Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Vitai Jugaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., nukentėjusiajam L. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), vedusio, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2012 m. sausio 27 d. apie 1.12 val. Vilniuje, Savanorių pr. 45, vairuodamas automobilį „Kia“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nepastebėjo stovinčio automobilio „Peugeot 206“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į jį atsitrenkė ir apgadino abi transporto priemones. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais savo veiksmais R. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. parodė, kad 2011 m. sausio 26 d., apie 1 val. nakties jis kalbėjosi su žmona, kuri tuo metu gulėjo ligoninėje kartu su dukra, kurią maitino krūtimi. Žmona jam pasakė, kad dukrą paguldė į Santariškių ligoninės reanimacijos skyrių ir tam, kad dukrą pamaitinti, reikalingas pientraukis. Žmona paprašė skubiai atvežti pientraukį. Jis atsisėdo į automobilį ir, būdamas susinervinęs, užkliudė gale stovintį automobilį. Jis išlipo, apsižiūrėjo, jo mobilus telefonas išsikrovė, žmonai prisiskambinti nebegalėjo. Jis sugalvojo nuvežti pientraukį, o po to grįžti į įvykio vietą. Raštelio ant apgadinto automobilio nepaliko, kadangi manė, kad greitai nuvažiuos į Santariškes ir grįš atgal. Grįžęs, maždaug po valandos, pamatė, kad apgadinto automobilio nebėra, nuėjo į šalia veikiantį klubą, pradėjo klausinėti ten buvusių žmonių ir personalo, gal kas buvo iškvietęs policiją. Jam davė nukentėjusiojo kontaktus, jis paprašė, kad šis atvažiuotų ir nukentėjusysis bevažiuodamas iškvietė policiją. Jis sulaukė policijos lauke, atvažiavus pareigūnams, pasisakė, kad vairavo, pastatė automobilį į tą pačią vietą, iš jo paėmė vairuotojo pažymėjimą, paprašė rašyti paaiškinimą. Tuo metu lauke buvo labai šalta ir jis rašyti paaiškinimo nuėjo į klubą. Jam barmenė pasiūlė išgerti, ir jis nieko nepagalvojęs rašydamas paaiškinimą išgėrė brendžio su kava. Tuo metu klube sėdėjo neuniformuotas policijos pareigūnas, kuris jam pradėjo sakyti, kad paaiškinimo rašyti nereikia. Jis pastarajam atsakė, kad jei geria, tai gertų toliau, nemaišytų. Gal tuo minėtą pareigūną užgavo, ir šis nuėjęs pasakė atvykusiems policijos pareigūnams, kad jie jam duotų papūsti. Jau parašęs paaiškinimą, sėdėdamas policininkų automobilyje jis pripūtė 0,43 promiles. Po to nuvažiavus į Gerosios Vilties gatvėje esantį centrą buvo nustatyta, kad kraujyje yra 0,35 promilių etilo alkoholio.

Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis L. G. parodė, kad sausio 26 d. atvažiavo į Savanorių prospektą, paliko automobilį stovėjimo aikštelėje. Nuėjo į lošimų saloną, kuriame buvo baras. Grįžęs pamatė, kad jo automobilis apgadintas, ant žemės mėtėsi nuolaužos. Pradėjo klausinėti aplinkinių žmonių, ar kas nors nieko nematė ir iškart iškvietė policiją. Tuomet pamatė ant sienos buvusią kamerą, nuėjo atgal į vidų, jam pasakė, kad kamerų įrašai bus pateikti pagal prašymą, tuomet atvažiavo policija, bet pareigūnai taip pat negavo vaizdo įrašų. Tada buvo surašytas protokolas apie įvykį, policininkai schemoje pažymėjo visas automobilio vietas, kurios buvo apgadintos, o jis ant lapo surašė visą situaciją. Tuomet tiesiog išsiskirstė. Maždaug po pusvalandžio, kai išsiskyrė su policininkais, sulaukė skambučio iš to paties lošimo automatų salono, jam pasakė, kad pasirodė avariją sukėlęs žmogus ir jo paprašė sugrįžti. Jis vėl paskambino policijai, nes nelabai žinojo, kaip tokiu atveju elgtis. Jis grįžo atgal su policininkais.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. Š. parodė, kad pamena, kad buvo eismo įvykis, tikslios datos neprisimena. Naktį gavo iškvietimą į Savanorių prospektą, prie lošimo namų, kad sugadintas automobilis. Atvykus į įvykio vietą rado nukentėjusįjį. Suformino vietoje eismo įvykį, nubraižė schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Po to užėjo į lošimo namus, kadangi ten buvo įrengtos vaizdo kameros. Bandė kartu su darbuotoja pasižiūrėti įrašus, bet nepavyko gauti rakto. Nukentėjusysis parašė prašymą, kad vaizdo įrašas būtų išsaugotas. Jie suformino medžiagą ir išvažiavo. Maždaug po valandos ar pusantros, iš OVS gavo pranešimą, kad važiuotų į eismo įvykio vietą, nes atsirado kitas asmuo. Atvažiavus rado automobilį ir jo vairuotoją, nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Tada jie policijos automobilyje patikrino blaivumą. Jie nematė, kaip avarijos kaltininkas atvažiavo į eismo įvykio vietą, antrą kartą atvažiavę vairuotoją rado jau atvykusį. Paaiškinimą R. K. rašė galbūt ir ne policijos automobilyje. Jie patikrino girtumą todėl, kad paaiškinime R. K. parašė, jog vairavo automobilį. Buvo priėjęs kažkoks pašalinis asmuo ir prašė duoti R. K. „papūsti“, bet jie patys žino savo pareigas.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja Ž. A. parodė, kad dirba lošimo automatų salone „Admiral“. Jos pareigos yra salės darbuotoja. Pamena, kad buvo toks įvykis, kai prie jos priėjo vaikinai, prašė atsukti kamerų įrašus, ji domėjosi, kokiu reikalu, jai atsakė, jog apgadinta mašina. Ji pasiūlė rašyti prašymą, kad leistų peržiūrėti kamerų įrašus. Pamena, kad po kiek laiko buvo atvažiavęs administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, prieš tai buvę vaikinai paliko savo duomenis, kad galėtų susisiekti, jei rastų į automobilį įvažiavusį žmogų. Tiesiog atvažiavus kaltininkui, ji iškart paskambino tiems vaikinams. Po to R. K. turėjo rašyti paaiškinimą, pastarasis stovėjo prie baro susinervinęs ir ji jam pasiūlė išgerti. Matė, kad policija buvo įėjusi į vidų, suprato, kad policija atvažiavo dėl R. K..

