- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-09
- Bylos Nr.
- 2-2119-235/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- T. S.
dalyvaujant ieškovės S. S. atstovams pagal įgaliojimą K. K. J. K. r ieškovės atstovė advokatei R. K.-Butkienei,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį dėl teisės pašalinti savavališkos statybos padarinius, atsakovui T. S. ir atsakovo T. S. priešieškinį dėl statybos įteisinimo, nuosavybės į statinį pripažinimo bei servituto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. S. prašė pripažinti jai teisę atsakovo T. S. lėšomis per 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), I. S. savavališkai pastatytus statinius-priestatą prie ieškovei S. S. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksais 2a, 3a, ir mūrinį garažą, kuris Namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksu 4g, bei sutvarkyti statybvietę, priteisti ieškovei S. S. iš atsakovo T. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė prašė atmesti atsakovo T. S. patikslintą priešieškinį ieškovei S. S. dėl statybos įteisinimo, nuosavybės teisės į statinį pripažinimo bei servituto nustatymo;
Ieškovė nurodė, kad jai ir trečiajam asmeniui V. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini). I. S. S. nuosavybės teise taip pat priklauso nurodytame žemės sklype esantis gyvenamasis namas. Paaiškino, kad iki ieškovei ir trečiajam asmeniui tampant nurodyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininkais, 1993 m., nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, žemės sklype buvo savavališkai pastatyti priestatas prie ieškovės gyvenamojo namo ir mūrinis garažas, Namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėti indeksais 2a, 3a ir 4g. Nurodyti statiniai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Nurodytų statinių statytoja yra I. S., kuri mirė 2001-02-14, o jos teises ir pareigas perėmė atsakovas T. S..
Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 1999-03-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2/5-57-99, išnagrinėjęs ieškovės S. S. ieškinį atsakovams I. S. ir V. S. dėl nuosavybės teisių gynimo ir pastatų statybos taisyklių pažeidimo bei atsakovų I. S., V. S. ir N. V. priešieškinį ieškovei S. S. dėl pažeistų teisių gynimo, konstatavo, kad „namo priestatą ir gelžbetoninį garažą atsakovai pastatė pažeisdami statybos taisykles. Jie neturi dokumento, patvirtinančio, kad jiems priklauso nuosavybės teise, yra išnuomotas arba suteiktas žemės sklypas, esantis Prūsų g. Nr. 5, neturi nustatyta tvarka suderinto statybos projekto, neturi leidimo statybai. Byloje esantis akta taip pat patvirtina, kad namo priestatas pastatytas savavališkai. Šis priestatas pažeidžia ieškovės teises, kadangi jis uždengia vieną ieškovės namo langą. Šalys neginčija, kad atsakovai savavališkai pastatė ir gelžbetoninį garažą“. Ieškovė nurodė, kad nors ieškovės teisės yra pažeistos, tačiau Civilinio kodekso 114 str. 5 d. nesuteikia jai teisės reikalauti nugriauti savavališkai pastatytus statinius. Ieškinį dėl tokių statinių nugriovimo turi pareikšti Apskrities viršininkas. Ieškovės pažeistas teises (Civilinio kodekso 147 str.) gina Statybos valstybinė priežiūros tarnyba. Ši tarnyba ėmėsi priemonių apsaugoti ir ginti ieškovės teises. Paaiškino, kad 1998-07-16. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teikimu Nr. 100-24 prašė apskrities Viršininką imtis priemonių likviduoti statybas. Po 4 dienų, tai yra 1998-07-21. Vilniaus apskrities administracija įpareigojo Nr.10-48/101/98/2-1262 atsakovus atlikti konkrečius veiksmus. Atsakovai negalėjo realiai vykdyti šių veiksmų, nes teisme buvo neišnagrinėtas ginčas dėl savavališkų statybų įforminimo. Civilinio proceso kodekso 37 str. pagrindu teismas nepakeitė pradinio ieškovo kitu, nes Civilinio kodekso 114 str. 5 d. numato alternatyvias pastatų statybos taisyklių pažeidimo civilines teisines pasekmes. Tokie pastatai gali būti nugriaunami arba perduodami valstybės ar savivaldybės nuosavybėn. Teisė rinktis vieną iš įstatyme numatytų būdų suteikta tinkamam ieškovui. Be to nėra pagrindo keisti ieškovą kitu ir todėl, kad byloje yra savarankiškai išreikštas Vilniaus apskrities administracijos ketinimas kreiptis į teismą. Todėl ieškovės pareikštas ieškinys remiantis Civilinio kodekso 114 str. 5 d., 147 str. yra atmetamas. Teismui atsakovai nepateikė šių statinių projektinės dokumentacijos, jos neparuošė. Jie neregistravo statinių Statybos inspekcijoje, nenurodė ieškovės ar kitų institucijų konkrečių veiksmų pažeidžiančių ar varžančių jų teisę įforminti nuosavybę. Todėl kaip nurodė ieškovė, neturint aukščiau išdėstytos dokumentacijos, planų bei projektų nėra pagrindo įpareigoti ieškovę atlikti nekonkretų veiksmą įteisinti savavališkas statybas, leisti vykdyti statybą, todėl priešieškinys atmetamas.
Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999-03-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2/5-57-99 įsiteisėjo. Ieškovė nurodo, kad minėtu teismo sprendimu konstatuoti prejudiciniai faktai patvirtina, kad buvo pažeistos jos, ieškovės S. S., nuosavybės teisės I. S. nurodytame žemės sklype savavališkai pastačius priestatą prie ieškovės gyvenamojo namo ir mūrinį garažą. Iki šiol atsakovas T. S. nesiėmė jokių veiksmą įteisinti savavališkas statybas. Ieškovė nesutiko su atsakovo priešieškiniu, nes savavališkos statybos įteisinimas pažeistų jos kaip žemės savininkės teises, sukeltų jai nepatogumų. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad buvo kažkoks susitarimas dėl statybų, bei tai kad atsakovas kaip nors prisidėjo prie jos gyvenamojo namo privatizavimo. (b.l.1-5).
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti atsakovui teisę įteisinti 1993 m. ūkio būdu pastatytą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 55,43 kv. m. ploto priestatą be ieškovės sutikimo, nustatyti atsakovui terminą bei leisti gauti sąlygas projektuoti priestatą, parengti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1993 m. pastatyto priestato projektinę dokumentaciją bei, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą 55,43 kv. m. ploto priestato statybai, nustatyti servitutą naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestatu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), taip užtikrinant Atsakovui galimybę patekti bei naudotis priestatu.
Atsakovas, nurodė, kad 1983-12-28 Vilniaus miesto Tarybų rajono vykdomasis komitetas savo sprendimu nr. 442 paskyrę jo motiną I. S. atsakovės S. S. globėja. Minėto Sprendimo pagrindu ieškovės tėvai I. S. ir V. S. pradėjo gyventi kartu name adresu (duomenys neskelbtini), unikalus nr.: (duomenys neskelbtini). T. S. tėvai I. S. ir V. S. privatizavo minėtą namą ieškovės S. S. (Plotnikovos) vardu tam panaudodami asmeninės pinigų lėšas. Už tai, mainais, ieškovė S. S. (Plotnikova) davė žodinį sutikimą jo tėvams, jų sąskaitą, pastatyti prie minėto namo Prūsų g. 5, Vilniuje, priestatą, kuris bus jų nuosavybė. 1993 m. buvo pradėti statybos darbai ir tuo pasėkoje prie namo Prūsų g. 5, Vilniuje buvo pastatytas priestatas, turintis 55,43 kv. m. plotą.
Atsakovas patikslintame priešieškinyje taip pat nurodo, kad šiai dienai atsakovas neturi dokumentų patvirtinančių I. S. ir V. S. nuosavybės teisę į minėtą priestatą, neturi suderinto projekto šiam priestatui, tačiau 1996-04-15 Vilniaus miesto Naujininkų sen. tarpžinybinė komisija apžiūrėjo minėtą priestatą ir pasiūlė pripažinti jį tinkamų gyventi, t. y. nors ir buvo konstatuojama priestato statyba nesant leidimo statybai, tačiau pats priestatas atitiko visų reikalavimų ir buvo tinkamas tolimesnei eksploatacijai pagal savo paskirtį. I. S. S. ne vieną kartą kreipėsi teismo dėl minėto priestato nugriovimo, tačiau Teismai savo sprendimai nepatenkino pareikšto reikalavimo ir buvo išduoti miesto Tarnybų atitinkami leidimai leisti I. S. ir V. S. įteisinti pastatytą priestatą, tačiau jo tėvai I. S. ir V. S. mirė nesuspėję įvykdyti šių duotų sutikimų. 2002 rugsėjo 04 d. jis kreipėsi Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl statinio (duomenys neskelbtini) projekto parengimo ir statybos leidimo gavimo Civilinio kodekso 4.103 str. 4 d., Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. tvarka. 2002-11-27 Vilniaus apskrities viršininkas Įsakymu nr. 5177 dėl statinio statybos įteisinimo, nurodė statytojui T. S., savavališkai pastatytam namo priestatui Prūsų g. 5, Vilniuje parengti projektinę dokumentaciją gauti leidimą statybai. Šis individualus administracinis aktas nėra panaikintas. Atsakovas nurodė, kad nebuvo priimtą nei vieno Teismo sprendimo dėl 1993 m. pastatyto savavališko priestato prie namo Prūsų g. 5, Vilniuje nugriovimo, buvo duoti leidimai parengti projektą šiam priestatui bei gauti leidimą statybai, t.y. įteisinti pastatytą minėtą priestatą, kadangi buvo pripažinta, kad priestatas yra pastatytas ir atitinka visų apsaugos reikalavimų, tinkamas naudojimui pagal paskirti ir priestato statybai atskiro notariškai patvirtinto atsakovės S. S. sutikimo ieškovui T. S. gauti nereikėjo (b. l.66-67; 111-113; 199-200).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
