- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-199-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- A. T., I. T., E. T., D. T.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
atsakovui A. T., atsakovei I. T. ir jos atstovei advokatei S. B., trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui P. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. T. ir I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1054-809/2014 pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams A. T., I. T., E. T., D. T., tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl iškeldinimo iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), I. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), E. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) su visais jiems priklausančiais daiktais iš Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškovas nurodė, jog Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1998-02-25 sprendimu Nr. 85 „Dėl gyvenamojo ploto suteikimo A. T.“ A. T. nuomos pagrindu buvo suteiktas 15,88 m² bendro ploto vienas kambarys pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). 1998-03-01 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos seniūnas su A. T. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurioje kartu su atsakovu gyvenantys šeimos nariai nebuvo nurodyti. A. T. administracinė patalpa buvo išnuomota išimties tvarka, atsižvelgiant į situaciją šeimoje ir įvertinus, kad jis nuo 1993 m. buvo įrašytas į rajono gyventojų sąrašus butui gauti. Be to, Vilnius rajono savivaldybės valdybos 1997-09-22 sprendimu Nr. 334 „Dėl administracinių patalpų, esančių Pilaitės k., Zujūnų sen., Vilniaus raj., paskirties pakeitimo“ buvo numatyta šių patalpų paskirtį pakeisti į gyvenamąsias. Pastatui (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas naujas adresas – (duomenys neskelbtini). Sprendžiant klausimą dėl pastato perdavimo sąlygų, pastato apžiūros metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos seniūnas informavo, jog 1998 m. A. T. skirta patalpa, jam mirus, savavališkai užimta ir joje gyvena A. T. su šeima, kuris patalpas užėmė be jokio juridinio pagrindo. Jokių dokumentų, sutarčių, leidžiančių jiems gyventi minėtose patalpose, atsakovai neturi ir į Vilniaus rajono savivaldybę dėl įrašymo į sąrašus šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, nesikreipė (LR CK 4.95 str., 6.612 str.).
Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog kiti asmenys turi nepažeisti savininkų teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Įstatymai turi saugoti visų savininkų, taigi ir valstybės bei savivaldybių, nuosavybės teises (LR CK 4.95 str., 6.612 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-12 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai:
Iškeldinti atsakovus A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), I. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), E. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) su jiems priklausančiu turtu iš ieškovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, esančios Piliakalnio g. 6, Vilnius, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos;Priteisti iš atsakovų A. T., I. T. valstybės naudai 144 Lt žyminio mokesčio išlaidų;Priteisti iš atsakovų A. T., I. T., valstybės naudai 23,58 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad jog ieškovui Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1998-02-25 sprendimu Nr. 85 „Dėl gyvenamojo ploto suteikimo A. T.“ A. T. nuomos pagrindu buvo suteiktas 15,88 m² bendro ploto vienas kambarys pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). 1998-03-01 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos seniūnas su A. T. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurioje šeimos nariai nebuvo nurodyti. 1998-02-09 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotoje pažymoje nurodyta, jog A. T. šeima susideda iš vieno asmens. 1997-12-09 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotoje pažymoje nurodyta, jog I. T. (buvusios A. T. sutuoktinės) šeima susideda iš trijų asmenų: I. T., dukters R. T. ir sūnaus A. T., kuriems taip pat nuomos pagrindu buvo skirtas 2 kambarių butas, plane pažymėtas 6-4, 6-3, 6-1, 6-2, vėliau butas privatizuotas I. T. vardu. A. T. mirė 2008-07-31. Atsakovai gyvena buvusioje A. T. patalpoje. Teismas atmetė, kaip nepagrįstą atsakovo A. T. argumentą, kad jam (ir jo šeimai) nuomos teisiniai santykiai tęsiasi, kaip A. T. (atsakovo tėvo) šeimos nariui. Pagal iki 2001-07-01 galiojusio 1964 m. CK 329 str. giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismine tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. 1998-02-09 ir 1997-12-09 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotos pažymos patvirtino, jog A. T. šeima susideda iš vieno asmens. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo A. T., kaip A. T. šeimos nario, ginčo patalpos, esančios Piliakalnio g. 6, Vilnius, nuomos teisiniai santykiai neatsirado, pagrindo apsigyventi šiame būste kitaip, nei numato įstatymas, nėra. Teismas konstatavo, jog minėtas ginčo patalpas atsakovai yra užėmę savavališkai. Aplinkybė, jog atsakovas, būdamas nepilnamečiu, leisdavo laiką pas tėvą A. T., negali būti vertinama, kaip teisėtas pagrindas naudotis šia patalpa. Ieškovo argumentas, jog atsakovai ginčo patalpoje apsigyveno savavališkai, laikytinas pagrįstu, nes ginčo patalpa naudojasi, neturėdami nuomos sutarties, nesant patalpų savininko sprendimo (LR CPK 93 str., 96 str., 178 str., 197 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai A. T. ir I. T. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-12 sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje ieškovu yra netinkamas asmuo, kadangi Vilniaus rajono savivaldybė ieškinį pateikė 2013-09-24, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2013-04-03 ir 2013-05-07 sprendimus ginčo butas, ieškinio padavimo metu jau nepriklausė Vilniaus rajono savivaldybei. Pažymėjo, kad sprendime nepagrįstai yra kalbama apie administracines patalpas, esančias Piliakalnio g. 6, Vilniuje, kadangi tų patalpų paskirtis buvo pakeista Vilniaus rajono savivaldybės Valdybos 1997-09-22 sprendimu Nr. 334 iš administracinių patalpų į gyvenamąsias patalpas. Tokiu būdu patalpoms buvo suteiktas gyvenamojo buto statusas. Atsakovai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. T. negalėjo gyventi su savo tėvu A. T.. Atsakovas nurodė, kad jis nebuvo šiaip kažkoks giminaitis ar pažįstamas, kuriam turėjo būti taikomos vienerių metų terminas išgyventi kartu, kad tapti A. T. šeimos nariu. Nurodė, kad A. T. buvo atsakovo tėvas. Atsakovas pažymėjo, kad apsigyveno su tėvu po jo ir motinos santuokos nutraukimo. Tai patvirtino ir pati atsakovo A. T. motina I. T. (LR CK 1.5 str.).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-12 sprendimą. Nurodė, kad kiti asmenys turi nepažeisti savininkų teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Įstatymai turi saugoti visų savininkų, taigi ir valstybės bei savivaldybių, nuosavybės teises. Nurodė, kad atsakovai savavališkai užėmė ginčo patalpas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iškeldinti juos iš ginčo patalpų. Pažymėjo, kad patalpų nuomos sutartis pasibaigė mirus nuomininkui A. T.. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas gyveno su tėvu A. T.. Pagal bylos duomenis atsakovas sudarė I. T. šeimą. Tai reiškia jis gyveno su motina (LR CK 4.98 str., 6.581 str., 6.588 str., 6.612 str.).
Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagristą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, teisingai pritaikė bei išaiškino materialinės teisės normas, todėl ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir neturėtų būti naikinamas. Pažymėjo, kad A. T. ginčo patalpa buvo išnuomota išimties tvarka, kaip socialiai remtinam asmeniui, atsižvelgiant į situaciją šeimoje ir įvertinus, kad jis nuo 1993 metų buvo įrašytas į rajono gyventojų sąrašus butui gauti. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad A. T., būdamas nepilnamečiu A. T. sūnumi, leisdavo laiką pas tėvą, negali būti vertinama, kaip teisėtas pagrindas naudotis ginčo patalpa, tuo labiau, kad A. T. suteikta patalpa buvo šalia jo buvusios žmonos I. T. dviejų kambarių buto, todėl natūralu, kad sūnus su tėvu bendravo ir leisdavo pas jį laiką. Pažymėjo, kad patalpų nuomos sutartis pasibaigė, mirus nuomininkui A. T.. Tarp Vilniaus rajono savivaldybės ir atsakovo A. T. ginčo patalpos, esančios Piliakalnio g. 6, Vilniuje, nuomos teisinių santykių neatsirado. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo patalpa naudojasi teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, atmetant ieškinį. Naujo sprendimo priėmimas neblogina atsakovų, kaip apeliantų, procesinės padėties, nes ieškinys yra atmetamas (LR CPK 7 str., 313 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar gyvenamosios patalpos pagrindinio nuomininko, kuris mirė, šeimos narys, kuris yra velionio sūnus, ir jo sutuoktinė su nepilnamečiais vaikais gali būti iškeldinti iš ginčo gyvenamųjų patalpų, priklausančių šiuo metu Vilniaus rajono savivaldybei.
Byloje nustatyta, kad 1992-10-19 priėmimo-perdavimo aktu administracinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis Pilaitės kaime buvo perduotas Buivydiškių apylinkei (1 t., b.l. 146).
1997-01-21 Priešgaisrinės apsaugos departamento Vilniaus rajono priešgaisrinės tarnybos rašte Nr. 016, adresuotame Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos seniūnui (1 t., b. l. 144), nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus gyvenamiems pastatams.
1997-01-22 Vilniaus visuomenės sveikatos centro Vilniaus rajono filialo rašte Nr. 16 Zujūnų seniūnui dėl administracinių patalpų pakeitimo į gyvenamą plotą (1 t., b. l. 143) nurodyta, kad neprieštaraujama, kad Pilaitės kaime buvusios administracinės patalpos būtų panaudojamos pagal suderintą projektinę dokumentaciją, kaip gyvenamas plotas.
1997-01-23 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnas rašte, adresuotame Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, dėl patalpų statuso pakeitimo, prašė pakeisti Pilaitės kaime, Vilniaus rajone, namo Nr. 2 (buvusių administracinių) patalpų 5-6 statusą ir perduoti buto fondui (1 t., b. l. 142).
1997-02-06 Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio rašte Nr. 56 dėl patalpų statuso pakeitimo Vilniaus rajono savivaldybės Zujūnų seniūnui (1 t., b. l. 145) nurodoma, kad neprieštaraujama dėl patalpų statuso pakeitimo.
1997-08-21 išduotas registracijos pažymėjimas Nr. 602 Vilniaus rajono savivaldybės Zujūnų seniūnijai, kad teisinė registracija dėl 182,30 kv.m. patalpų Pilaitės g. 2, Buivydiškių seniūnijoje, atlikta patikėjimo teise Vilniaus rajono savivaldybės Zujūnų seniūnijos vardu (1 t., b. l. 147).
1997-09-16 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūno rašte Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl 5-6 patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), statuso pakeitimo (1 t., b. l. 150) nurodė, kad pritaria patalpų statuso pakeitimui, perduodant buto fondui.
1997-09-22 Vilniaus rajono savivaldybės Valdybos sprendimu Nr. 334 „Dėl administracinių patalpų, esančių Pilaitės k.-2, Zujūnų sen., Vilniaus r., paskirties pakeitimo“ (1 t., b. l. 141, 153, 160) buvo leista administracinių patalpų 5-6, esančių 2 name, Pilaitės k., Zujūnų sen., Vilniaus rajone, paskirtį pakeisti į gyvenamųjų patalpų paskirtį, įpareigojant Zujūnų seniūniją paruošti administracinį patalpų perplanavimo projektą ir nustatyta tvarka jį suderinti, gauti leidimą atlikti remonto darbus, įregistruoti perplanuotas patalpas, užtikrinti statybinių šiukšlių išvežimą ir kt.
1998-02-06 pažymoje Nr. 6732 nurodyta, kad A. T., gimęs 1958 m., penkių praeitų metų laikotarpyje neturėjo nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (1 t., b. l. 162).