Šių byloje apklaustų asmenų parodymus įvertinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2012 m. sausio 27 d. eismo įvykio schema, policijos pareigūno D. Š. 2012 m. sausio 27 d. tarnybiniu pranešimu, paaiškinimais ir kt.) darytina neabejotina išvada, kad 2012 m. sausio 27 d. (administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai nurodyta 2012 m. sausio 26 d.) apie 1.12 val. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. vairuojamas automobilis „Kia“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino stovėjusį „Peugeot 406“ automobilį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) R. K. parodė, kad iškart suvokė sukėlęs eismo įvykį, vis dėlto, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus. Šiame punkte nurodoma, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Byloje nustatyta, kad R. K. policijai apie savo paties sukeltą eismo įvykį nepranešė ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Teismas nenustatė R. K. veiksmuose būtinojo reikalingumo, kuris teiktų pagrindą šalinti jo atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Iš tiesų, iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad R. K. mažametė dukra A. K. 2012 m. sausio 26 d. būdama sunkios būklės, buvo hospitalizuota į VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninę. Tačiau akivaizdu, kad R. K. dukra buvo profesionalių medikų priežiūroje. Šiuo atveju R. K., nesukeldamas jokio pavojaus dukros sveikatai, turėjo galimybę pranešti policijai apie eismo įvykį, juolab, kad tai būtų užėmę minimalias laiko sąnaudas, arba, bent paprašyti tai padaryti šalia veikiančio lošimo salono darbuotojų, palikdamas jiems savo kontaktus. Kad R. K. tokią galimybę turėjo, parodo ir vėlesni jo paties veiksmai, kuomet jis sugadinto automobilio savininko ėmė ieškoti būtent minėtame naktį veikiančiame salone. Todėl pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį R. K. veiksmai kvalifikuoti teisingai. Pasisakydamas dėl veikos kvalifikacijos pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, teismas pažymi, kad neabejotinų įrodymų, kad R. K. sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, nenustatyta. Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2012 m. sausio 27 d. 02.53 val. jam nustatytas 0,43 promilių girtumas. Tačiau iš paties R. K. ir liudytojos Ž. A. parodymų matyti, kad alkoholį R. K. vartojo jau antrą kartą atvykęs į eismo įvykio vietą, rašydamas paaiškinimą. Todėl teismas R. K. veiksmus iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoja į ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Kartu teismas pažymi, kad nėra pakankamai įrodymų, kurie teiktų pagrindą R. K. veiksmus papildomai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Iš aptartų įrodymų matyti, kad policijos pareigūnai, jau pirmąjį kartą atvykę į įvykio vietą pagal nukentėjusiojo iškvietimą, buvo surašę eismo įvykio vietos schemą, tarnybinį pranešimą ir kt. dokumentus. Prisistačius R. K., pareigūnai pakartotinai atvyko į eismo įvykio vietą ir paprašė pastarojo paaiškinimo. Rašydamas šį paaiškinimą R. K. išgėrė alkoholio. Tačiau eismo įvykio aplinkybės tuo metu buvo pilnai nustatytos, kaltininkas – R. K., taip pat buvo žinomas. Todėl pagrindo R. K. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nenustatyta.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis iš esmės pripažįsta pažeidimų faktines aplinkybes ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (neteistas, administracine tvarka baustas tik už smulkius KET pažeidimus, dirba (duomenys neskelbtini), darbe charakterizuojamas teigiamai) bei daro išvadą, jog R. K. skirtinos įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus pažeidimus, sankcijos minimumą atitinkančios baudos, o dalyje dėl papildomos nuobaudos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikytinos ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatos ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, specialiosios teisės atėmimas neskirtinas. Teismas šį sprendimą priima atsižvelgęs ir į nustatytą aplinkybę, kad R. K., nors ir pavėluotai, bet vis dėlto grįžo į eismo įvykio vietą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti 100 Lt baudą.

R. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje paskirti 3 000 Lt baudą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, R. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.