- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-04
- Bylos Nr.
- 2A-275-372/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Regina Agota Gutauskienė
- Atsakovas
- J. A., R. S.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007-05-16 sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams R. S. ir J. A. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovų 3599,24 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 107,98 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Ieškovas nurodė, kad 2004-07-21 Pakruojo rajone dėl R. S. , vairavusio J. A. priklausančią transporto priemonę VAZ 21013, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta A. B. vairuojama, Pakruojo rajono savivaldybės Žeimelio seniūnijai priklausanti transporto priemonė V. P. , valstybinis Nr. GSY 864. Eismo įvykio metu atsakovo R. S. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę VAZ 21013, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl Pakruojo rajono savivaldybės Žeimelio seniūnija dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į ieškovą. UAB DK „PZU Lietuva“ (buvusi UAB DK “Lindra”), vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 4 nuostatas, bei veikdama ieškovo vardu, nustatė autoavarijos metu padarytos žalos dydį ir nukentėjusiajam atlygino nuostolius, išmokėdama 3599,24 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo UAB DK „PZU Lietuva“ (buvusi UAB DK “Lindra”) jo išmokėtą 3599,24 Lt draudimo išmoką. Todėl ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę, pagal CK 6.280 str., bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d., į atsakingą už autoavarijos metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją, arba jos savininką. Ieškovas nurodė, jog su pretenzijomis kreipėsi į bendraatsakovus dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau bendraatsakovai nuostolių neatlygino.
Žemesnės instancijos teismas
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo R. S. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 3599,24 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo 3599,24 Lt nuo 2007-04-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 107,98 Lt žyminio mokesčio; 2) priteisė iš atsakovo R. S. 3 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Kitoje dalyje ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl atsakovo J. A. atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtino ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Pažymėjo, jog LR CK 6.270 str. nustatyta, kad atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsakovu yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t.y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t.t.). Teismas nurodė, kad už automobilio, kaip didesnio pavojaus šaltinio, padarytą žalą turi atsakyti asmenys, kurie turi galimybę jais teisėtai naudotis, ir kurie privalo užtikrinti jų saugų eksploatavimą. Savininkas, perleidęs nuosavybės teisę, kartu naujajam savininkui perleidžia ir automobilio valdymą. Konstatavo, kad tiek atsakovas R. S. , tiek J. A. , teisme patvirtino, kad 2004 m. gegužės mėnesį R. S. nusipirko automobilį iš J. A. , ir R. S. tapo automobilio VAZ 21013, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - didesnio pavojaus šaltinio – valdytoju. Pažymėjo, kad ir žodinės sutarties pagrindu automobilis teisėtai perduodamas kitam asmeniui. Dėl to teismas padarė išvadą, kad automobilio savininkas J. A. nustojo būti asmeniu, kurio veikla susijusi su didesnio pavojaus šaltiniu, ir nėra atsakingas už šio didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, nes transporto priemones vairuojantys asmenys gali naudotis transporto priemone nustatyta tvarka, t.y. Kelių eismo taisyklių reglamentuota tvarka. Todėl, remdamasis tiek rašytiniais įrodymais, tiek teismo posėdžio metu atsakovų R. S. , J. A. teiktais parodymais, teismas laikė nustatytu, kad atsakovas R. S. , vairavęs 2004-07-21 transporto priemonę VAZ 21013, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl jo kaltės įvykusio eismo įvykio metu padaręs žalą Pakruojo rajono savivaldybės Žeimelio seniūnijai, minėtą transporto priemonę – didesnio pavojaus šaltinį valdė teisėtai, todėl jį teismas pripažino tinkamu civilinės atsakomybės subjektu. Kadangi R. S. buvo teisėtas automobilio (padidinto pavojaus šaltinio) valdytojas, jis pripažintas eismo įvykio kaltininku, ir žala padaryta jo kaltais veiksmais, todėl teismas laikė, jog nėra pagrindo atsirasti solidariajai R. S. ir J. A. , atsakomybei. Įvertinęs visumą surinktų byloje įrodymų, teismas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakovams R. S. ir J. A. dėl nuostolių atlyginimo patenkino iš dalies.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priteisti iš bendraatsakovų R. S. ir J. A. 3599,24 lt nuostolių atlyginimo regreso teise solidariai, visas ieškovo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 107, 98 Lt žyminį mokestį, bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apelianto motyvai yra tokie:
Žemesnės instancijos teismas