2014-04-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-4856 pagrindu Ieškovei kartu su Trečiuoju asmeniu iš Valstybės įsigijus nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame Atsakovo motina savavališkai pastatė priestatą ir mūrinį garažą. Ieškovei ir trečiajam asmeniui V. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.6-7; 108-109).I. S. S. nuosavybės teise taip pat priklauso nurodytame žemės sklype esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksu 1a (b.l.8-9).2016-09-02 Ieškovė pateikė Teismui jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovė pati savo lėšomis privatizavo gyvenamąjį namą (b.l.125-126).1993 metais, nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, žemės sklype buvo savavališkai pastatyti tokie statiniai – priestatas prie ieškovės gyvenamojo namo ir mūrinis garažas, Namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėti indeksais 2a, 3a ir 4g. Nurodyti statiniai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Nurodytų statinių statytoja yra I. S., kuri mirė 2001-02-14, o jos teises ir pareigas perėmė atsakovas T. S.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999-03-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2/5-57-99, kuris įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 1999-04-29 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A32-755/1999), yra konstatuoti prejudiciniai faktai, jog buvo pažeistos Ieškovės nuosavybės teisės atsakovo motinai I. S. žemės sklype, unikalus Nr. 4400-2746-0084, esančiame adresu Prūsų g. 5, Vilniuje, savavališkai pastačius priestatą prie Ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir mūrinį garažą (b.l.26-31).I. S. (atsakovo motina). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei tuometinio Apskrities viršininko buvo įpareigota likviduoti arba įteisinti nurodytą priestato ir garažo savavališką statybą, iki šiol nei ji, nei Atsakovas to nepadarė1996 metais Atsakovo motinai I. S., o 2002 metais pačiam Atsakovui, buvo suteikta galimybė įteisinti savavališką priestato, pastatyto prie Ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, statybą, tačiau iki šiol tai nebuvo padaryta. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nenurodo jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių, kurios pateisintų tokį neveikimą (b.l. 34-35;159).Atsakovas į bylą nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galimybė įteisinti jo motinos I. S. ieškovei ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype savavališkai pastatytus statinius, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikiamą dokumentacijąSudarius 2014-04-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-4856, ieškovė S. S. ir trečiasis asmuo V. S. įgijo teisę reikalauti nugriauti jų žemės sklype savavališkai pastatytus statinius – priestatą prie ieškovės gyvenamojo namo ir mūrinį garažą, nes jie tapo žemės sklypo savininkais.. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 1999-03-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2/5-57-99, išnagrinėjęs ieškovės S. S. ieškinį atsakovams I. S. ir V. S. dėl nuosavybės teisių gynimo ir pastatų statybos taisyklių pažeidimo bei atsakovų I. S., V. S. ir N. V. priešieškinį ieškovei S. S. dėl pažeistų teisių gynimo, konstatavo, kad byloje esantis aktas (b. l. 8,9) taip pat patvirtina, kad namo priestatas pastatytas savavališkai. Šis priestatas pažeidžia ieškovės teises, kadangi jis uždengia vieną ieškovės namo langą.2016-10-03 parengiamojo teismo posėdžio metu Atsakovo atstovas nurodė, jog savavališka priestato statyba nebuvo įteisinta dėl lėšų trūkumo, tačiau į bylą nepateikta įrodymų, kad dabar situacija iš esmės yra pasikeitusi. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas dirba ir gauna pajamas, kuriomis galėtų padengti savavališkos priestato statybos įteisinimo išlaidas. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad Atsakovas būtų atlikęs kokius nors parengiamuosius veiksmus šiuo klausimu.
Motyvai ir teisiniai argumentai.
