Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-05-08 · Administracinė byla Nr. AS-502-276-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-08
Bylos Nr.
AS-502-276-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
I. J.
Atsakovas
Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Trečiasis asmuo
A. J.
Administracinė byla Nr. AS502-276/2008Procesinio sprendimo kategorija 46; 65.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. gegužės 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. J. firmos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. J. firmos skundą atsakovui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tretysis suinteresuotas asmuo – A. J., dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas I. J. firma (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas:

1) sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Telšių apskrities VMI; atsakovas) 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 06-19-6183/N44-19;

2) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies (1998 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-843 redakcija) nuostatos „asmenys, neįsiregistravę PVM mokėtojais, pradedant tuo mėnesiu, kurį jų pajamos (įplaukos), nurodytos šio straipsnio pirmojoje dalyje, viršijo 100 tūkst. litų, nuo viršijančios sumos, o vėlesniais mėnesiais nuo kiekvieną mėnesį gautų pajamų (įplaukų) už realizuotas prekes ir suteiktas paslaugas PVM turi apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą iki kito po ataskaitinio mėnesio 25 dienos“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 46 straipsniams bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisingos ir teisinės valstybės principui;

3) panaikinti Telšių apskrities VMI 2008 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 06-20-1514 „Pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 5 d. nutartimi iki 2008 m. kovo 17 d. įpareigojo pareiškėją pateikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintus reikalavimus atitinkantį skundą ir tiek jo priedų nuorašų, kiek byloje bus šalių.

Šiaulių apygardos administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas negali būti priimtas, kadangi buvo paduotas su trūkumais. Rėmėsi ABTĮ 23 straipsniu, 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 48 straipsnio 2 dalimi. Pažymėjo, kad pareiškėjas įpareigotinas tinkamai nurodyti administracinės bylos proceso šalis, kadangi skunde pareiškėjo atstovu ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodomas tas pats asmuo, t. y. A. J..

III.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjui iki 2008 m. kovo 26 d. nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti bei įpareigojo Telšių apskrities VMI pagal 2008 m. vasario 23 d. kvitą grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą žyminį mokestį.

Šiaulių apygardos administracinis teismas nurodė, kad skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 38-42 straipsnio numatytų reikalavimų ir negali būti priimtas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir nutarimas Nr. 1458), kuriame numatyta, jog valstybės rinkliava sumokama grynais pinigais arba mokamuoju pavedimu banko įstaigoje į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriaus sąskaitą pagal institucijos, teikiančios paslaugas, buvimo vietą, bei ABTĮ 39 straipsniu ir atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas privalėjo 100 litų žyminį mokestį sumokėti į Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių apskrities VMI) sąskaitą ir pateikti teismui tai įrodantį banko kvitą.

IV.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui.

Šiaulių apygardos administracinis teismas rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad pareiškėjas per Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartyje nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, t. y. nesumokėjo 100 litų žyminio mokesčio į Šiaulių apskrities VMI sąskaitą ir nepateikė teismui tai įrodančio banko kvito, be to, atkreipė dėmesį į tai, kad 2008 m. kovo 21 d. pareiškėjas atsiuntė raštą, iš kurio turinio galima daryti išvadą, jog jis atsisako vykdyti teismo įpareigojimą, dėl ko pareiškėjo skundas laikytinas nepaduotu ir jam grąžintinas.

V.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti klausimą Šiaulių apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (2000 m. birželio 13 d. redakcija) 2 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog valstybės rinkliava – privaloma įmoka už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų, išskyrus teismus, teikiamas paslaugas. Vyriausybės nutarimo Nr. 1458 preambulėje nurodoma, kad šis nutarimas priimtas vadovaujantis Rinkliavų įstatymu. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad Rinkliavų įstatymo nuostatos nėra taikomos dėl žyminio mokesčio, akivaizdu, jog ir Vyriausybės nutarimas Nr. 1458 tokiu atveju negali būti taikomas. Be to, pabrėžia, kad šiame nutarime nėra nurodytas kodas, kurį būtina nurodyti mokant žyminį mokestį.

2. Teigia, jog žyminis mokestis yra administruojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (13 straipsnio 10 punktas), kuriuo vadovaujantis buvo priimtas Vyriausybės 1999 m. sausio 6 d. nutarimas Nr. 7 „Dėl mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodavimo” (toliau – ir nutarimas Nr. 7). Nurodo, kad pagal minėto nutarimo 4 punktą įmokų kodų sąrašą parengia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pabrėžia, kad vykdant nutarimą Nr. 7, buvo išleistas VMI viršininko ir Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. V-57/1B-160 „Dėl mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodų sąrašo” (toliau – ir įsakymas Nr. V-57/1B-160), kuriame nustatyta, kad mokant valstybės rinkliavą ir nurodant kodą 5710, sumokėta rinkliava yra įskaitoma į valstybės biudžetą. Laikosi pozicijos, kad kodų sistema buvo įvesta todėl, kad būtų supaprastintas mokesčių ir rinkliavų mokėjimas.

3. Atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių apygardos administraciniam teismui asignavimai yra skiriami iš valstybės biudžeto, o ne iš Šiaulių apskrities VMI. Teigia, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartyje nurodytas reikalavimas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo į Šiaulių VMI sąskaitą yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nei nutarime Nr. 7, nei įsakyme Nr. V-57/1B-160 reikalavimo, kad žyminis mokestis būtų mokamas pagal teismo buvimo vietą, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ nustatytais atvejais.

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Pareiškėjas nesutinka su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartimi, kuria dėl to, jog žyminis mokestis buvo sumokėtas ne į teismo buvimo vietos VMI padalinį, buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

ABTĮ 38 straipsnis nustato, kad, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, o 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 40 ir 41 straipsniuose.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, prieš kreipdamasis su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą, į Telšių apskrities VMI sąskaitą buvo sumokėjęs 100 Lt žyminį mokestį.

Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog valstybės rinkliava yra privaloma įmoka už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų (toliau – ir institucijos), išskyrus teismus, teikiamas paslaugas. Vyriausybės nutarime Nr. 1458 (2007 m. gruodžio 27 d. redakcija) įtvirtinta, jog šis nutarimas buvo priimtas vadovaujantis Rinkliavų įstatymu ir kad valstybės rinkliava sumokama grynais pinigais arba mokamuoju pavedimu banko įstaigoje į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriaus sąskaitą pagal institucijos, teikiančios paslaugas, buvimo vietą.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentu, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas nepagrįstai vadovavosi minėto nutarimo nuostata dėl žyminio mokesčio sumokėjimo į teismo buvimo vietos VMI padalinio sąskaitą, kadangi, atsižvelgus į prieš tai cituotą Rinkliavų įstatymo nuostatą, akivaizdu, jog Vyriausybės nutarimas Nr. 1458 nėra taikomas žyminio mokesčio sumokėjimo ir pan. klausimams reguliuoti. Dėl šios priežasties Šiaulių apygardos administracinis teismas nepagrįstai 2008 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, ko pasekoje, kai pareiškėjas atsisakė pašalinti teismo nurodytus skundo trūkumus, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, kaip nepagrįsta ir neteisėta, yra naikinta, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. J. firmos atskirąjį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo I. J. firmos atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasBirutė JanavičiūtėDainius Raižys