- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-06
- Bylos Nr.
- I-7474-208/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01358-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6) prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015-02-06 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas sprendimas), įpareigoti VRM perskaičiuoti jo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, įtraukiant faktinį tarnybos laiką Lietuvoje veikusioje SSSR pasienio tarnyboje nuo 1990-03-11 iki 1992-03-01, ir perskaičiuoti jam priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį bei priteisti susidariusį skirtumą.
Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2005-12-29 jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Skaičiuojant ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti jam nebuvo įskaičiuotas laikas nuo 1990-03-11 iki 1992-03-01, tai yra karo tarnybos SSRS ginkluotose pajėgose laikas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-02-22 nutarimu, jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie VRM, į VRM prašydamas perskaičiuoti jo ištarnautą VRM sistemoje laiką ir perskaičiuoti paskirtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, atsižvelgiant į tai, kad jo ištarnautas laikas pailgėja dėl karo tarnybos SSRS ginkluotose pajėgose laiko, išmokėti susidariusį skirtumą, tačiau skundžiamu sprendimu jo prašymą buvo atsisakyta patenkinti, nurodant, kad jo karo tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpis nuo 1990-03-12 iki 1992-02-27 neatitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 3 d. 1 p. nuostatų, nes tai nėra prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotose pajėgose laikas po 1990-03-11. Pabrėžė, kad po 1990-03-11 jis savavališkai nutraukti karo tarnybos sovietinėje armijoje negalėjo, nes privalėjo atitarnauti iki 1992-02-27, priešingu atveju būtų buvęs teisiamas pagal tuo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą. Mano, kad nepagrįstai ribojama jo konstitucinė teisė į nuosavybę, jis negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos, tai yra negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Neatsargūs valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad jis patyrė nuostolius, kurių dydis lygus jo negautoms pajamoms.
VRM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12).
VRM nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymas privalo įtraukti tų valstybinių pensijų gavėjų, kurie po nepriklausomybės gavimo turėjo privalomosios tarnybos stažą, priverstinai tarnavo SSRS ginkluotose pajėgose, privalomosios karinės tarnybos stažą į stažą valstybinei pensijai skirti. Kitų subjektų rato (savanoriškai dirbusių SSRS karinėje tarnyboje, kariniuose daliniuose ar pasienio tarnybose) teisių Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nepraplėtė. Atsižvelgdamas į paminėtą, įstatymų leidėjas atitinkamai pakeitė Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 3 d. 1 p., nustatydamas, kad tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas faktinį tarnybos laikotarpį asmenims priimtiems tarnauti Lietuvoje veikusioms SSRS karinių komisariatų pašauktų asmenų prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laiką po 1990-03-11. Pareiškėjas atliko karo tarnybą sovietinėje armijoje liktiniu, tai yra pareiškėjas jau buvo atlikęs prievartinę būtinąją karinę tarnybą (2 metus), gavo už tai darbo užmokestį ir turėjo galimybę nutraukti jį siejamus teisinius santykius su kariniu daliniu. VRM laiko, kad pareiškėjas karinę tarnybą SSRS pajėgose atliko savanoriškai, todėl prilyginti ir įskaityti pareiškėjo karinės tarnybos laiko dalį ji neturi teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl VRM 2015-02-06 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo VRM atsisakė įskaityti pareiškėjo karo tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį nuo 1990-03-12 iki 1992-02-27 į tarnybos laiką pensijai skirti (b. l. 7) teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad VRM 2006-01-27 sprendimu Nr. 11-265 pareiškėjui nuo 2005-12-29 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 13). Pareiškėjas 2014-10-07 prašymu kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie VRM dėl perskaičiavimo jo ištarnauto VRM sistemoje laiko ir pensijos dydžio (b. l. 21–22), kuri 2014-11-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo pareiškėją pateikti papildomus dokumentus (b. l. 20). VRM 2014-12-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) į pareiškėjo 2014-10-07 prašymą Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM atsakė neturtinti teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo (b. l. 17). Pareiškėjas 2015-01-06 prašymu kreipėsi į VRM dėl perskaičiavimo jo ištarnauto VRM sistemoje laiko ir pensijos dydžio (b. l. 15–16). VRM 2015-02-06 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė įskaityti pareiškėjo karo tarnybos sovietinėje armijoje liktiniu laikotarpį nuo 1990-03-12 iki 1992-02-27 į tarnybos laiką pensijai skirti (b. l. 7).
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.: faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas iki 1990 m. kovo 11 d. ir faktinis Lietuvoje veikusių SSRS karinių komisariatų pašauktų asmenų prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990 m. kovo 11 d.
Pateikta teisės akto nuostatų analizė patvirtina, kad nagrinėjamu atveju tarnybos laikui pensijai skirti turi būti prilyginamas faktinis Lietuvoje veikusių SSRS karinių komisariatų pašauktų asmenų prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990 m. kovo 11 d. Taigi, tam kad būtų galima tarnybos laikui pensijai skirti prilyginti laikotarpį po 1990-03-11, toks tarnybos laikas turi būti buvęs Lietuvoje veikusių SSRS karinių komisariatų pašauktų asmenų prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas. Vadinasi, tik nustačius karinės tarnybos prievartinį, būtinąjį pobūdį, galimas laikotarpio prilyginimas pensijai skirti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tarnybinis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19), Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 2014-11-17 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18) patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1984-05-08 iki 1992-02-27 karo tarnybą sovietinėje armijoje atliko liktiniu. Teismas sutinka su VRM teiginiu, kad po 1990-03-11 pareiškėjas jau buvo atlikęs prievartinę būtinąją karinę tarnybą (2 metus), todėl ginčo laikotarpiu tarnybą SSRS pajėgose atliko savanoriškai, gavo už tai darbo užmokestį ir turėjo galimybę nutraukti jį siejamus teisinius santykius su kariniu daliniu. Vadinasi, laikotarpiu nuo 1990-03-12 iki 1992-02-27 pareiškėjas neatliko prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotose pajėgose, todėl jo karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpis po 1990-03-11 neatitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 3 d. 1 p. reikalavimų, taigi, VRM pagrįstai atsisakė ginčo laikotarpį įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Kadangi kiti skundo reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo, tai atmetus pirmąjį skundo reikalavimą kaip nepagrįstą, atmetami ir visi likę skundo reikalavimai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas
nusprendė:
pareiškėjo R. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.