1998-02-09 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūno pažymėjime Nr. 14-06/172 nurodyta, kad A. T. šeima susideda iš vieno asmens (1 t., b. l. 163), o 1997-12-09 pažymėjime Nr. 14-06/666 dėl I. T. šeimos sudėties nurodyta, kad šeima yra iš trijų asmenų (motinos, dukters, sūnaus A., gimusio 1989 m.)
1998-02-20 A. T. pateikė prašymą suteikti gyvenamąjį plotą (1 t., b. l. 161), nes yra išsiskyręs ir neturi kur gyventi.
1998-02-25 Vilniaus rajono savivaldybės Valdybos sprendimu Nr. 85 „Dėl gyvenamojo ploto suteikimo A. T.“ (1 t., b. l. 158-159), vadovaujantis LR CK 344 str., A. T. apgyvendinti buvo suteiktas 15,88 kv.m. bendro ploto, pažymėtas indeksu 5-6, kambarys (duomenys neskelbtini), įpareigojant Zujūnų seniūniją sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su A. T..
1998-03-01 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos seniūnas su A. T. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (1 t., b.l. 41-42), kurios 3 punkte buvo numatyta nuomininko teisė apgyvendinti turimoje gyvenamojoje patalpoje savo sutuoktinį, vaikus, tėvus.
2008-04-18 Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso 117,86 kv. m. administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 24-25).
A. T. mirė 2008-07-31, atsakovai gyvena ginčo patalpoje kartu su 2015-01-13 gimusiu D. T. (2 t., b.l. 73), kurio tėvai – A. ir I. T..
Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybės teisių neliečiamumas negali būti suabsoliutinamas, nes būtina apginti A. T. ir jo šeimos teises naudotis ginčo patalpa, pažymėta indeksu 5-6, esančia (duomenys neskelbtini), įgyta iki nuosavybės teisių į ginčo patalpas 2008-04-18 perėjimo Vilniaus rajono savivaldybei.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iki ginčo patalpų 2008-04-18 perėjimo Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn, buvo pradėta pagal 1997-09-22 Vilniaus rajono savivaldybės Valdybos sprendimą Nr. 334 „Dėl administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo“ (1 t., b. l. 141, 153, 160) administracinių patalpų 5-6, esančių 2 name, Pilaitės k., Zujūnų sen., Vilniaus rajone, paskirties į gyvenamųjų patalpų paskirtį procedūra, įpareigojant Zujūnų seniūniją paruošti administracinį patalpų perplanavimo projektą ir nustatyta tvarka jį suderinti, gauti leidimą atlikti remonto darbus, įregistruoti perplanuotas patalpas, užtikrinti statybinių šiukšlių išvežimą ir kt. Ta aplinkybė, kad viešame registre nebuvo įregistruotos ginčo patalpų, pažymėtų indeksu 5-6, statuso pakeitimas į gyvenamąsias patalpas, savaime nepanaikina aplinkybių, kad 1998-02-25 Vilniaus rajono savivaldybės Valdybos sprendimu Nr. 85 „Dėl gyvenamojo ploto suteikimo A. T.“ (1 t., b. l. 158-159), vadovaujantis LR CK 344 str., A. T. apgyvendinti buvo suteiktas 15,88 kv.m. bendro ploto, pažymėtas indeksu 5-6, kambarys (duomenys neskelbtini), įpareigojant Zujūnų seniūniją sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su A. T..
