Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-19032-862/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-19
Bylos Nr.
e2YT-19032-862/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13385-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
B. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-19032-862/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13385-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.5.; 3.4.5.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys suinteresuoti asmenys B. B., Lietuvos Respublika atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po Č. B. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu. Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvas Č. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties nei pareiškėjas, nei Č. B. pergyvenusi sutuoktinė B. B. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl teisinių žinių stokos bei patirto streso.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo B. B. pateiktame atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas yra priėmęs Č. B. atsiradusį palikimą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu. Nurodė neprieštaraujanti pareiškimo reikalavimams.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime prašė pareiškimą išspręsti teismo nuožiūra jam nedalyvaujant.

Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esantis medicininis mirties liudijimas Nr. 18-17210115 patvirtina, kad Č. B. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatyta, jog Č. B. buvo sudaręs santuoką su B. B., turėjo vaikus V. B., t.y. pareiškėją, ir V. B., mirusį (duomenys neskelbtini).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, V. B. jo mirties dieną nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (VĮ „Registrų centras“ 2019-01-21 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).

Po Č. B. mirties nebuvo kreiptąsi dėl palikimo priėmimo (VĮ „Registrų centras“ 2019-01-21 Testamentų registro išrašas).

Byloje esantis VĮ „Registrų centras“ 2019-02-26 gyventojų registro išrašas patvirtina, jog pareiškėjas nuo 1998-07-29 yra deklaravęs bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, aplinkybes, kad pareiškėjas po Č. B. mirties rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), patvirtino ir suinteresuotas asmuo B. B..

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų – įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis priėmė palikimą po Č. B. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Kitokia, negu teismo tvarka pareiškėjas negali gauti dokumentų, kurie patvirtintų palikimo priėmimo faktą.

Byloje dėl pareiškime nurodytų aplinkybių ginčas neiškilo. Suinteresuotas asmuo B. B. atsiliepime nurodė, jog sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė ir suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pareiškėjas po Č. B. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl laikytina, jog pareiškėjas po Č. B. mirties palikimą priėmė (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo Č. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimui įsiteisėjus, jį išsiųsti Testamentų registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė