- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-27
- Bylos Nr.
- 2A-663-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Andžej Maciejevski (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- R. M., Rūta Miškinienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos dujos“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos dujos“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 1119, 22 Lt skolą už sunaudotas gamtines dujas bei sumokėtą 64,00 Lt žyminį mokestį. Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2001-10-02 sudarė Gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo sutartį Nr.659292, kurios pagrindu tiekė atsakovei dujas. Su atsakove 2007-01-11 sudaryta nauja Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios, kaip teigia atsakovė, ji nepasirašė. Tačiau šios naujos sutarties teisėtumo atsakovė neginčijo, o nuo sutarties sudarymo dienos mokėjo naudodama naują sutarties/vartotojo numerį. Šią sutartį pripažinus niekine, lieka galioti 2001-10-02 Gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo sutartis Nr.659292. Atsakovė nesumokėjo 1119,22 Lt už suvartotas gamtines dujas pagal skaitiklio rodmenis, kuriuos atsakovė pati deklaravo 2008-02-13. Vartotojas privalo laiku ir teisingai pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotą dujų kiekį bei kas mėnesį mokėti už suvartotas dujas. Atsakovė už suvartotas gamtines dujas ir suteiktas paslaugas mokėjo nereguliariai. Atsakovei taikoma dvinarė gamtinių dujų kaina. Nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 už vieną suvartotą gamtinių dujų kubinį metrą reikėjo mokėti 0,76 Lt, nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 už vieną suvartotą gamtinių dujų kubinį metrą reikėjo mokėti 1,26 Lt. Pastovioji dujų kainos dalis nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 sudarė 12,00 Lt kas mėnesį, o nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 sudarė 14,00 Lt kas mėnesį. Atsakovė 2008-02-13 už dujas mokėjo kainomis, kurios galiojo iki 2007-12-31, todėl susidarė skola. Skola už gamtines dujas paskaičiuota pagal mokėjimo momentu galiojusias gamtinių dujų kainas ir įvertinus visus atsakovės mokėjimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Rūta Miškinienė ieškovo ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, jog atsakovė yra skolinga ieškovui. Tam, kad sutartis galiotų, ji turi turėti būtinus sutarties elementus. Ieškovo sutartys, kuriose nėra nurodyta jų kaina, yra negaliojančios. Ieškovas siekia, kad atsakovė už 2007 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais suvartotas dujas apmokėtų žymiai didesne 2008 m. kaina. Toks ieškovo reikalavimas yra neteisingas ir nesąžiningas. Atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi už suvartotas dujas jų suvartojimo momentu galiojančiomis kainomis. Atsakovė Rūta Miškinienė priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia atsakovei už akių sudarytą 2007-01-11 Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.11507275. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad ieškovas 2007 m. sausio mėnesį nutraukė anksčiau sudarytą dujų tiekimo sutartį atsakovei už akių, atsakovei už akių sudarydamas dujų tiekimo sutartį ieškovui naudingomis sąlygomis su nežinomu asmeniu. Tokia sutartis nesukelia atsakovei jokių prievolių ieškovui. Sutartį atsakovė pamatė tik teisme.
Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, kad atsakovės reikalavimas nepagrįstas ir neteisėtas. Nuo 2007-01-01 keitėsi atsiskaitymų už gamtines dujas tvarka, kadangi atsiskaitymams už gamtines dujas buvo įvestos atskiros mokėjimų knygelės. Keitėsi abonentų atsiskaitymo knygelių numeriai ir tuo pačiu, įteikiant naujas atsiskaitymų knygeles gamtinių dujų vartotojams, buvo sudaromos naujos gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartys. Gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo sutartis, sudaryta 2001-10-02, nebuvo nutraukta, nauja sutartis pakeitė seniau galiojusią sutartį. Ieškovo inspektorė 2007-01-11 lankėsi atsakovės namuose, sudarė naują gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį bei paliko naują atsiskaitymo už gamtines dujas knygelę. Ieškovas neatmeta galimybės, kad neradus atsakovės namuose, gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta su vienu iš atsakovės šeimos nariu. Nuo sutarties sudarymo atsakovė už dujas mokėjo naudodama naują sutarties/vartotojo numerį. Šis faktas patvirtina, kad atsakovė klaidina teismą, nurodydama, jog sutartį pamatė tik bylą nagrinėjant teisme. Yra pakankamas pagrindas sutartį laikyti galiojančia, jei atsakovė sutartį prašo pripažinti negaliojančia kaip nuginčijamą sandorį. Priešingu atveju, sutartį pripažinus niekine, lieka galioti neterminuota 2001-10-02 Gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo sutartis. Nesant galiojančios sutarties, atsakovei atsiranda prievolė mokėti už gamtines dujas pagal jų suvartojimą. Prašė priešieškinio netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino, pripažino ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ir atsakovės R. M. rašytinę Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.11507275, sudarytą 2007 m. sausio 11 d., niekine ir negaliojančia, priteisė ieškovui iš atsakovės 1119,22 Lt skolą už sunaudotas gamtines dujas ir 64,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisti atsakovei iš ieškovo 130,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovo 17,95 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, iš atsakovės 16,95 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami nustatyti, kad 2007-01-11 ieškovo darbuotoja lankėsi atsakovės bute Šv.Stepono g. 34-3, Vilniuje, įteikdama naują atsiskaitymo už dujas knygelę Nr.11507275. Nuo 2007 m. kovo mėnesio atsakovė už suvartotas gamtines dujas atsiskaitė naudodamasi atsiskaitymo už gamtines dujas knygele Nr.11507275. Teismo vertinimu nėra pagrindo laikyti neatitinkančia tikrovės aplinkybę, kad nurodyto 2007-01-11 apsilankymo metu buvo palikta Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis Nr.11507275. Teismas pažymėjo, kad atsakovei nurodžius, kad ji nepasirašė 2007-01-11 sutartyje, ieškovas pripažino, kad 2007-01-11 Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartyje ir Knygelių įteikimo ir sutarčių pasirašymo žiniaraštyje už ieškovę pasirašė kuris nors iš atsakovės šeimos narių. Teismas nurodė, kad atsakovės ginčijama 2007-01-11 Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis 11507275 yra paprastos rašytinės formos. Rašytinės formos sutartis turi būti pasirašyta ją sudariusių asmenų (CK 1.76 str.). Jeigu asmuo pats negali pasirašyti sutarties, jo pavedimu, įformintu nustatyta tvarka, sutartį gali pasirašyti kitas asmuo. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės pavedimą kitam asmeniui pasirašyti už ją sutartį. Teismas nurodė, kad atsakovė R.Miškinienė nepasirašė 2007-01-11 Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties, todėl ši rašytinė sutartis negali būti laikoma sudaryta, nes nėra pasirašyta sutarties šalies. Į bylą pateikta rašytinė šalių 2007-01-11 Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis Nr.11507275 yra niekinė, nes šalys rašytinės sutarties 2007-01-11 nesudarė. Teismas nurodė, kad ieškovas tiekė atsakovei gamtines dujas, o atsakovė naudojosi buityje gamtinėmis dujomis, apmokėdama sunaudotas dujas. Tokie šalių veiksmai yra pakankami konstatuoti šalių sutartinius gamtinių dujų pirkimo-pardavimo santykius, nes rašytinės gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymas nepaneigia šalių sutartinių santykių dėl gamtinių dujų