Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-02-23 · Civilinė byla Nr. 2-247-180/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-23
Bylos Nr.
2-247-180/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00058-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto apylinkės teismui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-247-180/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00058-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 23 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4505-565/2016 pagal L. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus miesto apylinkės teismui, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei dėl 360 000 Eur turtinės žalos ir 640 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Trečiuoju asmeniu nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismą.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigojęs aiškiai nurodyti, kurių valstybės institucijų pareigūnų kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais ieškovui buvo padaryta žala, t. y. suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą, pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas iki neteisėtų veiksmų atlikimo gavo po 2 000 Eur pajamų per mėnesį, kad ieškovas šių pajamų neteko dėl neteisėtų veiksmų atsakovo. Be to, teismas įpareigojo ieškovą pateikti tiek ieškinio ir jo priedų kopijų, kad po vieną tektų kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniu (jo atstovui).Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi paminėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.Ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui, nes jis, teismo įsitikinimu, nepašalino visų teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodytų esminių ieškinio trūkumų, o pateikto patikslinto ieškinio dalys, kuriose išdėstytos faktinės aplinkybės, yra identiškos pirminiam ieškiniui (CPK 115 str. 3 d.).

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas L. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – jo ieškinį priimti.Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Teismas, nuolat vilkindamas bylos nagrinėjimą bei nepagrįstai taikydamas procesines teisės normas, nevykdo teisingumo, šiurkščiai pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.Atsakovo atstovų apelianto ieškinyje netinkamas nurodymas negali būti ieškinio trūkumu, dėl kurio civilinė byla negalėtų būti iškeliama, netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Ieškovas nurodė subjektą, kuriam reiškiamas materialinis reikalavimas, t. y. atsakovę – Lietuvos Respublikos valstybę. Iš ieškinio turinio aiškiai matyti, kad ieškovas žalą patyrė dėl teismų (teisėjų) ir prokurorų neteisėtų veiksmų, todėl atsakovės atstovai gali būti nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“.Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, kurie patvirtina ieškinyje nurodomas aplinkybes. Šie įrodymai leidžia nustatyti reikalavimų esmę, o kreipimosi į teismą metu negali būti pareikalauta įrodyti ieškinio pagrįstumo. Įrodymų nepateikimas nesudaro jokių kliūčių pradėti procesą, nes šie įrodymai galės būti pateikti vėlesniuose civilinio proceso etapuose, t. y. rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės (CPK 226 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kiekvienas kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateiktas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, o priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų teisinėmis procesinės gynybos priemonėmis, pateikdama atsikirtimus ir įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą ir teisėtą spendimą. Ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, pašalinti teismas turi nustatyti terminą (CPK 138 str.). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui. Ieškinyje turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes bei reikalavimas (ieškinio dalykas). Kai procesinis dokumentas neatitinka šių reikalavimų ir dėl to kyla esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, trūkumai šalinami CPK nustatyta tvarka (CPK 138 str., 115 str.). Išaiškėję procesinio dokumento trūkumai turi būti esminiai, t. y. tik tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Jeigu jie (trūkumai) nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio ir patikslinto ieškinio turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Skundžiamoje teismo nutartyje teismas, grąžindamas ieškinį apeliantui, priėjo prie išvados, kad ieškinyje nėra patikslintas ieškinio faktinis pagrindas. Priešingai nei teigiama skunde, apelianto nurodyti argumentai dėl atsakovės atstovų nenurodymo, ieškinio faktinį pagrindą pagrindžiančių įrodymų pateikimas nebuvo įvardinti kaip esminiai ieškinio trūkumai, dėl kurių nebūtų galimybės pradėti procesą. Iš apelianto ieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių nėra aišku, kurių konkrečių valstybės pareigūnų (teisėjų, prokurorų, STT pareigūnų) ir kokiais konkrečiais jų veiksmais ieškovui buvo padaryta žala. Ieškinys grindžiamas vien bendro pobūdžio teiginiais dėl nepasitenkinimo valstybe, sunkia apelianto turtine padėtimi, apie Kauno apygardos teisme nagrinėtos bylos pagal apelianto ieškinį dėl grąžinimo į darbą vilkinimą, teismo procesinių dokumentų klastojimą, STT pareigūno ir Kauno apygardos prokuratūros prokurorės nutarimų klastojimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo išreikalautą bei ilgiau nei metus negrąžinamą poliklinikai apelianto ligos istoriją. Ieškinyje nėra aiškiai nurodyta, kokios aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad konkretūs teisėjai, prokurorai ar kiti valstybės pareigūnai vilkino procesą, klastojo procesinius dokumentus, prarado jų žinioje buvusius procesinius dokumentus ar atliko kokius nors kitus neteisėtus veiksmus, nenurodyti ir bylų numeriai. Ieškinys reiškiamas dėl žalos atlyginimo, tačiau iš ieškinio turinio nėra galimybės nustatyti visų būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271, 6.272 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas tinkamai nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo, ieškinys su esminiais trūkumais ir tai kliūtis pradėti civilinį procesą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.).Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti teisėtą ir apgrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė