- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- e1-1153-834/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29827-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Šalčininkų) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išssilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, teistas 2017 m. kovo 24 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, 2017 m. lapkričio 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro atlikus bausmę.
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2023 m. rugpjūčio 8 d., apie 14.45 val., savo gyvenamojo namo virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – dukrą V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., t. y. tarp jų kilusio buitinio konflikto metu, tyčia, kaire ranka sugriebė ir tempė pastarajai už plaukų, tokiu būdu tyčia sukėlė nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. S. paaiškino, kad jis gyvena jam priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su žmona M. S. ir jų dukromis V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m.. 2023 m. rugpjūčio 8 d. jam buvo išeiginė, todėl namuose vartojo alų, išgėrė apie 3 skardines alaus. Apie 14:45 val. jis užėjo į namo virtuvę, kurioje buvo žmona su dukra V., norėjo su dukra pasikalbėti, paraginti dukrą susirasti darbą, dėl ko ir įvyko konfliktas. Konflikto metu dukra V. atsistojo nuo kėdės ir turėdama šakutę rankoje pradėjo ja mojuoti. Jis, neištvėręs tokio nepagarbaus elgesio, atėmė iš V. šakutę ir su ranka paėmė jai už sprando, gal kažkiek ir suspaudė per stipriai. Ji pradėjo šaukti, po to jį atstūmė žmona ir atsistojo tarp jų, o jis, supykęs, ranka sugriebė dukrą V. už plaukų. Viskas vyko labai greitai, dukra ištrūko ir kartu su jo žmona jos užsidarė kambaryje. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi, tikrai pasikarščiavo konflikto metu. Gailisi dėl tokių savo veiksmų, nuoširdžiai gailisi, jį tiesiog įskaudino V. žodžiai, pasirodo, ji jo visiškai nevertina, todėl, sukilus emocijoms, taip ir atsitiko. Sutinka, kad jo veiksmai nėra teisėti, gailisi dėl padaryto, daugiau taip pažada nesielgti, dukros atsiprašė, sutinka atsakyti pagal įstatymą, sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 50–52, 86–89).
Be kaltinamojo V. S. prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.
Iš byloje esančio 2023 m. rugpjūčio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo prookolo matyti, kad pareiškėja V. S. nurodo, jog 2023 m. rugpjūčio 8 d. 14:45 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, jos tėvas V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., būdamas neblaivus, sukėlė konfliktą, kurio metu smaugė ją bei tampė už plaukų. Dėl tokių tėvo veiksmų patyrė fizinį skausmą. Papasakojusi visa, kas pareiškėjai gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, ji parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. 14:45 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Namuose buvo motina M. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir tėvas V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris visą dieną gėrė alų. Jiems būnant virtuvėje, tėvas pradėjo žodinį konfliktą dėl to, kad ji šiuo metu nedirba, o, jo manymu, jis juos visus išlaiko, nors ji pinigų neprašo. Jai atsakius, kad iš jo jai nieko nereikia ir jis nieko neišlaiko, jis suagresyvėjo ir abejomis rankomis sugriebė ją už kaklo. Tada motina ją užstojo, nustūmė jį nuo jos. Ji atsistojo nuo kėdės prie sienos turėdama šakutę rankoje, nes tuo metu jos pietavo. Tėvas pamatęs šakutę jos rankoje, vėl priėjo prie jos ir vėl sugriebė už kaklo, motina jį atstūmė ir atsistojo tarp jų, tada jis su ranka sugriebė jai už plaukų. Ištrūkus, ji su motina užsidarė kambaryje ir pranešė 112. Tėvas bandė patekti į kambarį bet jam nepavyko. Be to, šiame protokole užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas vieno aukšto mūrinis gyvenamasis namas, rudo fasado. Įėjus į namą patenkama į koridorių. Namas 4 kambarių. Iš koridoriaus tiesiai patenkama į virtuvę. Tiesiai matomas stalas su kėdėmis ir televizoriumi. Prie stalo ant grindų ir ant stalo matomas išbertas cukrus. Kairėje pusėje nuo stalo matomi virtuvės baldai. Kituose kambariuose tvarka (el. b. l. 8–12).