Civilinio kodekso 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui Žemės sklypą įgijęs asmuo kartu su žemės nuosavybės teise į joje esančius objektus nuosavybės teisės neįgyja tik tuo atveju, kai įstatymas ar sutartis tiesiogiai nustato, jog ant žemės sklypo esantys statiniai ar kiti žemės sklypo priklausiniai kartu su žemės sklypu nepereina žemės sklypo įgijėjui. Nurodytam teisiniam reglamentavimui taikyti neturi įtakos tai, ar žemės sklype esantys objektai yra įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti ir įregistruoti viešajame registre bei kas faktiškai juos sukūrė.Sudarius 2014-04-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-4856, ieškovei S. S. ir trečiajam asmeniui V. S. turėjo pereiti nuosavybės teisės į nurodytame žemės sklype savavališkai pastatytus statinius – priestatą prie ieškovės gyvenamojo namo ir mūrinį garažą, neatsižvelgiant į tai, jog jie fiziškai buvo pastatyti I. S..Tačiau šie savavališkai pastatyti statiniai neįteisinti įstatymų nustatyta tvarka, negali būti pripažinta ir nuosavybės teisė į juos, kadangi statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka, jį tinkamai suformavus ir įregistravus. Neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių (Civilinio kodekso 4.103 straipsnis, 4.253 straipsnis). Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad ieškovei S. S. ir trečiajam asmeniui V. S. gali būti pripažintos tik teisės ir pareigos, susijusios su nurodytų statinių savavališka statyba. Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Iš pastarojo įstatymo 14 straipsnio nuostatų seka, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuris turi pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius, per nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, arba, nesant tokios galimybės, nugriauti savavališką statybą ir sutvarkyti statybvietę.Nors 1996 metais atsakovo motinai I. S., o 2002 metais pačiam Atsakovui, buvo suteikta galimybė įteisinti savavališką priestato, pastatyto prie Ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, statybą, tačiau tuo metu žemės sklypas, ant kurio buvo savavališkai pastatyti statiniai buvo valstybinės nuosavybė, dabartiniu metu šis žemės sklypas priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui.Pasikeitus žemės sklypo, ant kurio buvo savavališkai pastatyti statiniai savininkui, neteko prasmės duoti leidimai atsakovui parengti projektą šiam priestatui bei gauti leidimą statybai, t.y. įteisinti savavališkai pastatytus statinius, nes tokių veiksmų atlikimui dabar yra būtinas ieškovės ir trečiojo asmens sutikimas. Ieškovė ir trečiasis asmuo nesutinka su tuo, kad būtų įteisinti savavališkai pastatyti statiniai jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nes kaip nurodo ieškovė tai lemtų esminį jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, nes savavališkai pastatytas priestatas visiškai užstoja Ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo vieną sieną su langu, dėl ko prarandamas gyvenamųjų patalpų natūralus apšvietimas ir darkomas bendras namo vaizdas.Ieškovės nurodyta aplinkybė kad savavališkai pastatytas priestatas visiškai užstoja Ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo vieną sieną su langu yra nustatyta minėtame Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 1999-03-08 sprendime civilinėje byloje Nr. 2/5-57-99.Nustatyta, kad savavališkai pastatyti priestatas su garažu užima daugiau kaip puse Ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto. Akivaizdu, kad dėl to ieškovė praranda galimybę pilnavertiškai naudotis žemės sklypu, dėl savavališkai pastatyto priestato su garažu mažėja Ieškovei priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo rinkos vertė ir galimybės šį turtą realizuoti.Civilinio kodekso 4.93str. 2d.2p. nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Be to į bylą nėra pateikti įrodymai, kad atsakovas per visą tą laiką nuo 2002 m. atliko kokius nors veiksmus, tam kad įteisinti savavališkai pastatytus statinius. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nenurodo jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių, kurios pateisintų tokį neveikimą (b.l. 34-35;159). Atsakovas nepateikė įrodymų kad savavališkai pastatytas priestatas atitinka visus tokiam statiniui šiuo metu keliamus reikalavimus ir kad šiai dienai yra galimybė šį priestatą įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.Šio įstatymo 14 straipsnio pagrindu yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus, įpareigoti asmenį, kuris turi pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius, per nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, arba, nesant tokios galimybės, nugriauti savavališką statybą ir sutvarkyti statybvietę. Nagrinėjamoje byloje ieškovė S. S. prašė pripažinti jai teisę atsakovo T. S. lėšomis, nugriauti jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, I. S. savavališkai pastatytus statinius-priestatą ir mūrinį garažą, toks ieškovės reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.Remiantis išdėstytu daroma išvada kad ieškovės reikalavimai yra tenkintinai, o atsakovo priešieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Civilinio proceso kodekso 93 str.1 d. jeigu ieškinys tenkinamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis 41 Eur, kuris priteisiamas ieškovo atsakovės naudai. Ieškovė kitas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
Civilinio proceso kodekso 92 str. 1d. nustatytu pagrindu iš atsakovų į Valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios sudaro 13,28 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
I. S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti teisę atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšomis per 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), I. S. savavališkai pastatytus statinius-priestatą prie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksais 2a, 3a, ir mūrinį garažą, kuris Namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksu 4g, bei sutvarkyti statybvietę.
Priteisti ieškovei S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti atsakovo T. S. patikslintą priešieškinį ieškovei S. S. dėl statybos įteisinimo, nuosavybės teisės į statinį pripažinimo bei servituto nustatymo.
Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į Valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.