1. Nors bendraatsakovai ir nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, jog transporto priemonė VAZ 21013, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota, pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik bendraatsakovų paaiškinimais, padarė išvadą, jog J. A. pardavė automobilį R. S. . Net ir pripažįstant, kad J. A. pardavė minėtą transporto priemonę, jis iki galo neįformino automobilio pirkimo – pardavimo sutarties bei leido naudotis minėta transporto priemone pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką (neišregistravo transporto priemonės VĮ „Regitra“). tokiu būdu J. A. leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitiems asmenims (šiuo atveju R. S. ) pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, ir jis išliko transporto priemonės VAZ 21013, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju, t.y. kartu su minėtos transporto priemonės vairuotoju solidariai atsakingu už jam priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą. Tokią teisminę praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį J. A. atžvilgiu, nuo jos nukrypo.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai gindamas vieno iš bendraatsakovų interesus, priėmė sprendimą, prieštaraujantį teisės aktams ir esamai teismų praktikai, pažeidžiantį ieškovo interesus ir apribojantį jo LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintą galimybę susigrąžinti išmokėtas sumas iš nesąžiningų, ignoruojančių teisės aktų reikalavimus transporto priemonių savininkų.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas visikai tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su apelianto pateiktu ieškiniu. Tačiau kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog žala ieškovui kilo tik iš atsakovo R. S. kaltų veiksmų. Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 1 punkte ( Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymo Nr.260 redakcijoje (2003 metų spalio 15 d. įsakymas Nr.IV-374 )) nustatyta, kad transporto priemonių įregistravimas – transporto priemonių, jų savininkų ir (ar) naudotojų duomenų įrašymas transporto priemonių registre. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad žodinis sutarimas tarp atsakovų dėl automobilio pirkimo-pardavimo perkelia pirkėjui R. S. visas teises ir pareigas, kurias iki šio sandorio sudarymo turėjo J. A. . Pats faktas, kad šalys sudarė žodinį transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, neprieštarauja įstatymui. Tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos, remdamasi kitais įrodymais ( CK 1.75 str. 2 d.), tame tarpe ir atsakovų paaiškinimais ( CPK 177 straipsnio 2 dalis). .Ieškovas šiame ginče ir yra būtent toks tretysis asmuo. Tokiu atveju ieškovo atžvilgiu neįregistruota automobilio pirkimo-pardavimo sutartis negalioja. Taigi, atsakovas J. A. lieka automobilio savininku, kuris privalo atlikti visus teisinius veiksmus jo atžvilgiu, tame tarpe ir jį apdrausti valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Perduodamas naudotis automobilį, atsakovas privalėjo įsitikinti, kad atsakovas R. S. naudosis juo tinkamai bei nepažeidinės Kelių eismo taisyklių bei nepadarys žalos tretiesiems asmenims. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas J. A. perdavė automobilį naudotis, pažeisdamas nustatytą registracijos tvarką. Kolegija laiko, kad jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Jau pirkimo-pardavimo momentu automobilis buvo nedraustas, ką teismo posėdyje patvirtino atsakovas R. S. ( b.l.48).. Taigi, atsakovas J. A. pažeidė ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas.. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad dėl žalos padarymo yra ir atsakovo J. A. kaltės, kuri pasireiškia neatsargumu (CK 6.248 str.), tarp jo neteisėtų veiksmų, dėl kurių kolegija jau pasisakė, yra priežastinis ryšys (CK 6.246, 6.248 str.) Tokiu atveju jis ir automobilį vairavęs R. S. atsako solidariai ( CK 6.270 str. 3 d.)..Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. S. neteisėtai užvaldė J. A. priklausantį automobilį, todėl abu jie privalo atlyginti žalą, kurią priteisti paprašė ieškovas regreso tvarka. Kolegijos posėdyje atsakovas J. A. tvirtino, kad perdavus automobilį R. S. , šis neatvyko jo perregistruoti, tuo atsakovui atimant galimybę atlikti šį veiksmą. Tačiau kolegija laiko, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų atsiimti transporto priemonę iš R. S. . Byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, kad . atsakovas J. A. kreipėsi į policiją dėl automobilio vagystės ar į teismą dėl turto grąžinimo iš neteisėto valdymo.
Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė ( CPK 329 strapsnio 2 dalis).
Patenkinus apelianto reikalavimus, iš atsakovo J. A. priteistinos apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje ( CPK 93 str. 3 d.) bei valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti. Rezoliucinę teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:“Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ( įmonės kodas 125709291, buveinė Algirdo g.38, LT-03606 Vilnius, a/s Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus bankas, banko kodas 70440) iš atsakovų J. A. ( a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir R. S. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) solidariai 3599,24 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 3599,24 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2007-04-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 53,99 Lt žyminio mokesčio. Priteisti iš atsakovų R. S. ir J. A. po 1,50 Lt teismo išlaidų valstybei“.
Priteisti iš atsakovo J. A. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 107,98 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. Priteisti iš atsakovo J. A. 3,54 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinėje instancijoje.