Byloje nėra duomenų, kad 1997-09-22 Vilniaus rajono savivaldybės Valdybos sprendimas Nr. 334 „Dėl administracinių patalpų, esančių Pilaitės k.-2, Zujūnų sen., Vilniaus r., paskirties pakeitimo“ (1 t., b. l. 141, 153, 160) ir 1998-02-25 Vilniaus rajono savivaldybės Valdybos sprendimas Nr. 85 „Dėl gyvenamojo ploto suteikimo A. T.“ (1 t., b. l. 158-159) buvo panaikinti ar pakeisti nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo jais abejoti ir remiasi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad 1998-03-01 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos seniūnas su A. T. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (1 t., b.l. 41-42), kuri nėra panaikinta, pakeista ar nuginčyta nustatyta tvarka, ir kurios 3 punkte buvo numatyta nuomininko teisė apgyvendinti turimoje gyvenamojoje patalpoje savo sutuoktinį, vaikus, tėvus. Tai reiškia, kad pagal 1998-03-01 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos seniūno su A. T. sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį A. T. nereikėjo sutikimo apgyvendinti jam skirtoje patalpoje tuo metu nepilnametį savo sūnų A. T. (gimusį 1989 m.), kaip šeimos narį, pagal tuo metu galiojusio LR BtK 54 straipsnis, LR CK 331 straipsnio nuostatas, numatančias, kad apgyvendintas šeimos narys įgyja tokias pačias teises ir pareigas į gyvenamąją patalpą (LR CK 331 straipsnio 4 dalis). Byloje apklausto atsakovo A. T. ir liudytojos I. T. parodymai apie tai, kad A. T. gyveno su tėvu nuo pat 1998-03-01 sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties iki A. T. mirties 2008-07-31, bei liko gyventi ginčo patalpose ir po A. T. mirties 2008-07-31, yra nuoseklūs ir logiški, ieškovas nepateikė duomenų, paneigiančių byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Tai reiškia, kad A. T., pradėdamas gyventi kartu su tėvu A. T. nuo 1998-03-01, tapęs 2007 metais pilnamečiu, įgijo tokias pačias teises į ginčo patalpą, kaip ir pagrindinis nuomininkas A. T., ir negali būti iškeldintas iš ginčo patalpų, kuriose jis apgyvendino savo sutuoktinę kartu su nepilnamečiais vaikais.
Aplinkybės dėl to, kad 1998-02-09 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūno pažymėjime Nr. 14-06/172 nurodyta, kad A. T. šeima susideda iš vieno asmens (1 t., b. l. 163), o 1997-12-09 pažymėjime Nr. 14-06/666 dėl I. T. šeimos sudėties nurodyta, kad šeima yra iš trijų asmenų (motinos, dukters, sūnaus Aurimo, gimusio 1989 m.), nepaneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl A. T. gyvenimo ginčo patalpoje kartu su tėvu A. T., nes visuotinai žinoma aplinkybė, kad pagal tuo metu galiojusią tvarką išsiskyrusiose šeimose nepilnamečiai vaikai buvo registruojami kartu su motina, nesprendžiant nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (iki 2001-07-01 galiojęs LR SŠK) klausimo teismine tvarka (LR CPK 182 str. 1 p.).
Tai, kad 2008-04-18 Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso 117,86 kv. m. administracinės patalpos, esančios Piliakalnio g. 6, Vilniuje (1 t., b.l. 24-25), nepanaikina A. T. teisės į ginčo patalpą, skirtą jo visų šeimos narių naudojimui, todėl A. T. sūnus A. T., kaip nuomininko šeimos narys, neprarado savo teisių ir pareigų, atsiradusių pagal 1998-03-01 sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį iki A. T. mirties 2008-07-31, ir toliau likdamas gyventi ginčo patalpoje, faktiškai tęsė nuomos teisinius santykius, todėl negali būti pripažintas, kaip savavališkai užėmęs ginčo patalpą, nes jo įgytos teisės dėl naudojimosi ginčo patalpa išlieka ir po A. T. mirties 2008-07-31.