2023 m. rugpjūčio 18 d. apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji V. S. parodė, kad V. S. yra jos tėvas, kartu gyveno tėvams priklausančiose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuose namuose gyvena keturiese, ji, motina M. S., tėvas V. S. ir jos jaunesnioji sesuo V. S. (įvykio metu, kai vyko konfliktas sesers V. nebuvo namuose, ji buvo darbe, todėl įvykio nematė ir paliudyti nieko negali). Su tėvu jų nesieja jokie santykiai ir iki įvykio jie nebendravo, jos tėvas yra tylus, nekalbus, tik kai išgeria alkoholio yra agresyvus, alkoholį paskutiniu metu tėvas pradėjo vartoti dažniau, todėl ir atsitiko šis konfliktas tarp jų, t. y. 2023 m. rugpjūčio 8 d., ji, mama ir tėvas buvo namuose. Apie 14.45 val., ji su mama buvo virtuvėje, gėrė kavą ir valgė. Tuo metu tėvas jau buvo neblaivus, nes gėrė trečią dieną iš eilės. Iš pradžių ji sėdėjo su mama ir kalbėjosi, tėvas tik klausėsi jų pokalbio, po kurio laiko, kai tik ji su mama užtilo, pradėjo kalbėti tėvas, pradėjo agresyviai nusiteikęs kalbėti apie tai, kas jam nepatinka, vienu metu jai nusibodo klausytis, ką jis šneka ir ji jam atsakė (neprisimena ką), bet tas tėvui labai nepatiko, todėl jis nieko nelaukdamas, o ji nesitikėdama tokių jo veiksmų, jai sėdint prie stalo, jis jai griebė už kaklo abejomis rankomis, jos nesmaugė, tačiau ji labai išsigando. Tai pamačiusi mama stojo tarp jų ir tėvas ją paleido. Ji išsigandusi ir nesitikėdama tokių tėvo veiksmų, atsistojo nuo kėdės ir pasiėmė šakutę nuo stalo (kaip minėjo ji tuo metu valgė, pasakė tėvui, kad jos neliestų), o tai, matyt, dar labiau įsiutino tėvą, nors ji ta šakute nemojavo, tėvui negrasino, tiesiog pasiėmė ją į rankas. Jai atsistojus su ta šakute rankose, tėvas pribėgo prie jos ir vėl stvėrė ją už kaklo abejomis rankomis ir prispaudė ją prie sienos, tačiau tėvas jos nesmaugė, o tiesiog prispaudė, tie prispaudimai, paėmimas už kaklo fizinio skausmo jai nesukėlė, ji labiau išsigando tokių agresyvių tėvo veiksmų. Kai ją suėmė už kaklo jau stovinčią, ji šakutę padėjo ant stalo, o tarp jų stojo vėl mama ir bandė atitraukti tėvą nuo jos, atitraukiant nuo jos tėvą, tėvas jos kaklą paleido, tačiau stvėrė jai už plaukų ir pradėjo tempti už jų, šis jo veiksmas jau buvo skaudus, ir būtent šis tėvo veiksmas, t.y. tempimas už plaukų, jai sukėlė fizinį skausmą. Atitraukti tėvą nuo jos plaukų jai padėjo mama, ši pradėjo atitraukinėti jo rankas nuo jos plaukų ir tik tada tėvas ją paleido ir ji nubėgo į savo kambarį. Motina bėgo su ja kartu, kambaryje jos užsidarė ir ten ji iškvietė policiją. Po to karto ji su mama išvažiavo gyventi atskirai nuo tėvo, tėvas iki šiol jos neatsiprašė ir su jomis nesikalbėjo. Ji pretenzijų tėvui turi, neketina su juo taikytis, tegu jis atsako pagal įstatymą kaip priklauso, bus gera jam pamoka kaip nedera elgtis. Toks įvykis tarp jų su tėvu, kad jis naudotų fizinę jėgą prieš ją, yra pirmas kartas, žodžiu barėsi ir anksčiau. Civilinio ieškinio ji tėvui neteiks, nieko jai iš tėvo nereikia. Greitoji medicinos pagalba atvažiavusi į įvykio vietą nebuvo, pagal išduotą užduotį vykti atlikti med. ekspertizės ji nevažiavo, pas šeimos gydytoją ji nesikreipė. Nori patikslinti, kad skaudėjo jai tik, kai tėvas tempė ją už plaukų, tik nuo šio jo veiksmo ji patyrė fizinį skausmą, nuo suėmimo už kaklo jai neskaudėjo, ji labiau išsigando, tėvas jos nesmaugė ir nespaudė jai kaklo, tiesiog apglėbė abejomis rankomis. Daugiau neturi ko parodyti. (el. b. l. 71–73).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja M. S. parodė, kad V. S. yra jos vyras, santuokoje yra 23 metus. Augina dvi pilnametes dukras V. S. ir V. S.. Kartu gyveno jiems priklausančiose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. V. yra lėto būdo, nekalbus, tačiau tik ne tada, kai išgeria alkoholio, kai tik pavartoja alkoholio tada ir prasideda, tada jis ieško prie ko prikibti, iškelti konfliktą, taip atsitiko ir 2023 m. rugpjūčio 8 d.. Tą dieną per pietus ji su dukra V. (V. tą dieną buvo darbe) sėdėjo namo virtuvėje, gėrė kavą ir valgė, kalbėjosi tarpusavyje, tuo metu V. irgi buvo virtuvėje, jis buvo išgėręs, bet į jų pokalbį jis nelindo, tiesiog klausėsi apie ką jos kalba. Vienu metu kai jos nustojo kalbėti tarpusavyje su dukra V. pradėjo kalbėti, sakyti, kad jis jas visas čia išlaiko, su tais žodžiais V. pasakė: „Kada tu paskutinį kartą davei mums pinigų?