Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Zigmo Pociaus ir Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 5 MGL (188 Eur) dydžio bauda.

Iš M. L. nukentėjusiajai R. L. priteista 290 Eur (du šimtai devyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad neviešai įžeidė žmogų: 2014 m. gegužės 9 d., 14.42 val., į R. L. mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), jis atsiuntė SMS žinutę su tekstu: „Tu blet kekse pritampei liuta uz usu. Siunti kurva laiskus nesąmoningus, kur net durnele su tavim negyvena. Dziaukis kad jis paskola moka. Gluse! dabar as tau padarysiu issigimele!“

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. L. prašo pakeisti 2015 m. kovo 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir patenkinti jos pareikštą 4344,30 eurų neturtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį.

Apeliantė skunde nurodo, kad nesutinka su jai priteistos neturtinės žalos dydžiu, nes neturtinė žala priteista netinkamai įvertinus visas aplinkybes jos dydžiui nustatyti. Mano, kad 2014 m. gegužės 09 d. 14:42 val. į jos mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųstas užgaulus, ją įžeidžiantis pranešimas, telefono numeris, iš kurio buvo gautas ją įžeidžiantis užgaulus pranešimas, atitinka internetiniame tinklapyje „Facebook“ reklamoje apie kokybišką blakstienų priauginimą nurodytą telefono numerį, kuriuo reklamuojasi G. V., šis pranešimas yra akivaizdžiai įžeidžiantis bei užgaulus vertinant šio pranešimo turinį, nes minėtoje SMS žinutėje išdėstytos aplinkybės neatitinka įprastų bendravimo, elgesio normų ir bendros moralės reikalavimų, jose yra baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyvios pusės požymis – užgaulumas, kadangi pasakyti išsireiškimai apima BK 155 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Dėl šios M. L. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą.

Nukentėjusioji pažymi, kad M. L. nusikalstama veika jai sukėlė neigiamus psichinius išgyvenimus, padarė žalą jos psichinei sveikatai. Ciniškas M. L. požiūris į savo buvusią sutuoktinę, kai įžeidžiančio turinio žinutės parašymą jis grindžia jos bloga psichine sveikata, taip pat sudaro pagrindą atitinkamai įvertinti jo veiksmus pasekmių atžvilgiu. Žinodamas, kad buvusi sutuoktinė R. L. yra emociškai jautri, R. L. privalėjo (ir bendrąja prasme, o net tik inkriminuojamos veikos prasme) susilaikyti nuo bet kokių jos psichinę sveikatą įtakojančių veiksmų atlikimo, tačiau to nepadarė, o pasielgė priešingai - parašė jai užgaulią žinutę. Nukentėjusiajai siųsta ir adresuota žinutė siekia baudžiamajai teisei būdingą užgaulumo laipsnį, yra itin nederamos formos, atsiųsta žinute buvo išreikštas itin nepalankus R. L. vertinimas. Žinutės turinio žodžiai yra akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams, yra įžeidžiantys žmogaus orumą, žeminančio pobūdžio. Pagal Lietuvių kalbos žodyną (www.lkz.lt ) žodis „išsigimėlis“ - kas išsigimęs, išgama; žodis „išgama“ apibūdinamas kaip niekam tikęs žmogus, degeneratas. Žodis „glušas“ - kvaišas, žioplys, pusgalvis. Kiti žinutėje panaudoti žodžiai yra akivaizdžiai įžeidžiantys, netgi nereikalaujantys atskiro lingvistinio įvertinimo. Be to, M. L. veika yra tyčinė, šia veika padaryta žala nukentėjusiosios neturtiniams interesams.

Išdėstytų argumentų pagrindu nukentėjusioji R. L. mano, kad įvertinus visas bylos aplinkybes, kuriomis prieš ją padaryta veika, numatyta BK 155 straipsnio 2 dalyje, jai yra priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas, todėl prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pareikštų reikalavimų apimtyje.

Teismo posėdyje nukentėjusioji R. L. ir jos atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis M. L. ir jo gynėjas advokatas Marius Venckus prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė byla Nr. 3K-3-371/2003). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šią funkciją atliko tinkamai, nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis įstatymo nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad SMS žinutėje išdėstytos aplinkybės neatitinka įprastų bendravimo, elgesio normų ir bendros moralės reikalavimų, jose yra baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyvios pusės požymis – užgaulumas, kadangi pasakyti išsireiškimai apima BK 155 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, dėl šios M. L. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismui nesukėlė abejonių tai, kad nukentėjusioji R. L. dėl nusikalstamos M. L. veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, t. y. neturtinę žalą, todėl šie apeliacinio skundo argumentai, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisinės reikšmės neturi.

Apeliaciniame skunde išreiškiama pozicija, kad žinodamas, kad buvusi sutuoktinė R. L. yra emociškai jautri, M. L. privalėjo susilaikyti nuo bet kokių jos psichinę sveikatą įtakojančių veiksmų atlikimo, tačiau to nepadarė, o pasielgė priešingai – parašė jai užgaulią žinutę. Apygardos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis, rašydamas tokio pobūdžio žinutę, žinojo, kad nukentėjusioji yra jautrios psichikos, žinojo jos turimas sveikatos problemas, todėl dėl šių nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentų pirmosios instancijos teismo nuosprendis taip pat nekeistinas.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios prašomą priteisti 4344,30 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 290 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamos kategorijos bylose dar nėra susiformavusi, be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (kasacinė byla 2K-140/2012).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad be anksčiau minėtų aplinkybių, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad padaryta veika yra baudžiamasis nusižengimas, įžeidžiančio turinio žinutė buvo neviešo pobūdžio, atsiųsta sureagavus į nukentėjusiosios pranešimą, kuriuo ji reikalavo sumokėti dalį buto, kuriame jis negyveno, komunalinių mokesčių, ji nesukėlė nukentėjusiajai stiprių sveikatos sutrikimų, sveikatos pablogėjimo, ji pati patvirtino, kad jokių vaistų nevartoja, kas mėnesį kaip vaikščiojo, taip ir vaikšto pas medikus, jokio ypatingo gydymo nebuvo, tą patvirtina ir jos pateikta medicininė pažyma (b. l. 60, 64), į anksčiau buvusius nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykius, kad jie buvę sutuoktiniai, patyrę skyrybas, tam tikrų nuoskaudų vienas kito atžvilgiu, todėl teisingai sumažino prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi CK 250 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo padidinti pirmosios instancijos teismo nustatytą nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentjusiosios R. L. apeliacinį skundą atmesti.