Tai, kad ieškovas, tapęs 2008-04-18 ginčo patalpų savininku, neišviešino viešame registre (1 t., b.l. 24-25) 1997-09-22 Vilniaus rajono savivaldybės Valdybos sprendimo Nr. 334 „Dėl administracinių patalpų, esančių Pilaitės k.-2, Zujūnų sen., Vilniaus r., paskirties pakeitimo“ (1 t., b. l. 141, 153, 160) ir 1998-02-25 Vilniaus rajono savivaldybės Valdybos sprendimo Nr. 85 „Dėl gyvenamojo ploto suteikimo A. T.“ (1 t., b. l. 158-159) dėl ginčo patalpų statuso keitimo ir nesudarė su A. T. rašytinės ginčo patalpų nuomos sutarties, nesudaro teisinio pagrindo iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų. Vienok, tiek atsakovas A. T., tiek jo šeimos nariai negali būti pripažinti netekusiais teisės naudotis ginčo patalpa, nes tokia teisė jiems išlieka ir ši teisė negali būti paneigiama nuosavybės teisės į ginčo patalpas perėjimu kitiems asmenims faktu.
Savivaldybė šioje byloje pareiškė reikalavimą iškeldinti atsakovus A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), I. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), E. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) su visais jiems priklausančiais daiktais iš Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, t.y. reikalavimą ginti pažeistą daiktinę teisę (LR CK 4.95 str., 6.612 str.).
Nustačius, kad A. T. teisėtai apsigyveno ir turi teisę nuomos sutarties pagrindu gyventi ginčo patalpoje kartu su savo šeimos nariais, jis kartu su savo šeima negali būti laikomas savivaldybės nuosavybės teisių pažeidėjais, nes tai prieštarautų geros moralės, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Nuosavybės teisės perėjimas savivaldybei savaime nepanaikina A. T. ir jo šeimos narių teisės naudotis ginčo patalpa, kuria A. T. iki jo tėvo A. T. mirties naudojosi teisėtai. Tai, kad pasikeitė ginčo patalpų savininkas, savaime nereiškia, kad A. T. kartu su savo šeima tampa neteisėtais ginčo patalpų naudotojais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo patalpos yra su atsakovo A. T. teise šiomis patalpomis naudotis nuomos pagrindais, nes mirus pagrindiniam ginčo patalpų nuomininkui A. T., kurio šeimos nariu atsakovas A. T. buvo, A. T. teisė naudotis butu nuomininko šeimos nario teisėmis transformavosi į teisę naudotis butu, kaip pagrindiniam nuomininkui, faktinės nuomos sutarties pagrindu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas A. T. su savo šeima negali būti iškeldinami iš ginčo patalpų pareikštu pagrindu, nes jis kartu su savo šeimos nariais turi teisę naudotis ginčo patalpomis savo poreikių į gyvenamąją patalpą tenkinimui ir šia teise gali naudotis iki jų manymu reikalingo termino, iki jie įgis teisę į kitą gyvenamąją patalpą ar ja bus aprūpinti (LR CK 1.117 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios nuosavybės su jame gyvenančiais nuomininkais turėjimas, jos išlaikymas negali būti nuostolingas savivaldybei.
Atsakovai įrodė, kad atsakovas A. T. ir jo šeimos nariai ginčo patalpoje apsigyveno teisėtai. Turint gyvenamąją vietą, atsakovams nebuvo būtino reikalo registruotis eilėje asmenų, kuriems reikalingas socialinis būstas. Nors nuomos sutarties ieškovas su atsakovu A. T. nebuvo sudaręs, nes po pagrindinio ginčo patalpos nuomininko A. T. mirties faktiniais veiksmais atsakovas A. T. ir jo sutuoktinė perėmė pareigą mokėti reikiamus mokesčius už ginčo patalpą.
Sprendžiant ginčą dėl asmens iškeldinimo iš būsto, būtina įvertinti ne tik reikalavimo iškeldinti teisėtumą, bet ir aplinkybes, ar tuo iškeldinimu yra siekiama teisėtų savivaldybės tikslų, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams, įvertinant proporcingumą siekiamam teisėtam tikslui. Tai, kad įstatyme (CK 6.612 straipsnyje) numatyta galimybė iškeldinti asmenis, gyvenančius be sudarytos nuomos sutarties, nereiškia besąlyginio iškeldinimo formaliu pagrindu, nes teismas, įvertindamas konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni - savivaldybės, kaip institucijos, ar individo, viešasis ar bendrasis interesas.