“ Na ir su tais V. žodžiais V. pasidarė agresyvus ir puolė V., kuri tuo metu sėdėjo už stalo ir valgė. V. suėmė V. už kaklo, ji, pamačiusi tokius V. veiksmus, nustūmė V. nuo V. ir jis šią paleido. Po to V. atsistojo nuo kėdės ir paėmė į rankas šakutę, pamatęs šakutę, V. vėl puolė dukrą V., tik tada jau stovinčią V. ir vėl šiai griebė už kaklo ir prispaudė prie sienos. Ji vėl priėjo prie jų, stojo tarp jų ir atstūmė V.. Kaip tik tuo metu V. paleido V. ir viena ranka stvėrė V. už plaukų ir pradėjo šiai tempti už jų. Ji, stovėdama tarp jų, paėmė V. ranką ir bandė ją atitraukti nuo V. plaukų ir jai pavyko tai padaryti. Ji atitraukė jo ranką nuo plaukų ir V. nubėgo į savo kambarį, ji pradėjo bėgti paskui šią į kambarį, kur atbėgusios jos užsidarė ir V. iš karto pradėjo kviesti policiją. V. dar bandė patekti į kambarį, kai jos buvo jame, tačiau jam patekti pas jas nepavyko. Dukra jai skundėsi, kad jai skaudėjo, kai V. ją tempė už plaukų. V. V. nesmaugė suėmęs už kaklo, jis tiesiog griebė staigiai jai už kaklo ir tiek, o už plaukų tempė visa jėga. Jokių sugriebimo, spaudimo, paraudonavimo žymių ant V. kaklo nebuvo, todėl į medikus V. nesikreipė, atvykusi greitoji nebuvo (el. b. l. 79–81).
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2023 m. rugpjūčio 8 d., apie 14.45 val., savo gyvenamojo namo virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – dukrą V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., t. y. tarp jų kilusio buitinio konflikto metu, tyčia, kaire ranka sugriebė ir tempė pastarajai už plaukų, tokiu būdu tyčia sukėlė nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, kita rašytine medžiaga. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami V. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
IV. Bausmės inidividualizavimas
Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam V. S. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 6 mėnesių be intensyvios priežiūros. BK 65 straipsniu ir BK 66 straipsniu, į V. S. bausmę įskaityti išbūtą laiką laikiname sulaikyme nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. 16.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. 15.12 val. (vieną parą), prilyginant vieną sulaikymo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms. Taikant BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei BK 72² straipsnį, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą du mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.
Kaltinamasis V. S. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi, dydžiu, baudžiamojo poveikio priemone. (el. b. l. 94).
V. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. A. Lietuvos Respublikoje teistas, tačiau teistumas išnykęs (el. b. l. 32–35), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (el. b. l. 39–40), dirbantis, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą, nėra.
Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesių be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir Tai reiškia, kad skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, nusikalstama veika buvo padarytas namuose, intensyvios priežiūros paskyrimas – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis būtų neproporcinga priemonė. Pažymėtina, kad paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (LAT 2023-03-21 nutartis Nr.2K-97-697/2023. Todėl intensyvi priežiūra neskirtina.
V. S. 2023 m. rugpjūčio 3 d. 15.00 val. buvo sulaikytas nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. 16.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. 15.12 val. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi laikino sulaikymo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Skirtina bausmė yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas
Vadovaudamasis BK 72² straipsniu teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis V. S. smurtavo prieš savo dukrą, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė nebe pirmą kartą. Todėl kaltinamajam V. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė –dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi turi būti įvykdytas per 2 mėnesius.
VI. Kiti klausimai
2023 m. rugpjūčio 9 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi V. S. paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Šis įpareigojimas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktinas galioti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šią baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigojant įvykdyti per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai V. S. (V. S.) buvo sulaikytas nuo nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. 16.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. 15.12 val., kai 1 (viena) arešto para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
2023 m. rugpjūčio 9 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi V. S. paskirtą įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos palikti galioti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavęs prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikęs prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.