Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3–ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), įgijusi vidurinį išsilavinimą, našlė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su savo dviem vaikais gyvena vieno kambario, bendrabučio tipo bute. Santykiai su dukra pablogėjo po vyro mirties. Dukra pradėjo elgtis laisvai, negrįžti naktimis, dėl to tarp jų kyla žodiniai konfliktai ir nesutarimai. Su sūnumi santykiai buvo geri, juo rūpinosi, bendravo, buvo viskas gerai. Mėgsta tvarką ir moko vaikus, kad jie laikytųsi tvarkos. 2024 m. gegužės 31 d. buvo jos gimtadienis, neprisimena, ar tą dieną buvo svečių ir ar vartojo alkoholį. Nepamena, dėl ko su sūnumi E. S. kilo konfliktas, nesusilaikė ir sudavė sūnui, plekštelėjo nestipriai vieną kartą jam per ranką. Daugiau nieko sūnui nedarė, nenorėjo sukelti jam skausmo.

2025 m. vasario 10 d. alkoholio nevartojo, namuose buvo su vaikais. Dėl ko įvyko konfliktas su dukra V. S., nepamena. Kažko dukra galimai nepadarė, todėl ji paėmė puodelį su vandeniu ir apipylė dukrą. Nepamena, kaip metė puodelį į V. S.. Nenorėjo jos sužaloti. Dukra jai grasino, kad iškvies vaiko teisių specialistus. Po kelių dienų pas ją atvyko vaiko teisių atstovai, jie aiškinosi įvykių aplinkybes. V. S. ir E. S. išsikraustė iš namų gyventi į kitą vietą, su vaikais palaiko ryšį, bendrauja telefonu, jie ją aplanko. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (el. b. 1 t., 166–168 b. l., el. b. 2 t., 35–40, 51–54 b. l.).

Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu gyvena su broliu E. S.. Iki nagrinėjamų įvykių gyveno su mama vieno kambario bute. Mama visą savo gyvenimą tam tikrais laikotarpiais vartojo alkoholinius gėrimus, o po tėvo mirties – beveik kiekvieną dieną, be to tapo agresyvesnė, negražiai su ja ir broliu bendrauja, nelabai rūpinasi brolio reikalais. Jos ir brolio santykiai su mama nėra geri, mama nuolat šaukia, sunku su ja susikalbėti, nes E. S. niekada jos ir brolio nesiklauso. Su mama dažnai pykstasi. E. S. kontroliavo ją ir brolį, skaičiuodavo, kiek jie išnaudodavo elektros, vandens bute, kai gyveno kartu. Tiek ji, tiek brolis visada turėdavo atsiklausti mamos, ar gali pasiimti maisto iš šaldytuvo. Namuose nesijautė saugiai, psichologiškai buvo sunku. Mama agresyviai elgėsi ir su gyvūnais – mušdavo šunis ir katiną. 2025 m. vasario 10 d. susipyko su mama dėl to, kad mama suagresyvėjo, pradėjo ją įžeidinėti, vadino „valkata“, norėjo, kad ji išeitų iš namų, aplaistė ją vandeniu ir puodelį metė į jos dešinę koją, dėl ko ji pajautė fizinį skausmą, ant kojos kelio atsirado mėlynė. Po šio įvykio ji susirinko daiktus ir išėjo iš namų. Nori pažymėti, kad mama ne pirmą kartą smurtauja prieš ją ir brolį. Prieš porą mėnesių ji brolio paklausė, ar jis konfliktuoja su mama ir brolis jai pasakė, kad yra nufilmavęs vaizdo įrašą, kai 2024 m. gegužės 31 d. mama pradėjo šaukti ant šuns ir pastebėjusi, kad brolis ją filmuoja, trenkė ranka broliui į petį. Brolis E. S. jai sakė, kad jam skaudėjo. Išėjusi iš namų bijojo, kad mama negražiai elgsis su broliu, todėl apie smurtą pranešė vaiko teisių specialistams (el. b. 1 t., 34–37 b. l.).

Nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu gyvena su seserimi. Iki nagrinėjamų įvykių gyveno su mama ir seserimi vieno kambario bute. Mama dažnai vartoja alkoholinius gėrimus – degtinę, kokteilius. Su mama beveik nebendrauja, kol su ja gyveno, kentėjo nuo mamos emociškai: išgėrusi mama nuolat šaukdavo ant jo ir sesers. Mama fizinių bausmių netaikė, bet nuolat ant jo rėkdavo. Mama, būdama girta, kartais neduodavo valgyti. 2024 m. gegužės mėn., tiksliai datos nepamena, per mamos gimtadienį, svečiuose buvo kaimynė, kaimynės sūnus ir jo draugas, mama su jais vartojo alkoholį iki 1.00 val. nakties ir bandė išvesti šunį. Šuo buvo jaunas ir nusišlapino namuose. Mama jam liepė viską sutvarkyti, o jis mamai nieko neatsakė. Tada mama delnu jam sudavė vieną kartą per dešinės rankos plaštaką. Pajuto nedidelį skausmą, vertina 3 balais iš 10. Skausmas jautėsi tik tuo metu, žymės nebuvo, niekur nesikreipė dėl to. Taip pat mama, būdama neblaivi, pykosi su seserimi, apipylė seserį vandeniu ir keramikiniu puoduku sudavė jai per dešinį kelį vieną kartą. Matė, kaip sesuo verkė, po poros dienų matė ant V. S. kelio apie 6 cm dydžio mėlynę (el. b. 1 t., 130–135 b. l.).

Liudytojas L. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. vasario 12 d. buvo gautas pranešimas, kad E. S. neįsileidžia į namus, kuriuose gyvena brolis E. S.. Tikslinant įvykio aplinkybes, 2025 m. vasario 17 d. nuvyko nurodytu adresu, pasitiko E. S. ir nepilnametis E. S.. E. S. klausė, ar ji vartoja alkoholį, atsakė, kad nevartoja, kad su sūnumi sutaria gerai. Su kolege išėjo į laiptinę pasikalbėti su E. S. vaikais. E. S. atsakė, kad sekasi nelabai gerai, kad mama neseniai vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau yra išsimiegojusi, o butelius paslėpė pas kaimyną. E. S. papasakojo, kad mama elgiasi agresyviai, per jo gimtadienį prieš jį smurtavo: trenkė ranka. Taip pat E. S. nurodė, kad mama neleidžia jam naudotis šaldytuvu ir dušu, dėl to nesijaučia namuose saugus. Išgirdę iš E. S. apie galimai patirtą fizinį smurtą, iškvietė policijos pareigūnus bei greitosios pagalbos medikus. E. S. sesuo paaiškino, kad mama elgiasi neadekvačiai, nesikonsultuoja su psichologu, agresyviai bendrauja su ja ir broliu, netinkamai elgiasi su gyvūnais, kažkada bandė šokti per balkoną. Parodė mėlynę ant kojos ir paaiškino, kad mama jai trenkė puodeliu į koją. Sesuo išreiškė norą globoti brolį (el. b. 1 t., 20–26 b. l.).

Iš 2025 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytų duomenų matyti ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėti V. S. pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „959667207938204536“ matoma balkone sėdinti moteris. Fone girdima grojanti muzika, taip pat girdimos pavienės frazės: „ateičiau, būtų stalas suklotas ir [keiksmažodis] viskas suklota lova“, „ar tu girdėjai? Blet aš tave daužysiu, nachui, išlysk, daužysiu“. Iš moters balso girdisi, kad moteris yra galimai neblaivi. Tuo metu pasigirsta šuns cypimas ir iš balkono išbėga šuniukas. Vaizdo įraše matyti, kaip iš balkono išeina moteris, nueina už stalo ir sako: „[keiksmažodis] aš tave nudaužysiu“. Tuomet matyti, kaip moteris prieina prie filmuojančio asmens ir sušunka: „tu girdėjai ką aš tau sakiau, na...“. Įraše girdimas smūgio garsas, o vaizdas sudreba (el. b. 1 t., 89–95 b. l.).