pirkimo-pardavimo. Toks sandoris gali būti sudarytas ir konkliudentiniais veiksmais ( CK 1.71 str., 6.383 str. – 6.391 str.). Be to, įstatymas nenustato privalomos rašytinės formos gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties formai, todėl ieškovas pagrįstai ir teisėtai reikalavimą atsakovei reiškia, remdamasis šalių sutartiniais santykiais, sutarčių teise. Teismas nurodė, kad už faktiškai suvartotas dujas turi būti mokama pagal sunaudotų dujų kiekio matavimo prietaisų (skaitiklių) rodmenis. Už suvartotas gamtines dujas mokama teisės aktų nustatyta tvarka nustatytomis dujų kainomis, kurios skelbiamos viešai. Teismas pažymėjo, kad vartotojas, naudojantis dujas, privalo vadovautis ne tik su dujų tiekėju sutaryta sutartimi, bet taip pat Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėmis, įpareigojančiomis buitinį vartotoją kas mėnesį atsiskaityti už suvartotas dujas, nurodant suvartotų dujų kiekį ir kainą. Už suvartotas dujas apmokama mokėjimo dieną galiojančiomis kainomis. Ginčas tarp šalių dėl suvartotų dujų apmokėjimo iš esmės kilo dėl to, kad atsakovė jos 2008-02-13 deklaruotą sunaudotų dujų kiekį (1691 kb.m., iki skaitiklio rodmenų 47931 ) apmokėjo kaina, galiojusia iki 2007-12-31 (0,76 Lt už vieną suvartotą gamtinių dujų kubinį metrą). Nuo 2008-01-01 už sunaudotas gamtines dujas turėjo būti mokama po 1,26 Lt už vieną suvartotą gamtinių dujų kubinį metrą, pastovioji kainų dalis nuo 2008-01-01 sudarė 14,00 Lt. Atsakovė 2008 m. vasario mėnesį deklaravo 2007 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais sunaudotų gamtinių dujų kiekį iki skaitiklio rodmenų 47931. 2007 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais sunaudotos, bet atsakovės faktiškai tik 2008-02-13 deklaruotos gamtinės dujos turėjo būti apmokėtos 2008-02-13 galiojusiomis kainomis – po 1,26 Lt už vieną kubinį metrą, fiksuota kainos dalis – 14,00 Lt. Atsakovei nepateikus pagrįstų prieštaravimų dėl ieškovo pateikto įsiskolinimo paskaičiavimo, teismas sprendė, kad iš atsakovės priteistina 1119,22 Lt skola už sunaudotas gamtines dujas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R.Miškinienė prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nesutinka su teismo išvada, kad pavėluotai atsiskaitant už 2007 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais sunaudotas dujas reikia sumokėti 2008 metais nustatytą kainą, o ne 2007 metais galiojusią kainą. Nurodė, kad teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad 2007-01-11 dujų tiekimo sutartis yra niekinė, o privalėjo laikydamasi LR CK normų šią sutartį pripažinti suklastotą ir nuginčytą. Mano, kad teismas priimdamas 2009-11-10 sprendimą pažeidė visą eilę materialinės teisės normų, dėl ko iš esmės neteisingai išsprendė bylą, pažeidė atsakovės procesines teises, taip pat kelia pavojų viešam interesui. Nurodė, kad ieškovas tinkamai neatliko savo pareigų, slėpė informaciją, klastojo teisines pareigas turinčius sukelti dokumentus, vengė bendradarbiauti, kooperuotis, siekti kuo geresnio ir ekonomiškesnio sutarties vykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos dujos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą skundžiamoje dalyje palikti galioti. Nurodė, kad 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 4-89 Lietuvos Respublikos Ūkio ministras patvirtino standartinių gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašą. Šiame apraše įtvirtintos atsikaitymo sąlygos yra tokios pat, kaip ir AB „Lietuvos dujos“ naujose gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartyse. Aprašo 25 punkte numatyta, kad už suvartotas, bet laiku nustatytu terminu neapmokėtas dujas, vartotojas moka mokėjimo dieną galiojančiomis dujų kainomis. Atsakovė vėlavo atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir 2008-02-13 mokėjimas turėtų būti vertinamas kaip pavėluotas atsiskaitymas ir skaičiuojamas mokėjimo dieną galiojusiomis kainomis. Atsakovės skola už suvartotas gamtines dujas suskaičiuota pagal mokėjimo momentu galiojusias gamtinių dujų kainas ir įvertinus visus atsakovės mokėjimus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tiek 2001-10-02 Gamtinių dujų prikimo-pardavimo sutartyje Nr. 659292 (7puntas), tiek naujojoje 2007-01-11 Gamtinių dujų