Ginčo patalpas, dėl kurių neišviešinti viešame registre (1 t., b.l. 24-25) 1997-09-22 Vilniaus rajono savivaldybės Valdybos sprendimas Nr. 334 „Dėl administracinių patalpų, esančių Pilaitės k.-2, Zujūnų sen., Vilniaus r., paskirties pakeitimo“ (1 t., b. l. 141, 153, 160) ir 1998-02-25 Vilniaus rajono savivaldybės Valdybos sprendimas Nr. 85 „Dėl gyvenamojo ploto suteikimo A. T.“ (1 t., b. l. 158-159) dėl ginčo patalpų statuso keitimo, atsakovas A. T. ir jo sutuoktinė jau ne vienerius metus laiko savo šeimos namais ir jame su šeima realiai gyvena, šį adresą nurodo įvairioms oficialioms institucijoms, kaip savo gyvenamąją vietą, jokios kitos gyvenamosios paskirties patalpos atsakovai nuosavybės teise nėra įgiję. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas su šeima, ilgą laiką gyvenęs ginčo patalpoje, turėjo teisėtus lūkesčius ir ateityje jame gyventi.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo ir jo šeimos narių kartu su nepilnamečiais vaikais iškeldinimas, nesuteikiant jiems kitos tinkamos gyventi patalpos, atsižvelgiant ir į tai, kad po skundžiamo teismo sprendimo yra šeimoje gimęs kūdikis 2015-01-13 D. T. (2 t., b.l. 73), iš esmės pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, todėl būtent nepilnamečių vaikų interesai tokioje situacijoje nusveria teisėtus savivaldybės tikslus, o iškeldinimas nėra būtinas demokratinės visuomenės interesams ir nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šiuo atveju yra viešasis interesas, nes būtina užtikrinti prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus ir teisingumo vykdymą šalyje, nes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovas neįvykdė procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).
Akivaizdu, kad atsakovas su šeima nėra įkūręs kitos gyvenamosios vietos, todėl savivaldybė, siekdama iškeldinti iš ginčo patalpų atsakovą su šeima, kurioje šiuo metu yra trys nepilnamečiai vaikai, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, elgėsi formaliai ir nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais, nes neapsvarstė tokio veiksmo būtinumo demokratinėje visuomenėje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad reikalavimai dėl iškeldinimo iš ginčo patalpų atmestini, kaip nepagrįsti, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovui neišviešinus viešame registre (1 t., b.l. 24-25) 1997-09-22 Vilniaus rajono savivaldybės Valdybos sprendimo Nr. 334 „Dėl administracinių patalpų, esančių Pilaitės k.-2, Zujūnų sen., Vilniaus r., paskirties pakeitimo“ (1 t., b. l. 141, 153, 160) ir 1998-02-25 Vilniaus rajono savivaldybės Valdybos sprendimo Nr. 85 „Dėl gyvenamojo ploto suteikimo A. T.“ (1 t., b. l. 158-159) dėl ginčo patalpų statuso keitimo, atsakovas ar jo sutuoktinė turi teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo savivaldybę užbaigti ginčo patalpų paskirties pakeitimą ir sudaryti ginčo patalpos neterminuotą nuomos sutartį. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų byloje pareikštiems reikalavimams (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., LR Konstitucijos 24 str., CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 176 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.). Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovo priteisiamos atsakovo A. T. naudai - patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41,68 EUR (143,90 Lt) žyminis mokestis (1 t., b.l. 114) už apeliacinį skundą (LR CPK 80 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 41,68 EUR bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą A. T. naudai.