Iš 2025 m. gegužės 22 d. daiktų apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas V. S. pateiktas telefonas „Iphone 11“, nustatyta, kad vaizdo įrašas pavadinimu „3825132381689250623.mp4“ darytas 2025 m. vasario 10 d., o vaizdo įrašas „959667207938204536.mp4“ - 2024 m. gegužės 31 d. Suradus telefone minėtą vaizdo įrašą, padaryta telefono ekrano nuotrauka, kurioje yra vaizdo įrašo darymo data ir laikas – 2024 m. gegužės 31 d. 21.59 val. (el. b. 1 t., 187–196 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji E. S. pripažino smurtavusi prieš savo vaikus – sūnų E. S. ir dukrą V. S. ir sukėlusi jiems fizinį skausmą, gailėjosi dėl tokio savo elgesio. E. S. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiųjų E. S. ir V. S. išsamūs ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad dėl motinos E. S. neteisėtų veiksmų jie pajuto fizinį skausmą, liudytojo L. D. nurodytos aplinkybės ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. kitų objektų apžiūros protokolo ir daiktų apžiūros protokolo duomenys.

Teismas nustatė ir pripažįsta, kad E. S. bylai aktualiu laiku ir vietoje, tyčia vieną kartą delnu sudavė sūnui E. S. į dešinę ranką, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be to, E. S. bylai aktualiu laiku ir vietoje žodinio konflikto su dukra V. S. metu tyčia metė keramikinį puodelį į dukros V. S. dešinę koją, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Įvertinus tai, kad E. S. 2024 m. gegužės 31 d. sukėlė fizinį skausmą savo sūnui, o 2025 m. vasario 10 d. sukėlė fizinį skausmą savo dukrai, teismas pripažįsta, kad E. S. nusikalstama veika kiekvienu atveju teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės

Kaltinamoji prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 2 t., 69–70 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji E. S. ir V. S. 2025 m. liepos 14 d. raštu buvo informuoti dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų neišreiškė, civilinių ieškinių nepareiškė (el. b. 2 t., 71–72 b. l.).

Skirdamas bausmę E. S., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį: padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Praeityje E. S. teista nebuvo (el. b. 1 t., 88, 101–102 b. l.), per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine bausta du kartus, abu kartus už nusižengimus, susijusius su vaikais ir šeima, paskirtos piniginės baudos nėra sumokėjusi (el. b. 2 t., 12–17 b. l.). E. S. yra našlė, dirbanti ir gaunanti nuolatines pajamas, ikiteisminio tyrimo metu teigė turinti sveikatos problemų. Byloje nėra duomenų apie E. S. gydymąsi Priklausomybės ligų centre ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti E. S. paskyrus nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą ir prokurorės prašomos trukmės laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, bet paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigojimus ir draudimą, kurie padėtų pasiekti laisvės apribojimo bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad E. S. padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas – bausmės tarpusavyje bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimi, t. y. jas visiškai sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Kadangi E. S. prisipažįsta padariusi nusikalstamas veikas, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jai paskirtos galutinės bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriamas kartu su bausme.

Siekiant keisti kaltinamosios elgesį bei įgyvendinti laisvės apribojimo bausmės paskirtį, E. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Teismas pažymi, kad BK 72² straipsnyje nustatyta, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, E. S. įpareigotina baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., 172–175 b. l.) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

Civilinių ieškinių nukentėjusieji nepareiškė.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gegužės 31 d. epizodas), ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. vasario 10 d. epizodas), ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir E. S. skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laivės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti E. S. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždrausti E. S. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šį įpareigojimą ji turi įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti E. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba Vilniuje (Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. Nr. +370 672 94 080, +370 672 88 430, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios;

3) teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.