prikimo-pardavimo sutartyje Nr.11507275 (8 puntas) nustatyta, kad už suvartotus, bet laiku neapmokėtus dujų kiekius vartotojas moka mokėjimo dieną galiojančiomis dujų kainomis. Taigi, keitėsi tik atsiskaitymo būdas, o pati atsiskaitymo tvarka išliko ta pati. Šiuo pagrindu ir atsirado atsakovei skola už gamtines dujas, kurios ji nepripažįsta. Pažymėjo, kad gamtinių dujų kaina nėra nustatoma vienašališkai AB „Lietuvos dujos“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad 2007-01-11 gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties (b.l.5-6, 71-72) atsakovė nepasirašė, todėl šią sutartį pripažino niekine ir negaliojančia (LR CK 1.76 str.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje neapskųstas, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šios sutarties tiek, kiek tai reikšminga nagrinėjant šalis siejančius teisinius santykius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai 2007-01-11 sutartį laikė niekine, esminės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, apeliantė šioje dalyje neprašo teismo sprendimo panaikinti, sutartis buvo pripažinta negaliojančia ir negali būti taikoma šalių tarpusavio teisiniams santykiams. Teismas nenustatė sutarties klastojimo fakto, kita vertus tai neturėtų reikšmės nagrinėjamam ginčui, nes tai yra kitos baudžiamąja tvarka nagrinėtinos bylos dalykas. Taigi, pripažinus minėtą sutartį negaliojančia, ji negalioja nuo jos sudarymo dienos (LR CK 1.95 str.), t.y. laikoma nesudaryta. Atitinkamai negalioja ir minėtos sutarties VII dalies 25 p., numatantis, kad įsigaliojus šiai sutarčiai, netenka galios ankstesnė sutartis. Šalys į bylą nepateikė įrodymų, kad anksčiau sudaryta 2001-10-02 sutartis ginčo laikotarpiu būtų buvusi nutraukta tarp šalių įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas ir atsakovė 2001-10-02 buvo sudarę gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo sutartį Nr.659292 (b.l.35), ši sutartis dėl aukščiau nurodytų motyvų galiojo šalims ginčo laikotarpiu, t.y. laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-02-13. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad panaikinus 2007-01-11 sutartį, negalioja ir 2001-10-02 sutartis. Be to, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčo laikotarpiu ieškovas tiekė atsakovei gamtines dujas, o atsakovė jas vartojo ir, nors nereguliariai, atsiskaitydavo už jas, atsakovės įrenginiai buvo prijungti prie ieškovo gamtinių dujų tiekimo tinklų. Todėl, net nebuvus sudarytos 2001-10-02 sutarties, šalis bet kuriuo atveju siejo sutartiniai gamtinių dujų tiekimo santykiai (LR CK 6.383 str., 6.384 str. 1 d.). Pagal LR CK 6.385 str. 4 d. energijos kaina (tarifai), o nagrinėjamu atveju, gamtinių dujų kaina, nustatoma įstatymų nustatyta tvarka, o pagal LR CK 6.388 str. 2 d. atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita.
Pagal tarp šalių sudarytos 2001-10-02 gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo sutarties 5 p. atsakovė įsipareigojo už suvartotas dujas su ieškovu atsiskaityti Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos patvirtintomis kainomis, atsiskaitydama pagal atsiskaitymo knygelę. Pagal minėtos sutarties 7 p. atsakovė įsipareigojo už suvartotus, bet laiku neapmokėtus dujų kiekius, mokėti mokėjimo dieną galiojančiomis kainomis. Pagal sutarties 4.1 p. atsakovė įsipareigojo laiku atsiskaityti su ieškovu už tiekiamas gamtines dujas pagal LR Vyriausybės nutarimais nustatytus terminus ir tvarką. Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo už atsakovės suvartotas dujas laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-02-13, todėl ginčui turi būti taikomi tuo metu galiojusieji teisės aktai, t.y. turi būti taikomos LR ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr.43 patvirtintos „Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės“ (toliau tekste – Taisyklės) (nuo 2006-07-01 galiojusi redakcija).Pagal Taisyklių 151-152 p., 154 p. atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškovu pagal atsiskaitymo knygelę kas mėnesį už suvartotas dujas, apmokėdama už per mėnesį suvartotas dujas iki kito mėnesio 20 dienos. Taigi, iš minėtų Taisyklių ir 2001-10-02 sutarties sąlygų matyti, kad atsakovė ginčo laikotarpiu privalėjo deklaruoti kas mėnesį už mėnesį suvartotų dujų kiekį ir apmokėti už jas iki kito mėnesio 20 dienos, o už laiku neapmokėtą dujų kiekį turi mokėti mokėjimo dieną galiojančiomis kainomis. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas vienašališkai pakeitė dujų kainą. Gamtinių dujų kainą nustato valstybės įgaliota institucija, o ne ieškovas, ir ši kaina galioja tiek ieškovui, tiek atsakovei (LR CK 6.385 str. 4 d., 2001-10-02 sutarties 5 p.). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė 2007-10-02 deklaravo suvartotą dujų kiekį (46240 m³ ), o po to deklaravo tik 2008-02-13, nurodydama 1691 m³ dujų suvartojimą (iki 47931 m³ pagal skaitiklio parodymus), vėliau deklaravo 2008-03-14 (b.l.73-74). Atsakovė šių faktų neginčija. Atsakovė nurodo, kad šį dujų kiekį suvartojo 2007 m. lapkričio-gruodžio mėn., todėl turi mokėti pagal 2007 m. galiojusias dujų kainas. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus atmeta. Atsakovė pažeidė aukščiau minėtą atsiskaitymo už suvartotas dujas tvarką, nustatytais terminais nedeklaravo suvartojo dujų kiekio už 2007 m. lapkričio ir gruodžio mėn. ir jų neapmokėjo. Nors atsakovė nurodo, kad visą šį dujų kiekį suvartojo 2007 m. lapkričio-gruodžio mėn., tačiau byloje nėra galimybės patikrinti šio fakto, nes duomenis atsakovė deklaravo tik 2008-02-13, t.y. praėjus beveik pusantro mėnesio po 2007 m. pabaigos. Atsakovė neįrodė, kad visą šį kiekį suvartojo jos minėtu laikotarpiu. Būtent šiuo tikslu, kadangi neįmanoma patikrinti kada iš tikrųjų suvartotas dujų kiekis, ir buvo 2001-10-02 sutartyje nustatyta sąlyga, jog atsakovė už suvartotus ir laiku neapmokėtus dujų kiekius turi mokėti mokėjimo dieną galiojančiomis dujų kainomis. Teisėjų kolegija pripažįsta visuotinai žinomu faktu, atsižvelgdama į Lietuvoje egzistuojančią praktiką, kad atsakovei buvo žinoma apie tai, kad nuo 2008 m. keisis dujų kaina, nes Lietuvoje paprastai vartotojai iš anksto informuojami per masinės informacijos priemones apie energijos šaltinių kainų pasikeitimą. Taigi, būdama apdairi ir vidutiniškai rūpestinga, ji turėjo galimybę ir privalėjo už 2007 m. lapkričio-gruodžio mėnesius atsiskaityti iki 2008-01-20. Be to, jai buvo žinoma 2001-10-02 sutartyje, kurią ji pasirašė ir apie kurią ji žinojo (nes apie 2007-01-11 sutartį jai nebuvo žinoma), nustatyta atsiskaitymo tvarka. Atsakovė pažeidė sutartimi bei Taisyklėmis jai nustatytas pareigas, suvartotą dujų kiekį deklaravo 2008-02-13, todėl turi mokėti ieškovui 2008 m. galiojusiomis dujų kainomis, t.y. 1,26 Lt už 1 m³ dujų bei pastovią dujų kainos dalį -14 Lt. Atsakovė už suvartotą 1691 m³ dujų kiekį sumokėjo ieškovui 1003,96 Lt, nors turėjo sumokėti 2130,66 Lt, t.y. neapmokėjo 1126,70 Lt kainos dalies. Ieškovas, paskaičiuodamas atsakovės skolą, atsižvelgė į jos atliktą permoką už pastoviąją dujų kainos dalį. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovas tinkamai įvertino atsakovė suvartotą dujų kiekį bei visus jos atliktus mokėjimus, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 1119,22 Lt skolą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ir po ginčo laikotarpio LR ūkio ministro 2008-03-12 įsakymu Nr.4-89 patvirtinto Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo 22 p., 25 p. numato tokias pačias atsiskaitymo su gamtinių dujų tiekėju sąlygas.
Sutarties 3.7 p. ieškovas įsipareigojo atlikti periodinę skaitiklio patikrą, tačiau ši pareiga reiškia ne kiekvieną mėnesį atsakovės skaitiklio parodymų patikrinimą, o tam tikrais laiko tarpais tikrinti, ar skaitiklis tinkamai veikia, ar jo parodymai sutampa su atsakovės deklaruojamais skaitiklio parodymais, ar plombos nepažeistos (Taisyklių 116 p., 166 p.). Ši ieškovo pareiga nepaneigia atsakovės pareigos tinkamai, norminių aktų nustatytais terminais, t.y. kiekvieną mėnesį, deklaruoti kiekvieną mėnesį suvartotą dujų kiekį ir atsiskaityti už jas. Atsakovės argumentai dėl dujų tiekimo nutraukimo jai ir tiekimo atnaujinimo nesusiję su nagrinėjamu ginču, todėl teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atmetami.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, valstybei iš jos priteistina 5,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. M. 5,70 Lt (penkis litus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.