojo V. P. naudai 400 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje ir skirti 21 MGL (1 050,00 Eur) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. V. 14 MGL (700,00 Eur) dydžio baudą.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. V. V. P. naudai 400,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.

1. baudą privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100 arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300. (Įmokos kodas 6801). Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, kvitą (-us), jei mokama per kelis kartus, pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui.

2. laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.